Minimalus atlyginimas
Terminas "minimalus atlyginimas" reiškia reguliavimo apribojimą dėl mažiausio atlyginimo, kurį darbdaviai moka darbuotojams. Įstatymiškai nustatytas minimalus atlyginimas reglamentuojamas oficialiais įstatymais arba nuostatomis. Kolektyviai sutarti minimalūs atlyginimai nustatomi kolektyvinėse sutartyse tarp profesinių sąjungų ir darbdavių. Terminas "nacionalinis minimalus atlyginimas" vartojamas, kai šalys turi vieną (ar kelis) pagrindinius tarifus, apimančius darbuotojus visoje šalyje. Jie gali būti tiek įstatyminiai, tiek kolektyviai sutarti.
Naujausias turinys šia tema pateikiamas toliau.
Minimalus atlyginimas 2026 metais: metinė apžvalga
Minimalaus atlyginimo nustatymas visoje ES tapo vis dinamiškesne ir atidžiai stebima politikos sritimi, kurią formavo ES minimaliojo atlyginimo direktyvos perkėlimas ir dešimtmetį trukęs nuolatinis realaus termino įstatyminių tarifų augimas. Ši ataskaita nagrinėja atlyginimų nustatymo diskusijas, vykusias valstybėse narėse ir Norvegijoje 2025 m., daugiausia dėmesio skiriant šalims, turinčioms ir neturinčioms nacionalinio minimalaus atlyginimo, minimalaus atlyginimo ir kolektyvinių derybų sąveiką žemai apmokamuose sektoriuose bei didėjantį indikacinių atskaitos verčių vaidmenį formuojant nacionalinius sprendimus.Nacionalinis minimalus atlyginimas ES: politikos skatinamas augimas, tolesnė konvergencija ir didesnis artumas deryboms dėl atlyginimų
Per pastaruosius metus nacionalinis minimalus atlyginimas toliau žymiai didėjo visoje ES, ypač Vidurio ir Rytų Europos šalyse, toliau mažindamas regioninius skirtumus. ES minimalios algos direktyva tapo svarbiu minimalios algos didinimo varikliu daugelyje šalių, viršydama infliacijos lygį ir didindama greičiau nei kolektyviai sutartos atlyginimų ribos daugelyje mažai apmokamų sektorių.Mažai apmokami darbai: užimtumo tendencijos ir minimalaus atlyginimo politikos poveikis
Ši ataskaita nagrinėja ilgalaikio minimalaus atlyginimo politikos poveikį užimtumo struktūroms visoje ES-27 per pastaruosius du dešimtmečius. Ji sistemingai analizuoja, kaip sektorių ir profesinių užimtumo modelių pokyčiai yra susiję su šiomis politikomis.Paskutinį kartą atnaujinta: 4 September 2026
Mūsų infografike pateikiama daugiau informacijos apie situaciją 2020 metais.
Eurofound reguliariai pateikia atlyginimų atnaujinimus ES, įskaitant kasmetinį tyrimą apie minimalaus atlyginimo normų raidą visoje ES (taip pat ir Norvegijoje), apžvelgdama, kaip nacionalinės vyriausybės ir socialiniai partneriai dalyvauja nustatant naujus tarifus. Agentūra taip pat nagrinėja pragyvenimo atlyginimo koncepciją, skirtą užtikrinti darbuotojams ir jų šeimoms tinkamą gyvenimo lygį ir socialinį dalyvavimą, reaguojant į daugelio dirbančių namų ūkių, priklausančių nuo esamų nacionalinių minimalių algų tarifų, pajamų nepakankamumą.
Dauguma ES valstybių narių turi nacionalinį (statutinį) minimalų atlyginimą, nors jo lygis, koregavimo mechanizmai ir aprėptis skiriasi. Austrija, Danija, Suomija, Italija ir Švedija turi minimalius atlyginimus, nustatytus kolektyvinėse sutartyse.
Europos socialinių teisių ramstis, paskelbtas 2017 m., nustato ES įsipareigojimą užtikrinti sąžiningą darbuotojų atlyginimą. Tai apima tinkamų atlyginimų užtikrinimą darbuotojams, kad jie ir jų šeimos galėtų gyventi oriai, žemos kvalifikacijos ir jaunų darbuotojų galimybes rasti darbą, tuo pačiu padarydami darbą finansiškai patrauklų. Veiksmų planas šiam ramsčiui įgyvendinti, paskelbtas 2021 m. kovo mėn., atvėrė kelią ES minimalios algos reformos iniciatyvai.
2020 m. spalio 28 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl ES direktyvos dėl tinkamo minimalaus atlyginimo. Po to 2022 m. birželio 7 d. Europos Parlamentas ir valstybės narės pasirašė politinį susitarimą. Minimalaus atlyginimo direktyva buvo priimta 2022 m. spalį. Jos tikslas – pagerinti gyvenimo lygį, siekiant pasiekti bendrą augimą ir sumažinti darbo vietų skurdą, atlyginimų nelygybę bei lyčių atlyginimų skirtumą. Valstybės narės turėjo iki 2024 m. lapkričio mėn. perkelti direktyvą į nacionalinę teisę (17 straipsnis). 2023 m. Danija kreipėsi į ES Teisingumo Teismą dėl visiško arba alternatyvaus dalinio direktyvos panaikinimo (C-19/23). 2025 m. lapkričio 11 d. ESTT priėmė sprendimą, patvirtinantį jos teisinį galiojimą, su daliniu panaikinimu.
