&w=3840&q=90)
Kolektyvinės derybos
Kolektyvinės derybos reiškia visas derybas tarp vieno ar kelių darbdavių (ar jų organizacijų) ir vienos ar kelių darbuotojų organizacijų (profesinių sąjungų) dėl darbo sąlygų ir darbo sąlygų, įskaitant su atlyginimu ir darbo laiku susijusius klausimus, bei dėl santykių tarp darbdavių ir darbuotojų reguliavimo, kaip apibrėžta TDO Konvencijoje Nr. 154. Yra nustatyta keletas kolektyvinių derybų ("derybų struktūros") dimensijų. Tai apima apimtis, kuri reiškia darbuotojų procentą, tiesiogiai paveiktą susitarimų; derybų lygį; temų apimtį arba temų spektrą, apimamą derybose; ir gilumą – tai yra, kiek susitarimai yra bendru būdu įgyvendinami ir peržiūrimi.
Naujausias turinys šia tema pateikiamas toliau.
Pramoniniai santykiai: diskusijos apie darbo laiko tvarką ir jų raida 2025 metais
Darbo laiko tvarkos pokyčiai visoje ES 2025 m. atspindi nacionalinių pramoninių santykių sistemų įvairovę ir socialinio dialogo lygius. Šiame straipsnyje analizuojamos 2025 m. diskusijos ir pokyčiai, susiję su viršvalandžiais, laiko registravimu, metinėmis atostogomis ir darbo laiko sutrumpinimu.Nacionalinis minimalus atlyginimas ES: politikos skatinamas augimas, tolesnė konvergencija ir didesnis artumas deryboms dėl atlyginimų
Per pastaruosius metus nacionalinis minimalus atlyginimas toliau žymiai didėjo visoje ES, ypač Vidurio ir Rytų Europos šalyse, toliau mažindamas regioninius skirtumus. ES minimalios algos direktyva tapo svarbiu minimalios algos didinimo varikliu daugelyje šalių, viršydama infliacijos lygį ir didindama greičiau nei kolektyviai sutartos atlyginimų ribos daugelyje mažai apmokamų sektorių.Keturių dešimtmečių duomenys rodo, kad Europos darbo jėga neatpažįstamai pasikeitė
Eurofound 2024 m. darbo sąlygų tyrime atskleidžiama, kaip skaitmeninimas, demografija ir klimato kaita per 35 metus pakeitė Europos darbo jėgą.Eurofound renka šalių lygmens informaciją apie kolektyvines derybas ES per savo Eurofound korespondentų tinklą. Visoje ES kolektyvinių derybų aprėptis yra labai įvairi, kaip rodo Eurofound tyrimai. Apie 60 % darbuotojų yra įtraukti į kolektyvines derybas ES, tačiau šis skaičius svyruoja nuo 80 % ar daugiau kai kuriose šalyse iki mažiau nei 10 % kitose (Europos Komisijos duomenys).
Kolektyvinės derybos, kurios yra organizuotų pramoninių santykių pagrindas, vyksta skirtingose institucinėse aplinkose. Nacionalinės sistemos skiriasi pagal kolektyvinių derybų ir teisės aktų vaidmenis darbo rinkos reguliavime, derybų lygiuose (tarpsektorinės, sektorinės, įmonių ir darbo vietos, regioninėse, profesinėse) ir pagal tai, kaip derybos skirtinguose lygiuose gali būti tarpusavyje susijusios (artikuliacija). Kolektyvinių derybų centralizacijos ir koordinavimo laipsnis – ypač atlyginimų derybų – yra svarbios sistemos savybės, turinčios įtakos tiek darbo rinkai, tiek makroekonominiams rezultatams. Kolektyvinių derybų rezultatas paprastai yra kolektyvinė sutartis. Tokios sutartys gali reguliuoti tiek santykių tarp pasirašiusiųjų šalių procedūras, tiek tų darbuotojų, kuriems taikoma sutartis, darbo sąlygas, tokias kaip atlyginimas ir darbo laikas.
Nors Europos Sąjungos veikimo sutartis pripažįsta socialinių partnerių autonomiją, ypač kalbant apie atlyginimų derybas, ES politika vis dėlto daro reikšmingą įtaką kolektyvinėms deryboms ir platesnei pramoninių santykių sistemai. Pavyzdžiui, Europos semestro kontekste pateiktos šalių specifinės rekomendacijos (CSR) nagrinėjo tokias problemas kaip atlyginimų plėtros suderinimas su produktyvumu, minimalios algos nustatymas ir atlyginimų indeksavimo sistemos. Plačiau žiūrint, kolektyvinės derybos vyksta pagal sistemą, kurią iš dalies nustato ES teisės aktai, įskaitant nuostatas dėl vienodo atlyginimo už vienodai vertingą darbą bei Darbo laiko direktyvos ir susijusių teisės aktų reikalavimus.
