&w=3840&q=90)
Darbo sąlygos
Darbo sąlygos reiškia sąlygas, kuriomis ir kuriomis atliekamas darbas. Darbo būklė yra darbo charakteristika arba savybių derinys, kurį galima modifikuoti ir patobulinti. Dabartinė darbo sąlygų samprata apima platesnius veiksnius, kurie gali paveikti darbuotoją psichosomatiškai. Taigi platesnis termino apibrėžimas apima ekonominį darbo aspektą ir poveikį gyvenimo sąlygoms. Darbo sąlygos yra darbo teisės dalykas ir reglamentuojamos įvairiais jos šaltiniais: teisės aktais, kolektyvinėmis sutartimis, darbo taisyklėmis, darbo sutartimi, taip pat papročiais ir praktika.
Naujausias turinys šia tema pateikiamas toliau.
Algoritminis valdymas Europos darbo vietose – skaitmeninė istorija
Ši skaitmeninė istorija pristato pagrindines išvadas apie algoritminio valdymo diegimą Europos darbo vietose ir jo ryšį su darbo sąlygomis bei darbuotojų gerove.Algoritminis valdymas Europos darbo vietose
Vis daugiau darbuotojų yra veikiami algoritminio valdymo – kompiuterinių programų naudojimo veiklos stebėjimui, užduočių paskirstymui ir darbo grafikui sudaryti. Kaip tai keičia darbo pobūdį ir veikia darbo sąlygas bei darbuotojų gerovę?Nestandartinis užimtumas ES: tendencijos, tipai ir darbo sąlygos
Ši ataskaita apžvelgia naujų ir nestandartinių darbo formų tendencijas visoje Europos Sąjungoje. Remdamasi turimais palyginamaisiais Europos duomenų rinkiniais, ji apžvelgia naujausius šių darbo sąlygų pokyčius ir analizuoja jų poveikį darbo kokybei. Ataskaita taip pat nagrinėja socialinių partnerių veiksmus pastaraisiais metais sprendžiant naujų ir nestandartinių darbo formų keliamus iššūkius.EUROFOUND stebi darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų darbo sąlygas. Jame pateikiama analizė, kurioje daugiausia dėmesio skiriama dominančioms darbo situacijoms, pvz., IRT, mobiliajam darbui ir psichosocialinei rizikai darbe, ir konkrečioms darbo rinkos grupėms. Tvaraus darbo moksliniai tyrimai nagrinėja darbo ir jo sąlygų vaidmenį remiant žmonių dalyvavimą darbe visą gyvenimą taip, kad jie atitiktų individualius pageidavimus ir sudarytų sąlygas jiems patirti gerą darbo kokybę.
Europos šalys yra tvirtai įsipareigojusios gerinti darbo sąlygas. Nors daug dėmesio skiriama darbo sąlygoms, kurios daro neigiamą poveikį sveikatai ir saugai bei gerovei, taip pat tampa vis svarbesnės sąlygos, palankios "geram darbui" ir aukštai darbo kokybei.
Darbo sąlygos ir darbo kokybė yra vienas iš svarbiausių Europos politikos darbotvarkės klausimų. Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) kaip svarbūs tikslai pabrėžiami "užimtumo skatinimas, gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimas ... tinkama socialinė apsauga, administracijos ir darbuotojų dialogas, žmogiškųjų išteklių plėtra siekiant ilgalaikio užimtumo ir kova su atskirtimi".
ES politika įtvirtina lygias moterų ir vyrų galimybes darbo vietoje, riboja darbo valandas, nustato saugos standartus ir skatina investicijas į įgūdžių ugdymą. Europos Komisija ir valstybės narės nustatė įvairius procesus, skirtus pažangai ir pokyčiams, susijusiems su darbo sąlygomis, stebėti.
2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija oficialiai paskelbė Europos socialinių teisių ramstį. Vienas iš pagrindinių ramsčio principų – užtikrinti sąžiningas darbo sąlygas. Tai apima saugų ir pritaikomą užimtumą, darbo užmokestį, įdarbinimo sąlygas ir apsaugą atleidimo atveju, socialinį dialogą ir darbuotojų dalyvavimą, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, taip pat sveiką, saugią ir gerai pritaikytą darbo aplinką ir duomenų apsaugą.
