Authors
Ricardo Rodriguez Contreras
Pablo Sanz de Miguel
David Pac
Juan Arasanz Díaz
Abstract

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) įtraukta į Europos ekonominės ir socialinės politikos koordinavimo semestro sistemą. Ji yra priemonės „NextGenerationEU“ dokumentų rinkinio pagrindas, pagal kurį valstybėms narėms skiriamos lėšos jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytoms reformoms ir investicijoms įgyvendinti iki 2026 m. pabaigos. 

Šioje ataskaitoje nagrinėjamas socialinių partnerių dalyvavimo Europos semestre ir EGADP mastas ir kokybė. Joje aiškinamasi, kaip socialiniai partneriai dalyvavo rengiant ir įgyvendinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir ar jie buvo patenkinti savo įsitraukimu. Ja taip pat siekiama nustatyti bendras nacionalinių planų įgyvendinimo tendencijas, ypatingą dėmesį skiriant socialinės politikos srities priemonėms. Socialinių partnerių dalyvavimas išaugo 2024 m. balandžio mėn. priėmus naują ekonomikos valdysenos sistemą, kurioje nustatyti nacionaliniai vidutinės trukmės fiskaliniai ir struktūriniai planai, dėl kurių turi būti konsultuojamasi su socialiniais partneriais.

National-level social governance of the European Semester and the Recovery and Resilience Facility

English (495.11 KB - PDF)

Key messages

  • Valstybėse narėse, kuriose socialinio dialogo sistemos yra tvirtos, socialiniai partneriai nurodo esantys vidutiniškai patenkinti savo dalyvavimu Europos semestre ir rengiant ir įgyvendinant ekonomikos gaivinimo bei atsparumo didinimo planus. Tačiau daugelyje kitų valstybių narių socialiniai partneriai mano, kad jų dalyvavimas yra tik formalumas ir nurodo, kad prasmingam keitimuisi informacija nepakanka laiko ir trūksta išankstinės informacijos.
     
  • Socialinių išlaidų dalis nacionaliniuose ekonomikos atkūrimo ir atsparumo planuose labai skiriasi: nuo mažiau nei 5 proc. Danijoje ir Liuksemburge iki maždaug 40 proc. Prancūzijoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Švedijoje.
     
  • Siekiant kuo labiau padidinti priemonės „NextGenerationEU“ lėšas, labai svarbu gerinti socialinių partnerių dalyvavimo kokybę, nukreipiant investicijas į pagrindinius ekonomikos sektorius ir į dvejopą pertvarką tvirtai integruojant socialinį aspektą.
     
  • 2024 m. balandžio mėn. ekonomikos valdysenos sistema sukėlė susirūpinimą socialiniams partneriams – kai kurie iš jų išreiškė nuogąstavimus, kad pereinamuoju laikotarpiu nustatyta išimtis, leidžianti valstybėms narėms rengiant nacionalinius vidutinės trukmės fiskalinius ir struktūrinius planus konsultuotis neprivalomai, gali būti neigiamas signalas valstybėms narėms.
     
  • Atsižvelgiant į dabartinį ES geopolitinį nesaugumą ir kitus iššūkius, pavyzdžiui, demografinius pokyčius, veiksmingas socialinių partnerių dalyvavimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti politikos priemonių, skirtų šiems pokyčiams valdyti, teisėtumą, atsakingumą ir sėkmę.
     

Executive summary

Nuo 2016 m. EUROFOUND stebi nacionalinių socialinių partnerių dalyvavimą Europos semestre ir rengia metines ataskaitas. Ši ataskaita pratęsia šių ataskaitų seriją. Joje daugiausia dėmesio skiriama socialinių partnerių dalyvavimo Europos semestre ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje kokybei.
 

Iš pradžių EGADP buvo įsteigta kilus COVID-19 pandemijai, o vėliau buvo pratęsta (iki 2026 m.) ir yra plataus užmojo programos „NextGenerationEU“ paketo pagrindas.  Ji įtraukta į Europos ekonominės ir socialinės politikos koordinavimo semestro sistemą. Europos Komisija ragina valstybes nares į Europos semestro programos veiklą įtraukti socialinius partnerius, o EGADP reglamentuojančiuose aktuose numatyta, kad su jais turi būti konsultuojamasi rengiant ir įgyvendinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.
 

