Industrial relations

Nuotolinis darbas ES. Reglamentavimas ir naujovės

Report
Paskelbtas
1 Rugsėjis 2022
pdf
Formats and languages
Executive summary
Atsisiųsti
Autorius (-ai): 
Vargas Llave, Oscar; Rodriguez Contreras, Ricardo; Sanz de Miguel, Pablo; Voss, Eckhard; Benning, Christina

Pagrindinės išvados

  • Nuotolinis darbas tapo kasdienybe. Vienas iš prioritetinių politikų uždavinių turi ir toliau būti pokyčių valstybėse narėse stebėsena, visų pirma tokiose srityse kaip įvairūs nuotolinio darbo modeliai, darbo laiko organizavimas, teisė atsijungti, teisė prašyti leisti dirbti nuotoliniu būdu, nuotolinio darbo ir lyčių lygybės aspektų santykis, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra ir psichosocialinė rizika. Norint visoje ES vienodai apsaugoti nuotoliniu būdu dirbančius asmenis, taip pat reikės bendrų standartų.
Read more
  • Nuotolinis darbas tapo kasdienybe. Vienas iš prioritetinių politikų uždavinių turi ir toliau būti pokyčių valstybėse narėse stebėsena, visų pirma tokiose srityse kaip įvairūs nuotolinio darbo modeliai, darbo laiko organizavimas, teisė atsijungti, teisė prašyti leisti dirbti nuotoliniu būdu, nuotolinio darbo ir lyčių lygybės aspektų santykis, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra ir psichosocialinė rizika. Norint visoje ES vienodai apsaugoti nuotoliniu būdu dirbančius asmenis, taip pat reikės bendrų standartų.
  • Vieno visiems tinkančio nuotolinio darbo reguliavimo metodo nėra, nes toks darbas reikalauja derinti įvairiausias reglamentavimo, politikos ir darbo kultūros aplinkybes. Socialinis dialogas gali būti labai svarbus įgyvendinant nuotolinio darbo nuostatas, norint apsaugoti darbuotojus ir pasiekti teigiamų rezultatų tiek darbdaviams, tiek darbuotojams.
  • Nuo pandemijos pradžios dešimt šalių naujai reglamentavo nuotolinį darbą, pabrėždamos, kad svarbu toliau skatinti socialinį dialogą. Valstybėse narėse, kuriose socialinio dialogo kultūra palyginti silpna, ypač sudėtinga diegti nacionalines nuostatas įmonių lygmeniu ir apsaugoti nuotoliniu būdu dirbančius darbuotojus.
  • Per pandemiją įmonės ir sektoriaus lygmenimis sudaryta daug kolektyvinių sutarčių dėl nuotolinio darbo, visų pirma sektoriuose, kurie jau turėjo atitinkamų nuostatų, pavyzdžiui, finansinių paslaugų, gamybos, informacijos ir komunikacijų. Nauji susitarimai sudaryti viešųjų paslaugų ir administravimo, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuose. Tai rodo, kad nuotolinis darbas yra sparčiai plintantis darbo organizavimo būdas visoje ES.
  • Nuo pandemijos pradžios šalių, kurios į savo nacionalinės teisės aktus įtraukė teisę dirbti nuotoliniu būdu, skaičius išaugo dvigubai. Darbuotojai, kurių darbo užduotys gali būti vykdomos nuotoliniu būdu, keliose šalyse, įskaitant Prancūziją, Lietuvą, Portugaliją ir Nyderlandus, dabar turi teisę prašyti leisti dirbti nuotoliniu būdu, ir panašūs teisės aktai rengiami Vokietijoje bei Airijoje.
Read less

Įžanga

Šioje ataskaitoje apžvelgiami ir analizuojami teisės aktai ir kolektyvinės derybos dėl nuotolinio darbo 27 valstybėse narėse ir Norvegijoje. Joje išskiriami pagrindiniai šalių skirtumai ir panašumai, susiję su nuotolinio darbo teisės aktais ir naujausiais šių teises aktų pakeitimais. Joje taip paRead more

