Gyvenimo sąlygos ir gyvenimo kokybė

Vadovaudamiesi pagrindinėmis EUROFOUND tyrimų išvadomis politikos formuotojai sprendžia kai kuriuos pagrindinius šios srities klausimus.

• Visuomenėje jaučiama įtampa labiausiai kenkia pasitikėjimui institucijomis, o suvokiama viešųjų paslaugų kokybė yra pagrindinis veiksnys, skatinantis labiau pasitikėti institucijomis.
• Reikia daugiau ilgalaikės priežiūros paslaugų, užtikrinant didesnį lankstumą. Priežiūra namuose ir pagalba turėtų būti labiau prieinama, ypač tose ES valstybėse narėse, kuriose gaunamos mažiausios pajamos.
• Galimybė greitai gauti pirminės sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ir ilgalaikės priežiūros paslaugas gali paskatinti ankstyvas intervencijas ir besikeičiančių poreikių stebėjimą bei užkirsti kelią ilgalaikės priežiūros problemų išaugimui.
• Jaunų žmonių psichikos sveikatos problemos vis didėja, nors neaišku, ar taip yra dėl didesnio sergamumo, ar dėl didesnio sąmoningumo ir diagnozavimo. Psichikos sveikata yra glaudžiai susijusi su kitomis jaunimo problemomis ir gali būti nelygybės pasekmė ir pačios nelygybės priežastis. Psichikos sveikatos problemų rizikos veiksniai yra neįgalumas ir lėtinės ligos, šeimos problemos, santykių su bendraamžiais problemos ir intensyvus socialinių tinklų naudojimas.
• Nors pasitikėjimo ir socialinės sanglaudos lygis ES po finansų krizės apskritai atsigavo, COVID-19 atsiradimas padarė didelę įtaką gerovei šalyse, kurias labiausiai paveikė pandemija.
• Jauni žmonės tampa labiausiai nukentėjusiais nuo izoliavimo – jie ir bedarbiai teigia patiriantys žemiausią gerovės lygį, nors nuo pandemijos pradžios padėtis šiek tiek pagerėjo. Nors nuo 2020 m. balandžio mėn. pasitenkinimas gyvenimu ir optimizmas padidėjo, jaunuoliai ir toliau jaučiasi atskirti nuo visuomenės ir jiems vis dar kyla didžiausias depresijos pavojus, o tai rodo, kad izoliavimo metu taikyti apribojimai jiems daro didesnį poveikį.
• Toliau kylant koronaviruso bangoms bus labai svarbu imtis priemonių, kuriomis būtų mažinama bedarbių ir jaunimo psichikos sveikatos problemų rizika. Įgyvendinant politikos priemones turi būti teikiama tikslinė parama, kad darbo ieškantys asmenys galėtų atsigauti ir susidoroti su pandemijos poveikiu, taip pat turi būti užtikrinamas jaunimo visapusiškas dalyvavimas visuomenės gyvenime.
• COVID-19 krizė susilpnino optimizmą ir labiau paveikė moterų nei vyrų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Šios žalos atitaisymas bus labai svarbus siekiant užtikrinti, kad moterys pandemijos pasekmes pajustų kuo mažiau.
• Pagrindinis dėmesys krizės laikotarpiu turi būti skiriamas piliečių pasitikėjimo nacionalinėmis ir Europos institucijomis išlaikymui, nes COVID-19 kontrolės priemonių laikymasis labai priklauso nuo pasitikėjimo institucijomis ir mokslinėmis rekomendacijomis lygio. Padidėjęs pasitikėjimas institucijomis, apie kurį pranešė paramos priemonėmis pasinaudoję respondentai, taip pat yra aiški žinia nacionalinėms vyriausybėms ir ES.