Šioje ataskaitoje aptariami du itin svarbūs socialinių partnerių dalyvavimo Europos semestre aspektai. Pirma, joje nagrinėjama, kokiu mastu nacionaliniai socialiniai partneriai dalyvauja rengiant ir įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir apskritai socialinės politikos priemones, kurioms šie planai daro tiesioginę įtaką. Antra, joje nustatomos bendros nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo tendencijos, ypatingą dėmesį skiriant socialinės politikos srities priemonėms.
 

Politinės aplinkybės

ES institucijos pripažįsta esminį socialinių partnerių vaidmenį koordinuojant ir įgyvendinant ekonominę ir užimtumo politiką. Tai patvirtina keli politikos dokumentai, paskelbti 2024 m. Europos semestro ciklo metu. 2023 m. lapkričio 21 d. paskelbtoje metinėje tvaraus augimo apžvalgoje pabrėžiama socialinio dialogo ir socialinių partnerių dalyvavimo Europos semestre svarba, ypač kalbant apie ekologinę ir skaitmeninę pertvarką.
 

2024 m. vasario mėn. Komisija paskelbė EGADP laikotarpio vidurio vertinimą, kuriame nagrinėjo priemonės aktualumą, veiksmingumą, efektyvumą, pridėtinę vertę ir nuoseklumą. Vėlesniame Komisijos komunikate dėl ES stiprinimo vykdant plataus užmojo reformas ir investicijas pabrėžiama, kad socialinių partnerių dalyvavimas yra pagrindinis veiksnys planuojant ir įgyvendinant priemones, kartu nurodant, kad jų dalyvavimo pobūdis valstybėse narėse labai skiriasi. Užsimenama apie kai kurių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant socialinius partnerius, nepasitenkinimą jų dalyvavimu ir pabrėžiamas esminis socialinių partnerių vaidmuo įgyvendinant darbo rinkos ir socialinės politikos reformas.
 

2023 m. gruodžio mėn. paskelbtoje Tarybos rekomendacijoje dėl socialinio dialogo stiprinimo Europos Sąjungoje (C/2023/1389) pabrėžiama Europos semestro svarba ir pakartojama, kad valstybės narės, vadovaudamosi nacionaline teise ir (arba) praktika, privalo tikslingai įtraukti socialinius partnerius į užimtumo ir socialinės politikos, o atitinkamais atvejais ir į ekonominės bei kitos viešosios politikos formavimą ir įgyvendinimą.
 

2024 m. buvo nustatytos naujos ES ekonomikos valdymo taisyklės ir reformuotas Stabilumo ir augimo paktas (Reglamentu (ES) 2024/1263). Valstybės narės įsipareigojo pateikti nacionalinius vidutinės trukmės fiskalinius ir struktūrinius planus (VTFSP), kuriuose būtų išdėstytos tvaraus ir laipsniško valstybės skolos mažinimo, integracinio augimo, struktūrinių reformų ir investicijų strategijos, daugiausia dėmesio skiriant bendriems ES prioritetams. Kaip ir EGADP apibrėžiančiuose teisės aktuose, peržiūrėtoje ES ekonomikos valdymo sistemoje rekomenduojama konsultuotis su socialiniais partneriais prieš VTFSP pateikiant Komisijai.
 

Pagrindinės išvados

  • Valstybės narės sukūrė ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams įgyvendinti skirtas valdymo struktūras, įskaitant socialinių partnerių dalyvavimo mechanizmus. Tyrime nustatytos trys pagrindinės institucinės socialinių partnerių dalyvavimo formos: dabartinės dvišalio ir trišalio socialinio dialogo institucijos, įstaigos ar darbo grupės, įsteigtos Europos semestrui ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti ir ad hoc konsultacijų procesai.
     