Europos Komisija: Europos semestrasopens in new tab
Europos Komisija: Komisija sveikina politinį susitarimą dėl tinkamo minimalaus atlyginimo darbuotojams ESopens in new tab
Europos Komisija: Darbo laiko direktyva (2003/88/EB)opens in new tab
Tai – svarbiausių rezultatų šia tema atranka.
26 January 2024
Minimum wages for low-paid workers in collective agreements
In this pilot project, Eurofound successfully established the feasibility of, and piloted, an EU-wide database of minimum pay rates contained in collective agreements related to low-paid workers. A conceptual and measurement framework was devised, a total of 692 collective agreements – related to 24 low-paid sectors of interest – were selected to be ‘fully coded’ and representative data on negotiated minimum pay were compiled for 24 EU Member States. Based on more than 3,202 renewal texts, time series of collectively agreed minimum rates were created from 2015 to 2022 for 19 countries. This is the first time that an EU-wide data collection has provided comparative time series on negotiated pay. Key findings are is that in some countries outdated agreements contain rates below the applicable statutory minima, and that the potential of collective agreements to regulate pay generally or for employees earning higher wages than the minimum pay is not always fully capitalised on.
See also the national country reports (Eurofound papers), providing meta-data for the data collection, at the end of this web page.
30 August 2022
Moving with the times: Emerging practices and provisions in collective bargaining
This report analyses recent developments and emerging practices in collective bargaining processes and outcomes, mainly in the private sector. The report covers collective bargaining systems in 10 EU Member States and is based on cases identified through interviews with key stakeholders and negotiating parties at national level. It analyses the effects of the COVID-19 pandemic and the subsequent economic and social crisis on collective bargaining dynamics and collective agreements. It also investigates practices and innovations that have emerged in response to structural drivers such as technological change, decarbonisation and climate-neutrality policies, and workforce ageing. It assesses the capacity of collective bargaining systems to adapt to structural changes in work, production and the labour market as well as medium-term trends.
4 March 2016
The importance of collective bargaining in establishing working time in Europe
1 March 2016
Working time developments in the 21st century: Work duration and its regulation in the EU
This report examines the main trends and milestones characterising the evolution of the most important aspects of collectively agreed working time in the European Union during the first decade of the 21st century. Drawing primarily on information collected by Eurofound across all EU Member States and Norway, it focuses in particular on five sectors: chemicals, metalworking, banking, retail and public administration. The report describes the institutional regimes of regulation and assesses the evolution of agreed working hours (hours expected to be spent on work according to collective agreements or agreed between employers and employees) and usual working hours (hours usually spent in practice in work activities) between 1999 and 2014. The report points to the tension that exists between the pressure for decreased working hours in favour of a better work–life balance and fewer health problems for workers and the need for working time flexibility to meet the demands of a modern world economy.
4 November 2015
Collective bargaining in Europe in the 21st century
Collective bargaining systems in the EU have undergone a steady change since the end of the 1990s. But as businesses across Europe struggle to respond to intensifying global competition, pressure from employers for greater flexibility in collective bargaining is increasing, especially since the 2008 economic crisis. This report sets out to map developments in all major aspects of collective bargaining (apart from pay and working time, which have been analysed separately by Eurofound) over the past 15 years. In doing so, it aims to distinguish long-term trends and to identify changes brought on by the crisis. It also aims to identify the directions collective bargaining is likely to take in the coming years. The study finds a common and strong trend of convergence across the EU towards decentralisation and more flexibility in collective bargaining processes, but with significant asymmetries in the timing and pace of change.
11 September 2015
Pay in Europe in different wage-bargaining regimes
National wage-bargaining institutions are crucial in achieving pay outcomes that help to increase employment and economic growth within the context of avoiding macroeconomic imbalances within the European Monetary Union. Using a large set of empirical macroeconomic data from a variety of sources, including Eurofound and the European Commission AMECO database, this report analyses how the institutional features of national wage bargaining regimes influence pay outcomes. These features include bargaining level, type and level of coordination, use of opening clauses and the existence of wage pacts. The impact of government intervention through extension and derogation clauses and tripartite councils is also examined. The results of the study indicate that the key institutional variables of the wage-bargaining regime that influence pay outcomes are the type of coordination (how coordination is achieved) and the bargaining level.
13 April 2014
Pay in Europe in the 21st century
The issue of wages has attracted particular attention at European level since the onset of the economic crisis. Changes in economic governance, notably within the European semester, have prompted discussions on wage‑setting mechanisms. While, overall, wage‑bargaining regimes have remained relatively stable over time in many countries, the most substantial changes were seen in Member States facing more difficult economic circumstances. This report provides comparative time series on wage‑bargaining outcomes across the EU Member States and Norway, discussing pay developments against the background of different wage‑bargaining regimes and looks into the link between pay and productivity developments. It also investigates the different systems and levels of minimum wages in Europe at present, carrying out an accounting exercise through a hypothetical scenario of a minimum wage set at 60% of the median national wage (with some alternative scenarios as well for comparison) in order to benchmark and evaluate minimum wage levels and systems in Europe, and to discuss the possibilities and difficulties of coordination in this matter.
