Belgijos profesinio gyvenimo šalies profilis
Šis profilis apibūdina pagrindinius Belgijos profesinio gyvenimo ypatumus. Jos tikslas – pateikti atitinkamą pagrindinę informaciją apie struktūras, institucijas, veikėjus ir atitinkamus teisės aktus, susijusius su profesiniu gyvenimu.
Tai apima rodiklius, duomenis ir reguliavimo sistemas, susijusias su šiais aspektais: subjektais ir institucijomis, kolektyviniais ir individualiais darbo santykiais, sveikata ir gerove, darbo užmokesčiu, darbo laiku, įgūdžiais ir mokymu, lygybe ir nediskriminavimu darbe. Profiliai sistemingai atnaujinami kas dvejus metus.
Profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir viešosios institucijos atlieka svarbų vaidmenį valdant darbo santykius, darbo sąlygas ir darbo santykių struktūras. Jos yra tarpusavyje susijusios daugiapakopės valdymo sistemos, apimančios Europos, nacionalinį, sektorių, regionų (provincijų ar vietos) ir įmonių lygmenis, dalys. Šiame skirsnyje apžvelgiami pagrindiniai veikėjai ir institucijos bei jų vaidmuo Belgijoje.
Federalinė vyriausybė yra atsakinga už darbo teisę ir socialinę apsaugą. Belgijos federalinė viešoji tarnyba (FPS) Užimtumo, darbo ir socialinio dialogo klausimais yra atsakinga už federalines administracines tarnybas darbo rinkos ir socialinio dialogo klausimais, pavyzdžiui, darbo rinkos reguliavimą. Darbo inspekcija yra šios federalinės viešosios tarnybos dalis ir prižiūri socialinės teisės ir gerovės darbe įgyvendinimą. Pašalpos, tokios kaip bedarbio išmokos ar karjeros pertraukos išmokos, yra pavaldžios Nacionalinei užimtumo tarnybai.
Po šeštosios valstybės reformos (2011–2012 m.) atsakomybė už profesinį mokymą, tikslinių grupių darbo rinkos politiką ir didžiąją dalį bedarbiams skirtų darbo vietų skatinimo priemonių buvo perduota Belgijos regionams. Atsakingos viešosios tarnybos yra Flandrijos regiono valstybinė užimtumo tarnyba (Vlaamse Dienst voor Arbeidsbemiddeling en Beroepsopleiding, VDAB), Valandijos regiono regioninė profesinio mokymo ir užimtumo tarnyba (Office communautaire et régional de la formation professionnelle et de l'emploi, FOREM) Valonijos regione ir Actiris Briuselio regione.
Darbo teismai yra pagrindinės institucijos, užtikrinančios darbuotojų teisių įgyvendinimą. Tačiau, priklausomai nuo ginčo tipo, tarpininkavimas gali vykti įmonėje.
Pagrindinė institucija, prižiūrinti ir skatinanti darbuotojų saugą ir sveikatą, yra Vyriausioji darbuotojų prevencijos ir apsaugos taryba (Conseil supérieur pour la prevention et la protection au travail/Hoge Raad voor Preventie en Bescherming op het Werk).
FPS Užimtumo, darbo ir socialinio dialogo taryba, Conseil supérieur pour la prévention et la protection au travail
1968 m. Kolektyvinių sutarčių įstatyme (iš dalies pakeistame 2009 m. gruodžio 30 d. įstatymu) nustatyti reprezentatyvumo kriterijai. Kad profesinė sąjunga ar darbdavių organizacija būtų atstovaujama, ji turi turėti ne mažiau kaip 125 000 narių, būti tarpprofesinė darbuotojų ar darbdavių organizacija (arba būti tarpprofesinės organizacijos dalis) ir atstovauti absoliučiai daugumai privačiojo ir viešojo sektoriaus sektorių ir veiklos rūšių.