  • Šioje ataskaitoje valstybės narės pagal valdymo pobūdį skirstomos į tris grupes, kurioms būdingi skirtingi socialinių partnerių dalyvavimo ypatumai. Pramonės demokratija grindžiamos grupės valstybės (Austrija, Danija, Suomija, Vokietija, Nyderlandai ir Švedija) teikia pirmenybę mažiau institucionalizuotiems socialinių partnerių dalyvavimo būdams. Tiek į valstybines struktūras orientuota valstybių grupė (Belgija, Prancūzija, Graikija, Italija, Liuksemburgas, Portugalija, Slovėnija ir Ispanija), tiek į rinką orientuota grupė (Bulgarija, Kroatija, Kipras, Čekija, Estija, Vengrija, Airija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Rumunija ir Slovakija) pasižymi didesne įvairove ir remiasi esamomis socialinio dialogo institucijomis ir specialiomis įstaigomis ar darbo grupėmis, per kurias užtikrinamas socialinių partnerių dalyvavimas. Pastaroji nuostata nepadėjo užtikrinti socialinių partnerių dalyvavimo kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje ir Rumunijoje.
     
  • Socialinių partnerių nuomonė dėl jų dalyvavimo Europos semestre ir ek0onomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų rengimo ir įgyvendinimo yra nevienoda. Kai kuriose šalyse, kuriose socialinio dialogo sistemos yra stiprios, socialiniai partneriai nurodo esantys vidutiniškai patenkinti dalyvavimu, bet daugumoje valstybių narių jie savo dalyvavimą vadina formalumu.
     
  • Keliose valstybėse narėse socialiniai partneriai nurodo, kad jie visiškai arba beveik nedalyvavo rengiant ir įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Daugumoje valstybių narių socialiniai partneriai mini konkrečius konsultacijų su jais trūkumus, įskaitant tai, kad trūksta pakankamai laiko tinkamai ir prasmingai keistis informacija ir kad negaunama kokybiškos išankstinės informacijos.
     
  • 2024 m. balandžio mėn. pradėjus taikyti naująją ekonomikos valdymo sistemą, socialiniai partneriai išreiškė susirūpinimą. Nors Reglamente (ES) 2024/1263 teisiškai įtvirtintas poreikis konsultuotis su socialiniais partneriais prieš pateikiant VTFSP, socialiniai partneriai baiminasi, kad pereinamuoju laikotarpiu nustatyta išimtis, leidžianti valstybėms narėms rengiant planus konsultuotis neprivalomai, gali būti neigiamas signalas valstybėms narėms. Darbdavių organizacijos pripažįsta, kad didesnis lankstumas pirmaisiais įgyvendinimo metais gali padėti valstybėms narėms veiksmingai paskirstyti lėšas. Tačiau jos įspėja, kad šia veiksmų laisve įgyvendinant politiką, taip pat ir socialinę, turėtų būti naudojamasi išmintingai ir nuosekliai.
     

Politikos orientyrai

  • Prasidėjus galutiniam nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo etapui, kuris bus užbaigtas 2026 m., socialinių partnerių dalyvavimas turėtų būti sustiprintas ir pagerintas kokybiniu požiūriu. Tai padės užtikrinti veiksmingiausią priemonės „NextGenerationEU“ lėšų panaudojimą, orientuojantis į aktualiausius ekonomikos sektorius ir į dvejopą pertvarką tvirtai įtraukiant socialinį aspektą.
     
  • Atsižvelgiant į dabartinį geopolitinį nesaugumą ir kitus ES integracijos iššūkius, pavyzdžiui, demografinius pokyčius, veiksmingas socialinių partnerių dalyvavimas yra labai svarbus siekiant puoselėti atsakomybės ir teisėtumo jausmą ir užtikrinti sėkmingą priemonių, skirtų šiems pokyčiams valdyti, įgyvendinimą. Kad tai būtų pasiekta, esami socialinių partnerių dalyvavimo formuojant politiką trūkumai turi būti šalinami pasitelkiant įgyvendinamas iniciatyvas, pavyzdžiui, 2023 m. Tarybos rekomendaciją dėl socialinio dialogo stiprinimo, La Hulpės deklaraciją ir 2025 m. kovo 5 d. pasirašytą socialinio dialogo paktą.
     