Šioje ataskaitoje apžvelgiami ir analizuojami teisės aktai ir kolektyvinės derybos dėl nuotolinio darbo 27 valstybėse narėse ir Norvegijoje. Joje išskiriami pagrindiniai šalių skirtumai ir panašumai, susiję su nuotolinio darbo teisės aktais ir naujausiais šių teises aktų pakeitimais. Joje taip pat nušviečiamos šiuo metu vykstančios kolektyvinės derybos dėl nuotolinio darbo. Analizėje atkreipiamas dėmesys į daugelį nuotolinio darbo trūkumų ir iššūkių, daugiausia dėmesio skiriant nuostatoms, susijusioms su galimybe dirbti nuotoliniu būdu, lanksčiu darbo laiku, nuolatiniu pasiekiamumu (prisijungimu), izoliacija, profesinių ligų ir pavojų sveikatai prevencija ir išlaidomis, kurias darbuotojas patiria dirbdamas nuotoliniu būdu. Kadangi COVID-19 paspartino nuotolinio darbo reglamentavimą tiek teisės aktais, tiek kolektyvinėmis sutartimis, ataskaitoje paaiškinama, kaip ateityje būtų galima reglamentuoti nuotolinį darbą nacionaliniu ir ES lygmenimis, siekiant pagerinti darbo sąlygas ir darbuotojų gerovę.

Read less

Formats and languages

  • Ataskaita

    Puslapių skaičius: 
    80
    Nuorodos Nr.: 
    EF22032
    ISBN: 
    ISBN 978-92-897-2272-8
    Katalogo Nr.: 
    TJ-07-22-792-EN-N
    DOI: 
    doi:10.2806/42974
    Permalink: 
    eurofound.link/ef22032
    Catalogue info

    Nuotolinis darbas ES. Reglamentavimas ir naujovės

    Autorius (-ai): 
    Vargas Llave, Oscar; Rodriguez Contreras, Ricardo; Sanz de Miguel, Pablo; Voss, Eckhard; Benning, Christina
    Topics: 
    Darbo laikas; Working conditions; Nuotolinis darbas; Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra; Work organisation; Agreements; Collective bargaining; Labour and social regulation; Darbo santykiai ir socialinis dialogas; Darbo santykiai

    Formatai

    Cita questa pubblicazione: 

    Eurofound (2022), Telework in the EU: Regulatory frameworks and recent updates, Publications Office of the European Union, Luxembourg.

  • Executive summary

    Nuorodos Nr.: 
    EF22032EN1
    Catalogue info

    Telework in the EU: Regulatory frameworks and recent updates

    Autorius (-ai): 
    Eurofound

    Galima parsisiųsti 1 kalba

    Atsisiųsti

  • Tables and graphs

    The report contains the following lists of tables and figures.

    List of tables

    • Table 1: Key terms and definitions
    • Table 2: Telework regulation clusters
    • Table 3: Changes in national regulations of telework
    • Table 4: Main topics addressed in telework legislative reforms
    • Table 5: Overview of national-level (cross-industry) collective agreements on telework
    • Table 6: Statutory definitions of telework
    • Table 7: Legislative provisions on the right to disconnect
    • Table 8: Overview of sectoral collective agreements by sector and country
    • Table 9: Sample of company-level collective agreements by countries and date of entry

    List of figures

    • Figure 1: Regulation of telework in EU countries and Norway
    • Figure 2: Number of sectors covered by sectoral agreements with telework provisions by selected Member States, 2021
    • Figure 3: Number of selected Member States with collective agreements on telework by sector, 2021
    • Figure 4: Number of sectoral-level agreements with telework provisions covering different aspects

Moksliniuose tyrimuose, kurie buvo atlikti iki JK išstojimo iš Europos Sąjungos 2020 m. sausio 31 d. ir vėliau paskelbti, gali būti pateikiami su 28 ES valstybėmis narėmis susiję duomenys. Po šios datos, jei nenurodyta kitaip, tyrimuose remiamasi tik 27 ES valstybių narių (28 ES šalių be JK) duomenimis.

Useful? Interesting? Tell us what you think. Hide comments

Komentuoti