Pereiti prie pagrindinio turinio
Šis puslapis išverstas mašininiu vertimu. Peržiūrėkite originalią versiją anglų kalba ir susipažinkite su „Eurofound“ kalbų politika.
Tema
Paskutinį kartą atnaujinta: 4 September 2026

Minimalus atlyginimas

Terminas "minimalus atlyginimas" reiškia reguliavimo apribojimą dėl mažiausio atlyginimo, kurį darbdaviai moka darbuotojams. Įstatymiškai nustatytas minimalus atlyginimas reglamentuojamas oficialiais įstatymais arba nuostatomis. Kolektyviai sutarti minimalūs atlyginimai nustatomi kolektyvinėse sutartyse tarp profesinių sąjungų ir darbdavių. Terminas "nacionalinis minimalus atlyginimas" vartojamas, kai šalys turi vieną (ar kelis) pagrindinius tarifus, apimančius darbuotojus visoje šalyje. Jie gali būti tiek įstatyminiai, tiek kolektyviai sutarti.

Naujausias turinys šia tema pateikiamas toliau.

1 September 2026
Minimalus atlyginimas 2026 metais: metinė apžvalga
Minimalaus atlyginimo nustatymas visoje ES tapo vis dinamiškesne ir atidžiai stebima politikos sritimi, kurią formavo ES minimaliojo atlyginimo direktyvos perkėlimas ir dešimtmetį trukęs nuolatinis realaus termino įstatyminių tarifų augimas. Ši ataskaita nagrinėja atlyginimų nustatymo diskusijas, vykusias valstybėse narėse ir Norvegijoje 2025 m., daugiausia dėmesio skiriant šalims, turinčioms ir neturinčioms nacionalinio minimalaus atlyginimo, minimalaus atlyginimo ir kolektyvinių derybų sąveiką žemai apmokamuose sektoriuose bei didėjantį indikacinių atskaitos verčių vaidmenį formuojant nacionalinius sprendimus.
Felix Appler+2
Tyrimo ataskaita
16 July 2026
Nacionalinis minimalus atlyginimas ES: politikos skatinamas augimas, tolesnė konvergencija ir didesnis artumas deryboms dėl atlyginimų
Per pastaruosius metus nacionalinis minimalus atlyginimas toliau žymiai didėjo visoje ES, ypač Vidurio ir Rytų Europos šalyse, toliau mažindamas regioninius skirtumus. ES minimalios algos direktyva tapo svarbiu minimalios algos didinimo varikliu daugelyje šalių, viršydama infliacijos lygį ir didindama greičiau nei kolektyviai sutartos atlyginimų ribos daugelyje mažai apmokamų sektorių.
Carlos Vacas‑Soriano+1
Straipsnis
September 2026
Netrukus
Mažai apmokami darbai: užimtumo tendencijos ir minimalaus atlyginimo politikos poveikis
Ši ataskaita nagrinėja ilgalaikio minimalaus atlyginimo politikos poveikį užimtumo struktūroms visoje ES-27 per pastaruosius du dešimtmečius. Ji sistemingai analizuoja, kaip sektorių ir profesinių užimtumo modelių pokyčiai yra susiję su šiomis politikomis.
Carlos Vacas‑Soriano
Tyrimo ataskaita

Paskutinį kartą atnaujinta: 4 September 2026

  • Nacionalinis minimalus atlyginimas padidėjo nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2026 m. sausio 1 d. visose ES šalyse, išskyrus Estiją (kur sprendimas buvo atidėtas iki 2026 m. balandžio) ir Rumuniją (kur tarifas sausį liko nepakitęs, bet vėliau padidintas nuo liepos). Tai lėmė perkamąją galią tarp minimalaus atlyginimo gavėjų beveik visose šalyse, kai kurie iš jų buvo reikšmingi. Minimalaus atlyginimo direktyva paveikė daugelio šalių didinimų būdus, nes daugelis valstybių narių siekė užtikrinti, kad jų nominalūs tarifai pasiektų tam tikrą vertę, išreikštą vidutinio/medianinio darbo užmokesčio atžvilgiu.

  • Stipri įstatyminių minimalių algų augimo tendencija daugelyje šalių priartino juos prie orientacinių etaloninių verčių – 60 % medianos arba 50 % vidutinio atlyginimo, kurios minimos kaip pavyzdžiai Minimalaus atlyginimo direktyvoje.

  • Nacionalinis minimalus atlyginimas tapo teisingesnis, palyginti su kitų darbuotojų atlyginimais nuo tūkstantmečio pradžios, lyginant įstatyminius minimalius atlyginimus su visų darbuotojų medianiniais atlyginimais. Minimalus atlyginimas susiejamas su procentine dalimi nuo vidutinio ar medianinio atlyginimo, kaip siūloma Minimalaus atlyginimo direktyvoje, tęsėsi ir 2026 m., o vis daugiau ES šalių taiko šią praktiką įstatymuose arba praktikoje.

