Minimalus darbo užmokestis

Terminas "minimalus darbo užmokestis" reiškia teisės aktais nustatytą mažiausio tarifo, kurį darbdaviai moka darbuotojams, apribojimą. Teisės aktais nustatytas minimalusis darbo užmokestis reglamentuojamas oficialiais įstatymais arba įstatymais. Kolektyvinėje sutartyje nustatytas minimalusis darbo užmokestis nustatomas profesinių sąjungų ir darbdavių kolektyvinėse sutartyse. Terminas "nacionalinis minimalusis darbo užmokestis" vartojamas, kai šalys turi vieną (ar kelis) bazinius tarifus, taikomus darbuotojams visoje šalyje. Jos gali būti įstatyminės arba kolektyvinės sutartys.

Young barista preparing coffee using a professional coffee machine in a coffee shop

Nauja ir netrukus pasirodysianti

Naujausias turinys šia tema pateikiamas toliau.

Tyrimo ataskaita

21 July 2025

Minimalusis darbo užmokestis 2025 m.: metinė apžvalga
Felix Applerand 2 other authors

Šių metų ataskaitoje pateikiami minimalaus darbo užmokesčio dydžiai 2025 m. ir kaip jie buvo nustatyti bei padidinti 2024 m. Jame pateikiama informacija apie šalis, kuriose nacionalinis minimalusis darbo užmokestis ir jo nėra. Be to, joje pateikiama pirmoji lyginamoji apžvalga, kaip valstybės narės perkėlė Minimaliojo darbo užmokesčio direktyvą į nacionalinę teisę, ir pateikiami nauji minimalųjį darbo užmokestį gaunančių asmenų dalies ir jų galimybių įpirkti būstą įverčiai. Galiausiai jame apibendrinami 2024 m. paskelbti minimaliojo darbo užmokesčio tyrimai.

Straipsnis

23 June 2025

Minimalusis darbo užmokestis daro didelį poveikį suderėtam ir faktiniam darbo užmokesčiui
Christine Aumayr-Pintar,
Carlos Vacas‑Soriano
Pastaraisiais metais nacionalinis minimalusis darbo užmokestis smarkiai išaugo visose ES šalyse, todėl jo įtaka kolektyvinėms deryboms dėl darbo užmokesčio ir bendriems darbo užmokesčio pokyčiams tampa vis svarbesnė. Išvados rodo, kad nacionalinis minimalusis darbo užmokestis daro teigiamą poveikį derybų būdu suderėtų darbo užmokesčio lygio didinimui. Tačiau reikia kruopščiai formuoti politiką, kad būtų išvengta kolektyvinių derybų išstūmimo, ypač mažai apmokamuose sektoriuose. Minimalusis darbo užmokestis taip pat atlieka svarbų vaidmenį gerinant mažiausiai apmokamų darbuotojų darbo užmokesčio lygį, nors šalutinis poveikis pasireiškia platesniam darbo užmokesčio pasiskirstymui.
Tyrimo ataskaita

23 June 2025

Nacionalinio minimaliojo darbo užmokesčio poveikis kolektyvinėms deryboms ir mažai apmokamų darbuotojų darbo užmokesčiui
+2
Enrique López-Bazoand 5 other authors

Nacionalinio minimaliojo darbo užmokesčio didinimas gali turėti įvairių grandininių pasekmių, pavyzdžiui, gali lemti darbo užmokesčio didėjimą apskritai ir socialinių partnerių laisvę kolektyvinėse derybose. Šioje ataskaitoje nagrinėjama, kaip nacionalinio minimaliojo darbo užmokesčio pokyčiai veikia kolektyviai sutartą ir faktinį darbo užmokestį tam tikrose mažai apmokamose darbo vietose ir sektoriuose. Atliekant kiekybinę analizę naudojama EUROFOUND duomenų bazė apie mažai apmokamų darbuotojų minimalųjį darbo užmokestį kolektyvinėse sutartyse, siekiant išanalizuoti nacionalinio minimaliojo darbo užmokesčio poveikį kolektyvinėse sutartyse numatytam minimaliajam darbo užmokesčiui. Europos Sąjungos pajamų ir gyvenimo sąlygų statistikos duomenys naudojami analizuojant nacionalinio minimaliojo darbo užmokesčio poveikį faktiniam darbo užmokesčiui.