„Eurofound“ mokslininkai teikia ekspertines įžvalgas ir su jais galima susisiekti dėl klausimų ar žiniasklaidos užklausų.
Christine Aumayr-Pintar
Senior research managerChristine Aumayr-Pintar yra vyresnioji tyrimų vadovė Eurofound Darbo gyvenimo skyriuje. Jos pagrindinė tyrimų sritis – žvelgiant iš lyginamosios ES perspektyvos – susijusi su minimaliu atlyginimu, kolektyviai derinamu atlyginimu, socialiniu dialogu ir lyčių atlyginimų skaidrumu. Ji yra Eurofound metinių minimalių atlyginimų apžvalgų bendraautorė per pastarąjį dešimtmetį, domisi pramoninių santykių duomenimis ir sukūrė – be kitų projektų – minimalaus atlyginimo kolektyvinėse sutartyse žemai apmokamiems darbuotojams duomenų bazę bei EU PolicyWatch duomenų bazę. 2021–2026 m. ji taip pat koordinavo Eurofound tyrimus apie socialinį dialogą ir vadovavo Eurofound korespondentų tinklui. Prieš prisijungdama prie Eurofound 2009 m., ji dirbo darbo rinkų ir regioninės ekonomikos tyrėja Joanneum Research Austrijoje. Ji turi ekonomikos magistro laipsnį ir socialinių mokslų/ekonomikos daktaro laipsnį, studijavusi ekonomiką Graco, Vienos ir Jönköpingo miestuose.
Mária Sedláková
Research officerMária Sedláková yra tyrimų darbuotoja Eurofound Darbo gyvenimo skyriuje, specializuojasi lyginamuosiuose pramoniniuose santykiuose, socialiniame dialoge ir kolektyvinėse derybose. Ji turi patirties kolektyvinių sutarčių turinio analizėje. Jos dabartiniai darbai nagrinėja socialinių partnerių vaidmenį valdant nacionalines viešąsias užimtumo paslaugas ir socialinės apsaugos institucijas, taip pat socialinio dialogo vaidmenį darbo migracijoje. Ji taip pat prisideda prie ES lygmens sektorinių socialinių partnerių atstovavimo vertinimo ir kas dvejus metus vykstančių trijų šalių mainų seminarų organizavimo. Prieš prisijungdama prie Eurofound, Mária atliko kolektyvinių derybų tyrimus Tarptautinės darbo organizacijos Valdymo ir tripartizmo skyriuje Ženevoje (2020–2022), po darbo Centrinės Europos darbo studijų institute Bratislavoje (2013–2020). Ji turi politikos mokslų magistro laipsnį su specializacija lyginamojoje Europos politikoje iš Centrinės Europos universiteto.
Victoria Cojocariu
Research officerVictoria Cojocariu yra tyrimų darbuotoja Eurofound Darbo gyvenimo skyriuje, dirbanti socialinio dialogo ir pramoninių santykių srityse. Ji aktyviai dalyvauja Eurofound atstovaujamumo tyrimuose, skirtuose remti Europos socialinį dialogą, taip pat tyrimuose, analizuojančiuose socialinių partnerių vaidmenį nacionaliniu ir Europos lygiu bei kolektyvinių derybų praktikose. Jos mokslinių tyrimų interesai apima skaitmenizaciją, darbo organizavimą ir darbo vietos praktiką. Nuo 2025 m. Victoria valdo ES PolicyWatch duomenų bazę. Prieš prisijungdama prie Eurofound 2019 m., Victoria dirbo tyrėja Bukarešto viešųjų inovacijų centre ir Rumunijos Atvirosios visuomenės fonde, prisidėdama prie nacionalinių ir tarptautinių tyrimų projektų migracijos, švietimo, trečiųjų šalių piliečių prieigos prie darbo rinkos bei žmogaus teisių srityse. Ji turi sociologijos bakalauro ir magistro laipsnius.
Felix Appler
Research support officerFelix Appler yra tyrimų palaikymo pareigūnas Eurofound Darbo gyvenimo skyriuje. Jo darbas orientuotas į pramoninius santykius, minimalų atlyginimą ir su šiomis temomis susijusias duomenų bazes. Anksčiau jis dirbo Vokietijos federalinėje statistikos tarnyboje (Destatis) ir Pasaulio banke Rytų Afrikoje, vykdydamas namų ūkių apklausas bei tyrimus apie darbo rinkas ir skurdą. Felix turi ekonomikos magistro laipsnį iš Bonos universiteto.
Ši skiltis suteikia prieigą prie viso turinio, kuris buvo paskelbtas šia tema.
