Publikacijos

Šioje tyrimo ataskaitoje nagrinėjama, kaip lanksčios darbo sąlygos ES veikia darbo laiko kokybę, savarankiškumą ir darbuotojų gerovę, lyginant pastarojo meto pokyčius su prieš dešimtmetį. Joje analizuojami įgūdžių lygių, sektorių ir valstybių narių skirtumai ir įvertinamas reglamentų ir politikos, pvz., teisės atsijungti, vaidmuo.

Praėjusiais metais nacionalinis minimalusis darbo užmokestis ir toliau smarkiai didėjo visoje ES, ypač Vidurio ir Rytų Europos šalyse, ir toliau mažėjo regioniniai skirtumai. ES minimaliojo darbo užmokesčio direktyva daugelyje šalių tapo svarbiu minimaliojo darbo užmokesčio didinimo veiksniu, viršijančiu infliacijos lygį ir daugelyje mažai apmokamų sektorių didėjančiu sparčiau nei kolektyviai sutarta darbo užmokesčio apatinė riba.

Per pastaruosius du dešimtmečius visoje ES darbo rinkose pastebimai išaugo nestandartinio užimtumo skaičius. Nors tokie susitarimai gali suteikti lankstumo ir geresnės profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, pažeidžiamumas atsiranda, kai jie yra nevalingi arba kai susikerta kelios nestandartinės savybės. Šioje ataskaitoje analizuojamas pažeidžiamumo užimtumo srityje paplitimas 27 ES valstybėse narėse 2009–2021 m., nagrinėjamas jo ryšys su darbo sąlygomis, sveikatos rezultatais ir politiniais atsakais. Išvados rodo, kad moterys, jaunimas ir migrantai susiduria su didžiausia rizika, o tie, kurie patiria įvairius pažeidžiamumo aspektus, praneša apie prastesnes darbo perspektyvas, ribotas mokymosi galimybes, mažesnį savarankiškumą ir didesnį nerimo ir depresijos lygį. Ataskaitoje taip pat apžvelgiamos ES ir nacionalinės politikos priemonės, kuriomis siekiama didinti sutarčių tikrumą ir remti perėjimą prie saugesnio užimtumo.