Šie kriterijai lemia profesinių sąjungų išorinį atstovavimą. Kai profesinė sąjunga atitinka šiuos kriterijus, ji gali sudaryti kolektyvines sutartis, kreiptis dėl atstovavimo jungtiniame komitete ir būti atstovaujama Centrinėje ekonomikos taryboje ir Nacionalinėje darbo taryboje.
Šiuo metu trys profesinės sąjungos ir jų narių federacijos turi atstovaujamąjį statusą: Belgijos bendroji darbo federacija (Fédération Générale du Travail de Belgique/Algemeen Belgisch Vakverbond, FGTB/ABVV), Krikščioniškų profesinių sąjungų konfederacija (Confédération des Syndicats Chrétiens/Algemeen Christelijk Vakverbond, CSC/ACV) ir Belgijos liberalių profesinių sąjungų federacija (Centrale Générale des Syndicats Libéraux de Belgique/Algemene Centrale der Liberale Vakbonden van België, CGSLB/ACLVB).
Daugiau informacijos apie pagrindinių socialinių partnerių organizacijų reprezentatyvumą galima rasti EUROFOUND įvairių pramonės šakų socialinių partnerių reprezentatyvumo tyrime arba EUROFOUND sektorių atstovavimo tyrimuose.
Profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir viešosios institucijos atlieka svarbų vaidmenį valdant darbo santykius, darbo sąlygas ir darbo santykių struktūras. Jos yra tarpusavyje susijusios daugiapakopės valdymo sistemos, apimančios Europos, nacionalinį, sektorių, regionų (provincijų ar vietos) ir įmonių lygmenis, dalys. Šiame skyriuje apžvelgiami pagrindiniai veikėjai ir institucijos bei jų vaidmuo Belgijoje.
Apie atstovavimą profesinėms sąjungoms
Visi Belgijos piliečiai turi teisę būti profesinės sąjungos nariai, nepriklausomai nuo jų profesinio statuso (darbuotojai, mėlynosios apykaklės darbuotojai, tarnautojai, valstybės tarnautojai, bedarbiai, pensininkai). Belgijos profesinės sąjungos apima visus darbuotojus (ir ne tik) per daugelį skyrių, suskirstytų pagal sektorius, profesijas ar profesinį statusą.
Belgijoje profesinių sąjungų tankumas yra vienas didžiausių Europoje, palyginti su Skandinavijos šalių rodikliais. 2010–2019 m. šis rodiklis išliko gana stabilus (50–56 proc.).
Narystė profesinėse sąjungose ir jų tankis 2010–2019 m.
2010 | 2011 | 2012 | 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 | Source | |
Trade union density in terms of active employees (%)* | 53.0 | 54.2 | 54.1 | 53.3 | 52.9 | 52.3 | 51.6 | 50.7 | 50.0 | 49.1 | OECD/AIAS ICTWSS database, 2021 |
Trade union membership (thousands)** | 2,035 | 2,094 | 2,095 | 2,048 | 2,050 | 2,020 | 2,014 | 2,016 | 2,043 | 2,034 | OECD/AIAS ICTWSS database, 2021 |
Pastabos: * Darbuotojų, kurie yra profesinės sąjungos nariai, dalis. ** Darbuotojų narystė profesinėse sąjungose, apskaičiuota pagal bendrą profesinės sąjungos narių skaičių ir prireikus pakoreguota profesinių sąjungų nariams, nepriklausantiems aktyviai, priklausomai ir dirbančiai darbo jėgai (t. y. pensininkams, savarankiškai dirbantiems asmenims, studentams, bedarbiams).
: paties autoriaus duomenys.: Author’s own data.
Pagrindinės profesinių sąjungų konfederacijos ir federacijos
Trys pagrindinės profesinės sąjungos yra CSC/ACV (1,5 mln. narių), FGTB/ABVV (1,5 mln. narių) ir CGSLB/ACLVB (295 000 narių).