Kokybinė analizė grindžiama šešių valstybių narių: Prancūzijos, Vokietijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Ispanijos gyvenamųjų namų ir socialinės globos bei maisto ir gėrimų gamybos sektorių nacionaliniais atvejų tyrimais. Šios valstybės narės buvo atrinktos, nes jos skiriasi nacionalinio minimaliojo darbo užmokesčio ir kolektyvinėje sutartyje nustatyto darbo užmokesčio sąveika. Analizėje nustatyta, kad apskritai yra teigiamas ryšys tarp nacionalinio minimaliojo darbo užmokesčio didinimo ir faktinio bei derybų darbo užmokesčio pokyčių mažai apmokamuose sektoriuose, nors skirtingose šalyse yra skirtumų.

Apie temą Minimalus darbo užmokestis

Sužinokite daugiau apie šią temą ir jos svarbą formuojant ES politiką.

Svarbiausi įžvalgos Minimalus darbo užmokestis

Tai – svarbiausių rezultatų šia tema atranka.

21 July 2025

Tyrimo ataskaita

Minimalusis darbo užmokestis 2025 m.: metinė apžvalga

Šių metų ataskaitoje pateikiami minimalaus darbo užmokesčio dydžiai 2025 m. ir kaip jie buvo nustatyti bei padidinti 2024 m. Jame pateikiama informacija apie šalis, kuriose nacionalinis minimalusis darbo užmokestis ir jo nėra. Be to, joje pateikiama pirmoji lyginamoji apžvalga, kaip valstybės narės perkėlė Minimaliojo darbo užmokesčio direktyvą į nacionalinę teisę, ir pateikiami nauji minimalųjį darbo užmokestį gaunančių asmenų dalies ir jų galimybių įpirkti būstą įverčiai. Galiausiai jame apibendrinami 2024 m. paskelbti minimaliojo darbo užmokesčio tyrimai.

26 January 2024

Tyrimo ataskaita

Minimum wages for low-paid workers in collective agreements

In this pilot project, Eurofound successfully established the feasibility of, and piloted, an EU-wide database of minimum pay rates contained in collective agreements related to low-paid workers. A conceptual and measurement framework was devised, a total of 692 collective agreements – related to 24 low-paid sectors of interest – were selected to be ‘fully coded’ and representative data on negotiated minimum pay were compiled for 24 EU Member States. Based on more than 3,202 renewal texts, time series of collectively agreed minimum rates were created from 2015 to 2022 for 19 countries. This is the first time that an EU-wide data collection has provided comparative time series on negotiated pay. Key findings are is that in some countries outdated agreements contain rates below the applicable statutory minima, and that the potential of collective agreements to regulate pay generally or for employees earning higher wages than the minimum pay is not always fully capitalised on.

See also the national country reports (Eurofound papers), providing meta-data for the data collection, at the end of this web page.

27 November 2023

Tyrimo ataskaita

Minimum wages: Non-compliance and enforcement across EU Member States – Comparative report

In the EU, non-compliance with statutory or negotiated minimum wages averages 6.93% or 1.3%, depending on the statistics used. The lowest national estimate is 0.01% in Belgium and the highest is 11.59% in Hungary. It mostly affects young workers, those on fixed-term or part-time contracts and those working for small companies. It is more common in services than in manufacturing, and is characterised by shorter working time. Member States monitor, enforce and promote compliance in similar ways, although with some differences. This report identifies hindering and enabling factors. Some countries focus on specific economic sectors, such as construction, domestic work, platform work, agriculture and meat processing. National authorities often enforce minimum wages indirectly by helping employers comply, raising workers’ awareness, and helping stakeholders increase cooperation and develop faster procedures. Combining these soft initiatives with tougher measures increases the effectiveness of inspectorates’ actions in enforcing compliance with minimum wages.