2019 m. birželio mėn. priimta naujoji Direktyva 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų nustato naujas minimalias visų darbuotojų teises ir naujas taisykles dėl informacijos apie jų darbo sąlygas teikimo darbuotojams.
Tai – svarbiausių rezultatų šia tema atranka.
29 November 2022
Working conditions in the time of COVID-19: Implications for the future
The strict public health restrictions implemented by governments in 2020 to control the COVID-19 pandemic abruptly changed working life and continued to shape it over the two years that followed. Between March and November 2021, over 70,000 interviews were carried out in 36 countries by the European Working Conditions Telephone Survey (EWCTS), a high-quality probability-based survey. The aim was to provide a detailed picture of the working lives of Europeans in that exceptional time.
The report documents the working conditions of Europeans in 2021. It examines variation in job quality and identifies its positive association with well-being, health, work engagement and the financial sustainability of work. It highlights the divergences in the experiences of workers depending on workers’ own attributes and their place in the workforce. From this analysis, the report aims to derive lessons for the future, particularly in relation to the enduring marks on how we work and the implications for work organisation, the quality of work, and the interaction between work and private life.
7 December 2022
Living, working and COVID-19 in the European Union and 10 EU neighbouring countries
The Living, working and COVID-19 survey, first launched by Eurofound in early 2020, aims to capture the wide-ranging impact of the pandemic on the work and lives of EU citizens. The fifth round of the Eurofound survey, which was implemented in spring 2022, also sheds light on a new uncertain reality caused by the war in Ukraine, record-high inflation and sharp rises in the cost of living. As a pilot survey, a shorter version of the questionnaire was fielded by the European Training Foundation (ETF) in 10 European Union (EU) neighbouring countries. This joint Eurofound-ETF factsheet presents a selection of results from the survey covering both the EU-27 and the 10 selected EU neighbouring countries.
The results reveal at least one clear commonality across respondents from all countries: serious concerns about the rising cost of living. At the same time, the results point to a large divergence in living and working conditions between respondents in the two groups of countries, but also show large differences within the EU itself and amongst the selected EU neighbouring countries.
19 May 2022
Darbo gyvenimas COVID-19 pandemijos metu 2021
Ši publikacija apima atskirų šalių ataskaitas apie 2021 m. darbo gyvenimą 28 šalyse – 27 ES valstybėse narėse ir Norvegijoje. Šalies ataskaitos apibendrina įrodymus apie COVID-19 pandemijos poveikį darbo gyvenimui, remiantis nacionaliniais tyrimais ir apklausų rezultatais 2021 metais. Jie aprašo vyriausybių ir socialinių partnerių politikos atsakus, siekiant sušvelninti socialinį-ekonominį poveikį, ir ypatingą dėmesį skiria politikos sritims, susijusioms su prisitaikymu prie pandemijos ir grįžimu į darbą. Tai ypač apima dėmesį naujoms sveikatos ir saugos darbo sąlygoms, naujoms darbo sąlygoms, politikai, sprendžiančiai darbo jėgos trūkumą, atlyginimus ir atlyginimų nustatymą. Ataskaitose taip pat nagrinėjamas pandemijos poveikis socialiniam dialogui, kolektyvinėms deryboms ir pramoniniams veiksmams.
Atkreipkite dėmesį, kad nėra konsoliduotos ataskaitos apie darbo gyvenimą ES 2021 metais.
10 March 2022
Overtime in Europe: Regulation and practice
Despite the well-known adverse effects of regular long working hours on workers’ health, well-being and performance, many workers in the EU continue to work beyond their normal hours. Part of this additional working time is classified as overtime. This report takes a comparative overview of how overtime is regulated in the EU Member States, Norway and the United Kingdom, including its definition, the limits on its use and the compensation received by workers for working extra hours. The report assesses the extent of the phenomenon using national-level data, delves into the factors that explain it, and examines the potential consequences for workers and firms. Finally, the report summarises the current debate on the topic, as uncompensated working hours, structural overtime and monitoring of working hours are currently some of the most discussed work-related issues across the EU.