Pagrindinės profesinių sąjungų konfederacijos ir federacijos
Long name | Abbreviation | Number of members | Involved in collective bargaining? |
Confederation of Christian Trade Unions (Confédération des Syndicats Chrétiens/Algemeen Christelijk Vakverbond) | CSC/ACV | 1.7 million (2014) 1,605,820 (2015) | Yes |
Belgian General Federation of Labour (Fédération Générale du Travail de Belgique/Algemeen Belgisch Vakverbond) | FGTB/ABVV | 1.5 million (2014) 1,544,916 (2015) | Yes |
Federation of Liberal Trade Unions of Belgium (Centrale Générale des Syndicats Libéraux de Belgique/Algemene Centrale der Liberale Vakbonden van België) | CGSLB/ACLVB | 293,952 (2014) | Yes |
Pastaba: narystės duomenys apima nemokamą studentų narystę sąjungoje.
: paties autoriaus duomenys, kuriuos pateikė profesinės sąjungos.: Author’s own data reported by trade unions.
Pastaraisiais metais padėtis iš esmės nepasikeitė: nebuvo naujų profesinių sąjungų ar susijungimų, jėgų pusiausvyra nepasikeitė. Tačiau po 2012 m. socialinių rinkimų, surengtų siekiant įvertinti profesinių sąjungų reprezentatyvumą, CGSLB/ACLVB pirmą kartą pasiekė 10 proc. ribą.
Apie darbdavio atstovavimą
Visos Belgijoje įsikūrusios įmonės ir savarankiškai dirbantys asmenys turi teisę prisijungti prie darbdavių organizacijos. Kaip ir profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos turi nacionalinius ir (arba) sektorinius skyrius. Įmonės ir (arba) savarankiškai dirbantys asmenys gali laisvai prisijungti prie vieno (ar kelių) iš šių filialų. Pagrindinės Belgijos nacionalinės darbdavių organizacijos – Belgijos darbdavių federacijos (Fédération des Entreprises de Belgique/Verbond van Belgische Ondernemingen, FEB/VBO) duomenimis, darbdavių organizacijos sudaro 75 proc. visų Belgijos įmonių. Tačiau tikslių duomenų apie visų darbdavių organizacijų tankį nėra.
Darbdavių organizacijos, dalyvaujančios kolektyvinėse derybose tiek nacionaliniu, tiek sektorių lygmenimis, derasi šalies ar sektoriaus lygmeniu. Todėl kolektyvinė sutartis taikoma visoms šalies ar sektoriaus įmonėms, nepriklausomai nuo priklausymo darbdavių organizacijai.
Darbdavių organizacijų narystė ir tankis 2012–2019 m.
2012 | 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 | Source | |
Employer organisation density in terms of active employees (%) | n.a. | n.a. | 75 | n.a. | n.a. | n.a. | n.a. | n.a. | FEB/VBO |
Employer organisation density in terms of active employees (%) | n.a. | n.a. | 83.8 | n.a. | n.a. | n.a. | n.a. | n.a. | OECD/AIAS ICTWSS database, 2021 |
Employer organisation density in private sector establishments (%)* | n.a. | 46 | n.a. | n.a. | n.a. | n.a. | n.a. | 41 | European Company Survey 2019 |
Pastaba****s: * Darbuotojų, dirbančių įmonėje, kuri yra bet kurios darbdavių organizacijos, dalyvaujančios kolektyvinėse derybose, dalis. N.A., nėra.
: paties autoriaus duomenys.: Author’s own data.
Pagrindinės darbdavių organizacijos
FEB/VBO yra pagrindinė nacionalinė darbdavių organizacija Belgijoje. Ji atstovauja 50 sektorių darbdavių federacijų. Iš viso ji atstovauja 50 000 įmonių, įskaitant 25 000 mažų ir vidutinių įmonių.