  • Siekiant prisidėti prie 2024 m. ekonomikos valdymo sistemos tikslų įgyvendinimo, socialinių partnerių dalyvavimas turėtų būti stiprinamas visais lygmenimis. Konkrečiai, prieš pateikiant VTFSP, reikėtų būtinai konsultuotis su socialiniais partneriais, atsižvelgiant į sektorių, regionų ir vietos aspektus. Stiprindama socialinių partnerių dalyvavimą, ES gali skatinti įtraukesnį ir veiksmingesnį politikos formavimo procesą, kuris leis sėkmingiau įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir stiprinti Europos ekonomiką.

The report contains the following lists of tables and figures.

List of tables

  • Table 1: Allocation of RRF funds in the industrial-democracy-based governance cluster (EUR billion)
  • Table 2: Allocation of RRF funds in the state-centred governance cluster (EUR billion)
  • Table 3: Allocation of RRF funds in the market-oriented governance cluster (EUR billion)
  • Table 4: Main results per cluster of countries and in the EU-27 (%)
  • Table 5: Institutional settings for social partner involvement in the industrial-democracy-based governance cluster
  • Table 6: Institutional settings for social partner involvement in the state-centred governance cluster
  • Table 7: Institutional settings for social partner involvement in the market-oriented governance cluster

List of figures

  • Figure 1: Allocation of RRF funds as a share of GDP in the industrial-democracy-based governance cluster (%)
  • Figure 2: Milestones and targets fulfilled in the industrial-democracy-based governance cluster (%)
  • Figure 3: RRF disbursement in the industrial-democracy-based governance cluster as a share of RRF allocation (%)
  • Figure 4: Social expenditure as a share of the total estimated expenditure in the industrial-democracy-based governance cluster (%)
  • Figure 5: Breakdown of social investments by policy area in the industrial-democracy-based governance cluster (% of RRF social envelope)
  • Figure 6: Allocation of RRF funds as a share of GDP in the state-centred governance cluster (%)
  • Figure 7: Milestones and targets fulfilled in the state-centred governance cluster (%)
  • Figure 8: RRF disbursement in the state-centred governance cluster as a share of RRF allocation (%)
  • Figure 9: Social expenditure as a share of the total estimated expenditure in the state-centred governance cluster (%)
  • Figure 10: Breakdown of social investments by policy area in the state-centred governance cluster (% of RRF social envelope)
  • Figure 11: Allocation of RRF funds as a share of GDP in the market-oriented governance cluster (%)
  • Figure 12: Milestones and targets fulfilled in the market-oriented governance cluster (%)
  • Figure 13: RRF disbursement in the market-oriented governance cluster as a share of RRF allocation (%)
  • Figure 14: Social expenditure as a share of the total estimated expenditure in the market-oriented governance cluster (%)
  • Figure 15: Breakdown of social investments by policy area in the market-oriented governance cluster (% of RRF social envelope)
  • Figure 16: Breakdown of social investments by policy area per cluster of countries and in the EU-27 (% of RRF social envelope)
Number of pages
64
Reference nº
EF24030
ISBN
978-92-897-2466-1
Catalogue nº
TJ-01-25-003-EN-N
DOI
10.2806/2118040
Permalink
eurofound.link/ef24030

Cite this publication

Eurofound (2025), National-level social governance of the European Semester and the Recovery and Resilience Facility, National social partners and policymaking series, Publications Office of the European Union, Luxembourg.

Related publications

Publication series
publication_series_card_cover_national_social_partners_and_policymaking.png

National social partners and policymaking

This series reports on and updates latest information on the involvement of national social partners in policymaking. The series analyses the involvement of national social partners in the implementation of policy reforms within the framework of social dialogue practices, including their involvement

28 Liepa 2020
Publication Series

Disclaimer

When freely submitting your request, you are consenting Eurofound in handling your personal data to reply to you. Your request will be handled in accordance with the provisions of Regulation (EU) 2018/1725 of the European Parliament and of the Council of 23 October 2018 on the protection of natural persons with regard to the processing of personal data by the Union institutions, bodies, offices and agencies and on the free movement of such data. More information, please read the Data Protection Notice.