30 November 2022

Tyrimo ataskaita

Regulating minimum wage and other forms of pay for the self-employed

This report is carried out in the context of the three-year pilot project (2021–2023), ‘Role of the minimum wage in establishing the Universal Labour Guarantee’, mandated to Eurofound by the European Commission. Its focus is module 3 of the project, investigating minimum wages and other forms of pay for the self-employed. Out of concern for the challenging conditions faced by certain groups of self-employed workers, some Member States have established or are in discussions about proposing some statutory forms of minimum pay for selected categories of the self-employed. The main objective of the report is to understand how minimum wages, wage rates, tariffs, fees and other forms of pay could be fixed for specific jobs or professions in sectors having a high level of ‘vulnerable’ workers, as well as ‘concealed’ self-employed. While the majority of Member States allow trade union representation, the right to collective bargaining for the self-employed is much more limited. Only a small number of Member States provide examples of collectively agreed minimum wages or other forms of pay for the self-employed.

15 June 2022

Tinklaraščio įrašas

How to ensure adequate minimum wages in an age of inflation

Minimum wages have risen significantly in 2022, as the EU Member States leave behind the cautious mood of the pandemic. However, rising inflation is eating up these wage increases, and only flexibility in the regular minimum wage setting processes may avoid generalised losses in purchasing power among minimum wage earners. On 6 June 2022, the Council of the EU and the European Parliament reached a political agreement on the Directive on adequate minimum wages proposed by the Commission in October 2020. Once formally approved, EU Member States will have to transpose it into national law within two years.

22 January 2020

Leidinių serija

Minimum wages in the EU

This series reports on developments in minimum wage rates across the EU, including how they are set and how they have developed over time in nominal and real terms. The series explores where there are statutory minimum wages or collectively agreed minimum wages in the Member States, as well as minimum wage coverage rates by gender.  eurofound.link/efs027

Ekspertai tema Minimalus darbo užmokestis

„Eurofound“ mokslininkai teikia ekspertines įžvalgas ir su jais galima susisiekti dėl klausimų ar žiniasklaidos užklausų.

Carlos Vacas‑Soriano

Senior research manager
Employment research

Carlos Vacas Soriano yra EUROFOUND Užimtumo skyriaus vyresnysis mokslinių tyrimų vadovas. Jis dirba temomis, susijusiomis su darbo užmokesčio ir pajamų nelygybe, minimaliu darbo užmokesčiu, mažu darbo užmokesčiu, darbo kokybe, laikinu įdarbinimu ir segmentacija bei darbo kokybe. Prieš pradėdamas dirbti EUROFOUND 2010 m., jis dirbo makroekonomikos analitiku Europos Komisijoje ir Europos darbo rinkų tyrėju Ispanijos centriniame banke. Jis yra įgijęs Europos ekonomikos studijų magistro laipsnį Europos koledže Briugėje ir darbo ekonomikos daktaro laipsnį Salamankos universitete (Doctor Europaeus).

Christine Aumayr-Pintar

Senior research manager
Working life research

Christine Aumayr-Pintar yra EUROFOUND Profesinio gyvenimo skyriaus vyresnioji mokslinių tyrimų vadovė. Ji koordinuoja EUROFOUND socialinio dialogo ir darbo santykių tyrimus ir prižiūri EUROFOUND korespondentų tinklą (NEC). Jos pagrindinė mokslinių tyrimų patirtis, vertinama lyginamuoju ES mastu, yra susijusi su minimaliuoju darbo užmokesčiu, kolektyvinėmis derybomis dėl darbo užmokesčio ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skaidrumu. Prieš pradėdama dirbti EUROFOUND 2009 m., ji dirbo darbo rinkų ir regioninės ekonomikos tyrėja "Joanneum Research" Austrijoje. Ji įgijo ekonomikos magistro laipsnį ir socialinių mokslų ir ekonomikos daktaro laipsnį, studijavo ekonomiką Grace, Vienoje ir Jönköpinge.

Visas turinys šia tema Minimalus darbo užmokestis

Ši skiltis suteikia prieigą prie viso turinio, kuris buvo paskelbtas šia tema.

Flag of the European UnionThis website is an official website of the European Union.
How do I know?
European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions
The tripartite EU agency providing knowledge to assist in the development of better social, employment and work-related policies