Pereiti į pagrindinį turinį
Abstract

Šioje ataskaitoje, kuria tęsiama kas metus rengiama minimaliojo darbo užmokesčio peržiūra, apibendrinami 2019 m. ir 2020 m. pradžioje vykę pagrindiniai pokyčiai, susiję su įgyvendinama Europos Sąjungos (ES) sąžiningo darbo užmokesčio iniciatyva, ir šiomis aplinkybėmis įvertinamos nacionalinės diskusijos apie minimaliojo darbo užmokesčio dydį 2020 m. ir vėliau. Ataskaitoje aprašoma, kaip nustatomas minimalusis darbo užmokestis, ir pristatomas socialinių partnerių vaidmuo. Joje aptariami nustatytojo minimaliojo darbo užmokesčio pokyčiai ir pateikiami duomenys apie minimalųjį darbo užmokestį, nustatytą kolektyvinėse sutartyse 10-iai prastai apmokamų darbo vietų tose šalyse, kuriose netaikomas nustatytasis minimalusis darbo užmokestis. Regioniniams aspektams, susijusiems su minimaliuoju darbo užmokesčiu, yra skirta atskira ataskaitos dalis, kurioje pristatomi naujausi tyrimai apie minimaliojo darbo užmokesčio daromą poveikį atlyginimams, užimtumui, dirbančiųjų skurdo lygiui, kainoms ir pelnui.

Key findings

2019 m. daugelyje šalių vyko diskusijos apie planus po 2020 m. papildomai ir žymiai padidinti minimalųjį darbo užmokestį, atsižvelgiant tiek į su jo santykiniu dydžiu susijusį tikslą, tiek į absoliutų dydį.

Per laikotarpį nuo šio tūkstantmečio pradžios nustatytasis minimalusis darbo užmokestis tapo sąžiningesnis, palyginti su kitų darbuotojų gaunamu darbo užmokesčiu (lyginant nustatytąjį minimalųjį darbo užmokestį su visų darbuotojų darbo užmokesčio mediana).

Nors minimalusis darbo užmokestis nuosekliai didinamas, daugumoje šalių jis neviršija 60 proc. ar net 50 proc. darbo užmokesčio medianos. Tai ypač pasakytina apie Vidurio ir Rytų Europoje esančias valstybes nares, kuriose tūkstantmečio pradžioje santykinis dydis buvo labai mažas ir kurių teisės aktuose, kuriais reglamentuojamas minimalusis darbo užmokestis, toliau keliamas tikslas pasiekti 50 proc. ar šiek tiek mažiau darbo užmokesčio medianos.

Apskritai septyni iš dešimties darbuotojų, gaunančių minimalųjį darbo užmokestį, patiria bent tam tikrų su pragyvenimu susijusių sunkumų, nors su jais susiduria mažiau nei penki iš dešimties kitų darbuotojų; tačiau šie skaičiai įvairiose šalyse labai skiriasi. Pavyzdžiui, Danijoje, Suomijoje, Vokietijoje ir Švedijoje mažiau nei 10 proc. minimalųjį darbo užmokestį gaunančių darbuotojų patiria didelių ar labai didelių sunkumų, palyginti su 50 proc.–60 proc. Bulgarijoje, Kroatijoje bei Kipre ir 80 proc. Graikijoje.

Vyriausybės visoje Europoje reaguoja į COVID-19 pandemiją ir asmenims, patiriantiems šios krizės pasekmes, taiko pajamų stabilizavimo priemones. Minimalusis darbo užmokestis gali būti viena iš politikos priemonių, kuriomis siekiama stabilizuoti pajamas ir atitinkamai paklausą, kad būtų išvengta padėties blogėjimo, galinčio lemti ekonomikos nuosmukį arba kainų smukdymą.

Data

Find data on statutory minimum wages in the EU.

List of tables

  • Table 1: Social partners’ first reactions to the announced initiative on fair wages
  • Table 2: Overview of main arguments and proposals concerning an EU minimum wage initiative from social partners
  • Table 3: Gross minimum wages, selected EU Member States and the UK, 2019 and 2020
  • Table 4: Sub-minimum rates for selected EU Member States and the UK as at 1 January 2020
  • Table 5: Further statutory minimum wage rates for private sector workers in selected EU Member States
  • Table 6: Number of collective agreements covering low-paying job categories for countries without statutory minimum wages
  • Table 7: Minimum wages in collective agreements, applicable in 2019 for selected low-paid jobs
  • Table 8: Collective agreement coverage in Finland
  • Table 9: Overview of debates during 2019 on aspects of the minimum wage setting processes
  • Table 10: Demands for and agreements on targets for future minimum wages to address adequacy in selected EU Member States and the UK
  • Table 11: Regional statutory minimum wage rates
  • Table 12: Latest minimum wage research in EU Member States and the UK
  • Table 13: Overview of recent empirical research in the EU, Norway and the UK on employment impacts of minimum wage increases, 2019
  • Table 14: Policies influencing in-work poverty
  • Table A1: Network of Eurofound Correspondents – Members participating in the research

List of figures

  • Figure 1: Conceptualising adequate minimum wages
  • Figure 2: Estimated share of employees earning 90% to 110% of the minimum wage, EU Member States, 2017
  • Figure 3: Proportions of female and male employees, EU level, 2017
  • Figure 4: Proportion of minimum wage workers per sector, EU level, 2017
  • Figure 5: Proportion of minimum wage workers per occupation (top 10), EU level, 2017
  • Figure 6: Hourly minimum wages, selected EU Member States, 2020
  • Figure 7: Minimum wage developments in real terms, 15 euro area countries, 2015 price levels
  • Figure 8: Minimum wage developments in real terms, non-euro area, 2015 price levels
  • Figure 9: Impact of purchasing power on the minimum wage value for selected EU Member States and the UK, as at 1 January 2020
  • Figure 10: Relative distance between purchasing power of lowest and median minimum wage EU Member States and the UK and highest minimum wage EU Member States and the UK, 2010–2020
  • Figure 11: Process for determining minimum wage rates for 2020
  • Figure 12: Number of minimum wage rate updates, EU Member States with statutory minimum wages and the UK, since 2010
  • Figure 13: Longer-term trend of development of statutory minimum wages relative to median wages of full-time employed workers, selected countries within the EU and the UK, 2000–2018
  • Figure 14: Proportion of minimum wage workers who find it difficult to make ends meet, EU average
  • Figure 15: Proportion of minimum wage workers who find it difficult to make ends meet
  • Figure 16: Making ends meet and minimum wages in relative and absolute terms
  • Figure 17: Monthly minimum wage as a proportion of the mean value of average monthly earnings by NUTS1 region, reference year 2016
  • Figure 18: Regional variation of relative monthly minimum wages, by NUTS1 region, 2016
  • Figure 19: Examples of countries with higher interregional differences in the proportion of minimum wage workers

 

Number of pages
86
Reference nº
EF20005
ISBN
978-92-897-2068-7
Catalogue nº
TJ-AS-20-001-EN-N
DOI
10.2806/999852
Permalink

Cite this publication

Disclaimer

When freely submitting your request, you are consenting Eurofound in handling your personal data to reply to you. Your request will be handled in accordance with the provisions of Regulation (EU) 2018/1725 of the European Parliament and of the Council of 23 October 2018 on the protection of natural persons with regard to the processing of personal data by the Union institutions, bodies, offices and agencies and on the free movement of such data. More information, please read the Data Protection Notice.