Austrijos profesinio gyvenimo šalies profilis
Šis profilis apibūdina pagrindinius Austrijos profesinio gyvenimo ypatumus. Jos tikslas – pateikti atitinkamą pagrindinę informaciją apie struktūras, institucijas, veikėjus ir atitinkamus teisės aktus, susijusius su profesiniu gyvenimu.
Tai apima rodiklius, duomenis ir reguliavimo sistemas, susijusias su šiais aspektais: subjektais ir institucijomis, kolektyviniais ir individualiais darbo santykiais, sveikata ir gerove, darbo užmokesčiu, darbo laiku, įgūdžiais ir mokymu, lygybe ir nediskriminavimu darbe. Profiliai sistemingai atnaujinami kas dvejus metus.
Teisiniu požiūriu nėra aiškių ginčų teisėtumo ir pasekmių vertinimo principų, taip pat nėra Aukščiausiojo Teismo praktikos šiuo klausimu. Streikų, kaip darbuotojų kolektyvinių veiksmų (Kampfmittelturi būti nustatytas iš teisinių nuostatų, kuriomis užtikrinamas valstybės nešališkumas. Nepaisant to, šis teisėtumas taikomas tik streikams, kurie suvokiami kaip kolektyviniai darbuotojų veiksmai (Gesamtaktion). Apskritai tai apima bet kokios formos konfrontaciją dėl darbo užmokesčio ar kitų įdarbinimo sąlygų tarp atskirų darbdavių ar darbdavių organizacijų ir profesinių sąjungų ar darbuotojų grupių. Tokiuose ginčuose naudojamos kolektyvinių veiksmų formos yra streikai, lokautai ir boikotai. Kalbant apie streiką, teisės teorijoje skiriamas ekonominis streikas (wirtschaftlicher Streik), politinis streikas (politischer Streik), neoficialus streikas (wilder Streik), selektyvus streikas (Schwerpunktstreik), simbolinis streikas, naudojamas kaip įspėjimas (Warnstreik) ir dalinis streikas (Teilstreik). Lokautų atveju skiriamas puolamasis lokautas, inicijuojantis ginčą (Angriffsaussperrung) ir gynybinis lokautas reaguojant į streiką (Abwehraussperrung). Tačiau reikia pažymėti, kad dėl to, kad Austrijoje kyla labai mažai darbo ginčų, net ekspertų požiūris iš esmės yra teorinis.
2011–2014 m. įvyko nedideli streikai (iš kurių didžiausias įvyko 2011 m.), o 2015–2017 m. streikų nebuvo (kaip ir 2005–2010 m.). Nuo 2018 m. streikai vyksta kasmet. Didžiausias įvyko 2018 m., kai dalyvavo 37 923 darbuotojai ir prarastos 71 468 valandos. 2021 m. streikuose dalyvavo 5 032 žmonės, o tai prisidėjo prie 11 368 valandų, prarastų dėl kolektyvinių veiksmų.
Kolektyvinių veiksmų pokyčiai 2011–2021 m.
2011 | 2012 | 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 | 2020 | 2021 | |
Total number of working days lost | 56,670 | 563 | 3,277 | 3,309 | 0 | 0 | 0 | 8,934 | 1,973 | 3,687 | 1,421 |
Strike minutes per employee | 7.9 | 0.1 | 0.5 | 0.5 | 0 | 0 | 0 | 1.1 | 0.2 | 0.5 | 0.2 |
Šaltinių : WKÖ, 2023; ÖGB, be datos
Kolektyvinio ginčų sprendimo mechanizmai
Bendrovės lygmeniu, naudodamasi bendro sprendimo socialiniais klausimais teisėmis, darbo taryba privalo dalyvauti sprendžiant visus socialinius klausimus įmonėje; kai kuriais klausimais taryba turi teisę į lygybę, t. y. bendrą sprendimų priėmimą su darbdaviais, o kitais atvejais ji gali kreiptis į tarpininkavimo ir arbitražo tarybą (Schlichtungsstelle), jei nepavyksta susitarti su darbdaviu. Šią tarybą, kurią sudaro vienodas skaičius darbdavių atstovų, o teisėjas atlieka neutralią priežiūrą, įsteigia kompetentingas darbo ir socialinės apsaugos teismas. Valdybai pavesta sudaryti šalių susitarimą nagrinėjamu klausimu ir, jei nepavyksta, priimti sprendimą dėl pačios bylos.
Individualūs ginčų sprendimo mechanizmai
Austrijoje individuali darbo teisė ir darbo ginčai priklauso bendrosios kompetencijos teismų kompetencijai. Palyginti su šiais specifiniais jurisdikcijos mechanizmais, alternatyvūs ginčų sprendimo būdai nėra svarbus šalies teisinės sistemos bruožas individualių ginčų sprendimui. Tam tikru mastu tai gali būti dėl šalies ryškiai "korporatyvistinės" darbo santykių struktūros. Individualaus darbo ir (arba) darbo ginčo atveju atitinkamas darbuotojas, ypač jei jo įmonėje nėra darbo tarybos, paprastai kreipiasi į atitinkamą profesinę sąjungą (jei ji yra narė) arba į Darbo rūmus (Arbeiterkammer, AK) (kurių narystė yra privaloma visiems privačiojo sektoriaus darbuotojams), kad gautų informacijos, konsultacijos ir pagalba teisiniuose procesuose. Daugumoje individualių darbo ginčų AK arba profesinė sąjunga bando įsikišti (kreipdamasi į darbdavį), kad apeitų oficialų bylinėjimąsi teismuose.
Alternatyvių ginčų sprendimo mechanizmų naudojimas
Oficialių duomenų apie alternatyvių ginčų sprendimo mechanizmų naudojimą (žr. ankstesnį skirsnį) nėra. AK skelbia metinę veiklos rezultatų ataskaitą, kurioje praneša apie konsultacijų, kurias ji surengė su savo nariais, skaičių ir rūšis, taip pat apie lėšas, kurias ji galėtų susigrąžinti iš savo narių teisminiuose ir neteisminiuose procesuose.
