Quality of life and quality of society during COVID-19

Eurofound’s unique e-survey, Living, working and COVID-19, provides a snapshot of the impact of the pandemic on people’s lives, with the aim of helping policymakers to bring about an equal recovery from the crisis. Two rounds of the e-survey have been carried out to date, allowing for comparison between the first round launched on 9 April, when most Member States were in lockdown, and the second round in July, when society and economies were slowly re-opening. The data cover a range of topics including life satisfaction, happiness, optimism and resilience, health, support and well-being and trust in institutions. Compare the data for each round and explore by country, gender and age.

Pagrindinės išvados

  • Liepos mėn. pasitikėjimas ES padidėjo, o pasitikėjimas nacionalinėmis vyriausybėmis sumažėjo. Labiausiai pasitikėjimas augo Italijoje ir Ispanijoje, kurios stipriai nukentėjo nuo pandemijos. Pasitikėjimas tiek nacionalinėmis vyriausybėmis, tiek ES buvo gerokai didesnis tų ES piliečių, kurie per pandemiją gavo finansinę paramą.
  • Pagrindinis dėmesys krizės laikotarpiu turi būti skiriamas piliečių pasitikėjimo nacionalinėmis ir Europos institucijomis išlaikymui, nes COVID-19 kontrolės priemonių laikymasis labai priklauso nuo pasitikėjimo institucijomis ir mokslinėmis rekomendacijomis lygio. Padidėjęs institucinis pasitikėjimas, apie kurį pranešė paramos priemonėmis pasinaudoję respondentai, taip pat yra aiški žinia nacionalinėms vyriausybėms ir ES.
  • Jauni žmonės tampa labiausiai nukentėjusiais nuo izoliavimo – jie kartu su bedarbiais praneša apie žemiausią gerovės lygį, nors nuo pandemijos pradžios padėtis šiek tiek pagerėjo. Nors nuo balandžio mėn. pasitenkinimas gyvenimu ir optimizmas padidėjo, jaunuoliai ir toliau jaučiasi atskirti nuo visuomenės ir jiems vis dar kyla didžiausias depresijos pavojus, o tai rodo, kad izoliavimo metu taikyti apribojimai jiems daro didesnį poveikį.
  • Be to, moterys ir toliau patiria neproporcingą poveikį ir išlieka mažiau optimistiškos dėl savo ateities nei vyrai – šis atotrūkis toliau didėjo balandžio-liepos mėn. Moterų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą pandemija taip pat paveikė labiau nei vyrų: moterys patyrė didesnį poveikį dėl sutrumpinto darbo laiko, o jaunos moterys dažniau nei vyrai prarado darbą. Ypač per pandemiją padidėjo moterims tenkanti priežiūros pareigų našta. Šios žalos atitaisymas bus labai svarbus siekiant užtikrinti, kad moterys už pandemiją nemokėtų neproporcingai daug.
  • Tolesnių koronaviruso bangų atveju bus labai svarbu imtis priemonių, kuriomis būtų mažinama bedarbių ir jaunimo psichikos sveikatos rizika. Įgyvendinant politikos priemones turi būti teikiama tikslinė parama, kad darbo ieškantys asmenys galėtų atsigauti ir susidoroti su pandemijos poveikiu, taip pat užtikrinama, kad jaunimas galėtų visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.
  • Apklausos rezultatai rodo, kad dėl pandemijos gali toliau didėti nelygybė tarp socialinių ir ekonominių grupių ir tarp šalių. Šie didėjantys skirtumai taip pat gali daryti poveikį ES stabilumui ir išryškina poreikį visapusiškai įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį ir aiškiai informuoti ES piliečius apie šias priemones.

Background and data collection

Suggested citation

Eurofound (2020), Living, working and COVID-19 dataset, Dublin, http://eurofound.link/covid19data

Comments, feedback, questions? Let us know!


Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 31 d. Jungtinė Karalystė išstojo iš Europos Sąjungos, reikia pažymėti, kad EUROFOUND svetainėje gali būti skelbiami 28 ES valstybių narių duomenys, nes JK buvo įtraukta į ankstesnius tyrimus. Palaipsniui tai bus keičiama, kad informacija atspindėtų dabartinę 27 ES valstybių narių sudėtį.