Nuotolinio ir mišraus darbo ateitis

Pasibaigus pandemijai, kai kurie darbuotojai vėl grįžo į biurus, kur dirba visą dieną, bet daugelis renkasi mišrų darbą – dažnai kelis kartus per savaitę ir skirtingu paros metu dirba iš namų ar kitos vietos. Siekdamas padėti politikos formuotojams užtikrinti tinkamas nuotolinio ir mišraus darbo sąlygas, EUROFOUND parengė įvairius nuotolinio ir mišraus darbo ateities scenarijus, kuriuose išryškinamas skirtingas poveikis darbo kokybei ir organizacinei praktikai.

Nors nuotolinio ir mišraus darbo tvarka vis dar keičiasi, nauji tyrimai rodo, kad teisingas nuotolinio ir mišraus darbo plėtojimas padeda užtikrinti geresnius darbo rezultatus ir organizacinę praktiką. Todėl ateityje norint sukurti teigiamą aplinką dirbantiesiems nuotoliniu ir mišriu būdu, socialiniams partneriams ir politikos formuotojams bus labai svarbu užtikrinti teisingumą darbo vietoje, peržiūrėti organizacinę praktiką, sudaryti sąlygas veikti savarankiškai, ugdyti vadovų įgūdžius, supaprastinti reguliavimo priemones, pasirūpinti dirbančiųjų nuotoliniu ar mišriu būdu kokybiškomis darbo vietomis ir sudaryti sąlygas darbuotojams išsakyti nuomonę.

Kruopščiai nesuplanavus, darbo tvarkos keitimas gali sutrikdyti darbo vietos dinamiką ir išryškinti lyčių disbalansą. Tai rodo, kaip svarbu padėti organizacijoms įdiegti nuotolinio ir mišraus darbo procesus įvairiose srityse, pavyzdžiui, pakartotinai išnagrinėti grėsmių sveikatai ir saugai vertinimo praktiką, atsižvelgiant į psichosocialinę riziką, kurti pasitikėjimo kultūrą organizacijose ir nepamiršti pažangių technologijų, kurios ateityje gali turėti įtakos nuotoliniam užduočių valdymui.

Siekiant užtikrinti, kad tiesioginiai vadovai būtų gerai pasirengę dirbti su mišraus darbo modelį pasirinkusiais darbuotojais, organizacijos turės investuoti į mokymą. Kad mokymo strategijos būtų veiksmingos, reikės parengti gaires komunikacijos, sąžiningo elgesio ir įtraukties klausimais, taip pat veiklos našumo užtikrinimo ir dirbančiųjų pagal mišrų modelį įsitraukimo skatinimo rekomendacijas.

Nacionalinio lygmens politikos formuotojams pirmiausia reikės apsvarstyti, kaip geriausia nustatyti būtiniausius nuotolinio ir mišraus darbo standartus, pavyzdžiui, tokiose srityse kaip teisė atsijungti, įrangos sąnaudos, ryšiai, energijos sąnaudos, sveikata ir sauga, psichinė sveikata, vienodas požiūris į dirbančiuosius nuotoliniu būdu ir dirbančiuosius tik darbdavio patalpose. Kuriant šiuos standartus labai svarbus vaidmuo tenka socialiniams partneriams. ES lygmeniu taip pat bus svarbu spręsti stebėsenos ir tarpvalstybinio nuotolinio bei mišraus darbo ir jo padarinių mokesčiams ir socialinei apsaugai klausimus.