Paskutinį kartą atnaujinta: 3 June 2026
Eurofound minimalios algos šalių profiliai aprašo, kaip minimalus atlyginimas yra reguliuojamas ir nustatomas Europos Sąjungos ir Norvegijos šalyse. Jie gali būti skaitomi kaip foninė informacija Eurofound metinei minimalios algos nustatymo peržiūros serijai.
Tai – svarbiausių rezultatų šia tema atranka.
1 September 2026
Minimalus atlyginimas 2026 metais: metinė apžvalga
29 January 2026
Nacionalinis minimalusis darbo užmokestis 2026 m. (diagrama)
30 January 2026
Realus minimalių atlyginimų augimas 2026 metais, kartu su pažanga ir valstybių narių ambicijų mažinimu
26 January 2024
Minimum wages for low-paid workers in collective agreements
In this pilot project, Eurofound successfully established the feasibility of, and piloted, an EU-wide database of minimum pay rates contained in collective agreements related to low-paid workers. A conceptual and measurement framework was devised, a total of 692 collective agreements – related to 24 low-paid sectors of interest – were selected to be ‘fully coded’ and representative data on negotiated minimum pay were compiled for 24 EU Member States. Based on more than 3,202 renewal texts, time series of collectively agreed minimum rates were created from 2015 to 2022 for 19 countries. This is the first time that an EU-wide data collection has provided comparative time series on negotiated pay. Key findings are is that in some countries outdated agreements contain rates below the applicable statutory minima, and that the potential of collective agreements to regulate pay generally or for employees earning higher wages than the minimum pay is not always fully capitalised on.
See also the national country reports (Eurofound papers), providing meta-data for the data collection, at the end of this web page.
27 November 2023
Minimum wages: Non-compliance and enforcement across EU Member States – Comparative report
In the EU, non-compliance with statutory or negotiated minimum wages averages 6.93% or 1.3%, depending on the statistics used. The lowest national estimate is 0.01% in Belgium and the highest is 11.59% in Hungary. It mostly affects young workers, those on fixed-term or part-time contracts and those working for small companies. It is more common in services than in manufacturing, and is characterised by shorter working time. Member States monitor, enforce and promote compliance in similar ways, although with some differences. This report identifies hindering and enabling factors. Some countries focus on specific economic sectors, such as construction, domestic work, platform work, agriculture and meat processing. National authorities often enforce minimum wages indirectly by helping employers comply, raising workers’ awareness, and helping stakeholders increase cooperation and develop faster procedures. Combining these soft initiatives with tougher measures increases the effectiveness of inspectorates’ actions in enforcing compliance with minimum wages.
30 November 2022
Regulating minimum wage and other forms of pay for the self-employed
This report is carried out in the context of the three-year pilot project (2021–2023), ‘Role of the minimum wage in establishing the Universal Labour Guarantee’, mandated to Eurofound by the European Commission. Its focus is module 3 of the project, investigating minimum wages and other forms of pay for the self-employed. Out of concern for the challenging conditions faced by certain groups of self-employed workers, some Member States have established or are in discussions about proposing some statutory forms of minimum pay for selected categories of the self-employed. The main objective of the report is to understand how minimum wages, wage rates, tariffs, fees and other forms of pay could be fixed for specific jobs or professions in sectors having a high level of ‘vulnerable’ workers, as well as ‘concealed’ self-employed. While the majority of Member States allow trade union representation, the right to collective bargaining for the self-employed is much more limited. Only a small number of Member States provide examples of collectively agreed minimum wages or other forms of pay for the self-employed.
15 June 2022
How to ensure adequate minimum wages in an age of inflation
22 January 2020
Minimum wages in the EU
„Eurofound“ mokslininkai teikia ekspertines įžvalgas ir su jais galima susisiekti dėl klausimų ar žiniasklaidos užklausų.
Carlos Vacas‑Soriano
Senior research managerCarlos Vacas Soriano yra vyresnysis tyrimų vadovas Eurofound Užimtumo skyriuje. Jis dirba temomis, susijusiomis su atlyginimų ir pajamų nelygybe, minimaliais atlyginimais, žemu atlyginimu, darbo kokybe, laikinu užimtumu ir segmentacija bei darbo kokybe. Prieš prisijungdamas prie Eurofound 2010 m., jis dirbo Europos Komisijos makroekonomikos analitiku ir Europos darbo rinkų tyrėju Ispanijos centriniame banke. Jis turi Europos ekonomikos studijų magistro laipsnį Europos koledže Briugėje ir darbo ekonomikos daktaro laipsnį Salamankos universitete (Doctor Europaeus).
Christine Aumayr-Pintar
Senior research managerChristine Aumayr-Pintar yra EUROFOUND Profesinio gyvenimo skyriaus vyresnioji mokslinių tyrimų vadovė. Ji koordinuoja EUROFOUND socialinio dialogo ir darbo santykių tyrimus ir prižiūri EUROFOUND korespondentų tinklą (NEC). Jos pagrindinė mokslinių tyrimų patirtis, vertinama lyginamuoju ES mastu, yra susijusi su minimaliuoju darbo užmokesčiu, kolektyvinėmis derybomis dėl darbo užmokesčio ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skaidrumu. Prieš pradėdama dirbti EUROFOUND 2009 m., ji dirbo darbo rinkų ir regioninės ekonomikos tyrėja "Joanneum Research" Austrijoje. Ji įgijo ekonomikos magistro laipsnį ir socialinių mokslų ir ekonomikos daktaro laipsnį, studijavo ekonomiką Grace, Vienoje ir Jönköpinge.
Ši skiltis suteikia prieigą prie viso turinio, kuris buvo paskelbtas šia tema.

&w=3840&q=75)