  • Moterys yra pernelyg atstovaujamos tarp minimalaus atlyginimo gavėjų beveik visose valstybėse narėse, nepriklausomai nuo to, kaip apibrėžiamos minimalios algos gavėjos. Tai ypač pasakytina apie jaunesnius darbuotojus ir tuos, kurių išsilavinimas žemesnis.

  • Tarp visų minimalų atlyginimą gaunančiųjų 23 % 2022 m. vidutiniškai pranešė apie sunkumus sudurti galą su galu ES valstybėse narėse – 10 procentinių punktų daugiau nei kitų darbuotojų. Taip pat 10 % minimalaus atlyginimo darbuotojų ES pranešė apie sunkumus tinkamai šildyti savo namus, palyginti su 6 % kitų. Eurofound ES PolicyWatch duomenų bazė taip pat rodo, kad vyriausybės dažnai nustatydamos viršutines ar žemesnes pajamų paramos išmokų ribas, pavyzdžiui, trumpalaikio darbo sąlygas.

Mūsų infografike pateikiama daugiau informacijos apie situaciją 2020 metais.

Background
1 May 2025
Epizodas 32Kaip keičiasi minimalaus darbo užmokesčio lygis Europoje?
Šiame epizode Mary McCaughey susėda su Eurofound ekspertu Carlosu Vacasu Soriano, kad išsiaiškintų, kaip per pastaruosius metus Europoje pasikeitė minimalus darbo užmokestis ir kokios yra šių pokyčių pasekmės. Klausytojai kviečiami pasinerti į Europos minimaliojo darbo užmokesčio dinamikos subtilybes ir šiuos pokyčius lemiančius veiksnius. Pokalbis taip pat atskleidžia platesnį minimalaus darbo užmokesčio keitimo poveikį pajamų nelygybei ir lyčių lygybei.
Tinklalaidės epizodas

Eurofound reguliariai pateikia atlyginimų atnaujinimus ES, įskaitant kasmetinį tyrimą apie minimalaus atlyginimo normų raidą visoje ES (taip pat ir Norvegijoje), apžvelgdama, kaip nacionalinės vyriausybės ir socialiniai partneriai dalyvauja nustatant naujus tarifus. Agentūra taip pat nagrinėja pragyvenimo atlyginimo koncepciją, skirtą užtikrinti darbuotojams ir jų šeimoms tinkamą gyvenimo lygį ir socialinį dalyvavimą, reaguojant į daugelio dirbančių namų ūkių, priklausančių nuo esamų nacionalinių minimalių algų tarifų, pajamų nepakankamumą.

Minimalios algos pokyčiai

Eurofound metinė 2026 m. minimaliojo darbo užmokesčio apžvalga pateikia duomenis apie reikšmingą pažangą nacionalinių minimalių atlyginimų srityje per pastarąjį dešimtmetį, kai minimalūs atlyginimai paprastai viršijo infliaciją, o vidutiniai atlyginimai daugumoje šalių padidėjo. Eurofound skelbia minimalaus atlyginimo šalių profilius, kuriuose pateikiama išsami informacija apie tai, kaip minimalus atlyginimas nustatomas ir reguliuojamas ES ir Norvegijoje.

Ankstesniame tyrime apie atlyginimus Europoje XXI amžiuje Eurofound nagrinėjo hipotetinio scenarijaus, kai minimalus atlyginimas būtų koordinuojamas ES lygiu ir nustatytas 60% nacionalinio vidutinio atlyginimo, pasekmės.

Minimalus atlyginimas prieš pragyvenimo atlyginimą

Susijęs, bet atskiras nacionalinio minimalaus atlyginimo konceptas yra pragyvenimo atlyginimas, kuris yra atlyginimas, skirtas užtikrinti pagrindinį, bet priimtiną gyvenimo lygį savo gavėjui (o kai kuriais atvejais ir namų ūkio išlaikomiems). Gyvenimo atlyginimo kampanijos paprastai yra savanoriškos ir remiasi interesų grupių, profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimu. Šios kampanijos gali užimti advokatūros vaidmenį (Airija) ir akreditacijos vaidmenį (JK), kai organizacijos oficialiai akredituojamos kaip pragyvenimo atlyginimo darbdaviai. Vadovaujantis Europos socialinių teisių ramsčiu nustatytomis sąžiningo atlyginimo nuostatomis, Eurofound tyrimai siekia politikos formuotojams pateikti praktinį vadovą apie pragyvenimo atlyginimo koncepciją.