9 December 2020
Employee monitoring and surveillance: The challenges of digitalisation
New digital technologies have expanded the possibilities of employee monitoring and surveillance, both in and outside the workplace. In the context of the increasing digitalisation of work, there are many issues related to employee monitoring that warrant the attention of policymakers. As well as the often-cited privacy and ethical concerns, there are also important implications for worker–employer relations, as digitally enabled monitoring and surveillance inevitably shift power dynamics in the workplace. Based on input from the Network of Eurofound Correspondents, this report explores the regulatory approaches to workplace monitoring in Europe, and the many challenges arising from the use of new digital technologies. Drawing from empirical and qualitative research, the report also provides some insight into the extent of employee monitoring in Europe and the implications for job quality and work organisation.
16 January 2020
Telework and ICT-based mobile work: Flexible working in the digital age
Advances in ICT have opened the door to new ways of organising work. We are shifting from a regular, bureaucratic and ‘factory-based’ working time pattern towards a more flexible model of work. Telework and ICT-based mobile work (TICTM) has emerged in this transition, giving workers and employers the ability to adapt the time and location of work to their needs. Despite the flexibility and higher level of worker autonomy inherent in TICTM, there are risks that this work arrangement leads to the deterioration of work–life balance, higher stress levels and failing worker health. This report analyses the employment and working conditions of workers with TICTM arrangements, focusing on how it affects their work–life balance, health, performance and job prospects. While policymakers in many EU countries are debating TICTM and its implications, the study finds that only a few have implemented new regulations to prevent TICTM from having a negative impact on the well-being of workers.
„Eurofound“ mokslininkai teikia ekspertines įžvalgas ir su jais galima susisiekti dėl klausimų ar žiniasklaidos užklausų.
Jorge Cabrita
Senior research managerJorge Cabrita yra vyresnysis tyrimų vadovas Darbo gyvenimo skyriuje, kur jis kuria, koordinuoja ir valdo Europos mastu vykdomus tyrimus bei jų rezultatus skleidžia. Jo pagrindinės kompetencijos sritys apima darbo sąlygas ir darbo kokybę, darbo laiką ir darbo bei asmeninio gyvenimo balansą, darbuotojų sveikatą ir gerovę, lyčių lygybę bei žaliosios transformacijos socialinį-ekonominį poveikį. Šiuo metu jis vadovauja tyrimams apie darbo laiko pokyčius ir darbo kokybę klimato pažeidžiamuose regionuose bei kartu vadovauja Europos darbo sąlygų apklausos 2030 įgyvendinimui. Anksčiau jis buvo tyrėjas Socialinės intervencijos studijų centre ir Portugalijos ekonomikos tyrimų centre, dirbo treneriu ir konsultantu. Jis turi ekonomikos bakalauro laipsnį ir socioorganizacinių ekonominės veiklos sistemų magistro laipsnį iš Lisabonos ekonomikos mokyklos.
Agnès Parent-Thirion
Senior research managerAgnès Parent-Thirion yra vyresnioji tyrimų vadovė Eurofound Darbo gyvenimo skyriuje, prižiūrinti darbo sąlygų tyrimų planavimą ir plėtrą. Ji atlieka svarbų vaidmenį Europos darbo sąlygų apklausoje (EWCS), bendrai vadovaudama EWCS 2030 klausimynų rengimui ir kūrimui. Jos mokslinių tyrimų interesai apima darbo kokybę, darbo organizavimą, lyčių klausimus, psichosocialines rizikas bei žaliųjų ir skaitmeninių perėjimų poveikį darbo gyvenimui. Turėdama daugiau nei dvidešimties metų patirtį dirbant su Europos lyginamosiomis apklausomis, Agnès specializuojasi klausimynų kūrime, profesijų kodavime, kokybės kontrolėje ir analizėje. Ji baigė ekonomikos ir vadybos studijas Paryžiaus IX Dauphine ir Paryžiaus I Panthéon Sorbonos universitetuose bei turi statistikos magistrantūros diplomą iš Dublino Trinity koledžo. Ji taip pat baigė specializuotus mokymus apie DI lyderystę (MIT Sloan vadovų mokymas) ir pagrindinius pereinamojo laikotarpio iššūkius (Campus de la Transition). Prieš prisijungdama prie Eurofound, ji keletą metų dirbo Europos Komisijoje.
Ši skiltis suteikia prieigą prie viso turinio, kuris buvo paskelbtas šia tema.