COVID-19 poveikis mažas pajamas gaunantiems darbuotojams

Besitęsiančios minimalios algos diskusijos greičiausiai bus paveiktos COVID-19 pandemijos ir jos pasekmių, nes daugelis darbuotojų, teikiančių būtinąsias paslaugas pandemijos metu, buvo žemiausiame atlyginimų laiptelyje, o kiti mažai apmokami darbuotojai pirmieji nukentėjo nuo nedarbo. Eurofound elektroninė apklausa "Gyvenimas ir darbas ES" dokumentuoja Europos respondentų situaciją ir jų popandemines problemas, įskaitant mažas pajamas gaunančius asmenis ir tuos, kurie sunkiai suduria galą su galu dėl augančių pragyvenimo išlaidų. Minimalus atlyginimas galėtų atlikti politinį vaidmenį stabilizuojant pajamas.

Dauguma ES valstybių narių turi nacionalinį (statutinį) minimalų atlyginimą, nors jo lygis, koregavimo mechanizmai ir aprėptis skiriasi. Austrija, Danija, Suomija, Italija ir Švedija turi minimalius atlyginimus, nustatytus kolektyvinėse sutartyse.

Europos socialinių teisių ramstis, paskelbtas 2017 m., nustato ES įsipareigojimą užtikrinti sąžiningą darbuotojų atlyginimą. Tai apima tinkamų atlyginimų užtikrinimą darbuotojams, kad jie ir jų šeimos galėtų gyventi oriai, žemos kvalifikacijos ir jaunų darbuotojų galimybes rasti darbą, tuo pačiu padarydami darbą finansiškai patrauklų. Veiksmų planas šiam ramsčiui įgyvendinti, paskelbtas 2021 m. kovo mėn., atvėrė kelią ES minimalios algos reformos iniciatyvai.

2020 m. spalio 28 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl ES direktyvos dėl tinkamo minimalaus atlyginimo. Po to 2022 m. birželio 7 d. Europos Parlamentas ir valstybės narės pasirašė politinį susitarimą. Minimalaus atlyginimo direktyva buvo priimta 2022 m. spalį. Jos tikslas – pagerinti gyvenimo lygį, siekiant pasiekti bendrą augimą ir sumažinti darbo vietų skurdą, atlyginimų nelygybę bei lyčių atlyginimų skirtumą. Valstybės narės turėjo iki 2024 m. lapkričio mėn. perkelti direktyvą į nacionalinę teisę (17 straipsnis). 2023 m. Danija kreipėsi į ES Teisingumo Teismą dėl visiško arba alternatyvaus dalinio direktyvos panaikinimo (C-19/23). 2025 m. lapkričio 11 d. ESTT priėmė sprendimą, patvirtinantį jos teisinį galiojimą, su daliniu panaikinimu.

Tai – svarbiausių rezultatų šia tema atranka.

„Eurofound“ mokslininkai teikia ekspertines įžvalgas ir su jais galima susisiekti dėl klausimų ar žiniasklaidos užklausų.

Carlos Vacas‑Soriano

Senior research manager
Employment research

Carlos Vacas Soriano yra vyresnysis tyrimų vadovas Eurofound Užimtumo skyriuje. Jis dirba temomis, susijusiomis su atlyginimų ir pajamų nelygybe, minimaliais atlyginimais, žemu atlyginimu, darbo kokybe, laikinu užimtumu ir segmentacija bei darbo kokybe. Prieš prisijungdamas prie Eurofound 2010 m., jis dirbo Europos Komisijos makroekonomikos analitiku ir Europos darbo rinkų tyrėju Ispanijos centriniame banke. Jis turi Europos ekonomikos studijų magistro laipsnį Europos koledže Briugėje ir darbo ekonomikos daktaro laipsnį Salamankos universitete (Doctor Europaeus).

Žr. profilį

Christine Aumayr-Pintar

Senior research manager
Working life research

Christine Aumayr-Pintar yra EUROFOUND Profesinio gyvenimo skyriaus vyresnioji mokslinių tyrimų vadovė. Ji koordinuoja EUROFOUND socialinio dialogo ir darbo santykių tyrimus ir prižiūri EUROFOUND korespondentų tinklą (NEC). Jos pagrindinė mokslinių tyrimų patirtis, vertinama lyginamuoju ES mastu, yra susijusi su minimaliuoju darbo užmokesčiu, kolektyvinėmis derybomis dėl darbo užmokesčio ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skaidrumu. Prieš pradėdama dirbti EUROFOUND 2009 m., ji dirbo darbo rinkų ir regioninės ekonomikos tyrėja "Joanneum Research" Austrijoje. Ji įgijo ekonomikos magistro laipsnį ir socialinių mokslų ir ekonomikos daktaro laipsnį, studijavo ekonomiką Grace, Vienoje ir Jönköpinge.

Žr. profilį

Ši skiltis suteikia prieigą prie viso turinio, kuris buvo paskelbtas šia tema.

Flag of the European UnionThis website is an official website of the European Union.
European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions
The tripartite EU agency providing knowledge to assist in the development of better social, employment and work-related policies

All official European Union website addresses are in the europa.eu domain.

See all EU institutions and bodies