Kitos darbdavių organizacijos yra Belgijos ūkininkų federacija (Fédération des Agriculteurs Belges/Belgische Boerenbond), Socialinio pelno įmonių konfederacija, Flandrijos savarankiškai dirbančių verslininkų sąjunga (Unie van Zelfstandige Ondernemers, UNIZO) ir prancūziškai kalbanti viduriniosios klasės sąjunga (Union des Classes Moyennes, UCM).
Regioniniu lygmeniu svarbiausios darbdavių organizacijos yra "Voka", UWE ir Briuselio prekybos ir pramonės įmonės, be UNIZO ir UCM. Ne pelno sektoriams atstovauja Socialinio pelno įmonių asociacija (Vereniging voor social profit ondernemingen), Unipso ir Briuselio socialinio pelno įmonių konfederacija (Brusselse Confederatie van Social-Profit Ondernemingen).
Pagrindinės darbdavių organizacijos ir konfederacijos
Long name | Abbreviation | Number of members | Year | Involved in collective bargaining? |
Union of Self-employed Entrepreneurs (Unie van Zelfstandige Ondernemers) | UNIZO | 110,000 (35,000 directly and 75,000 indirectly via member organisations) | 2023 | Yes |
Union of the Middle Classes (Union des Classes Moyennes) | UCM | 30,000 companies and 130,000 self-employed people | 2023 | Yes |
Belgian Federation of Employers (Fédération des Entreprises de Belgique/Verbond van Belgische Ondernemingen) | FEB/VBO | 50,000 | 2023 | Yes |
Federation of Belgian Farmers (Fédération des Agriculteurs Belges/Belgische Boerenbond) | BB | 16,000 | 2020 | Yes |
Confederation of Social Profit Enterprises | UNISOC | 19,000 (estimate) | 2020 | Yes |
Šaltinis: paties autoriaus duomenys
Kas dvejus metus trys pagrindinės profesinės sąjungos ir darbdavių atstovai derasi dėl tarpšakinio susitarimo, kuriame nustatomos priemonės, susijusios su ekonomine ir socialine sritimis ateinantiems dvejiems metams. Jei nepavyksta pasiekti susitarimo, vyriausybė turi įsikišti. Vyriausybė konsultuojasi su dviem nacionalinėmis dvišalėmis tarybomis – Centrine ekonomikos taryba ir Nacionaline darbo taryba – ekonominiais ir socialiniais klausimais, susijusiais su darbo teise, darbo santykiais ir socialine apsauga. Be to, socialiniai partneriai turi teisę sudaryti tarpsektorinius susitarimus Nacionalinėje darbo taryboje. Kiekviename iš trijų Belgijos regionų yra lygiavertė taryba: Flandrijos socialinė ir ekonominė taryba (Sociaal Economische Raad van Vlaanderen, SERV), Wallonia_ ekonomikos ir socialinių reikalų taryba (Conseil économique et social de Wallonie_, CESW) ir Briuselio sostinės ekonomikos ir socialinių reikalų taryba Region_ (Conseil économique et social de la région de Bruxelles capitale/Economische and Sociale Raad voor het Brussels Hoofstedelijk Gewest)._A nacionalinė trišalė taryba Taryba, Aukščiausioji prevencijos ir apsaugos darbe taryba, buvo įkurta siekiant patarti vyriausybei dėl darbuotojų gerovės darbo vietoje.
Pagrindiniai trišaliai ir dvišaliai organai
Name | Type | Level | Issues covered |
Interprofessional agreements among the ‘Group of Ten’ | Bipartite | National | Macroeconomic issues |
Labour National Council (Conseil national du travail/National ArbeidsRaad) | Bipartite | National | Social areas |
Central Economic Council (Conseil central de l’économie/Centrale Raad voor het bedrijfsleven) | Bipartite | National | Socioeconomic issues |
Flemish Social and Economic Council (Sociaal Economische Raad van Vlaanderen) | Bipartite | Regional | Socioeconomic issues |
Walloon Social and Economic Council (Conseil économique et social de Wallonie) | Bipartite | Regional | Socioeconomic issues |
Brussels Area Social and Economic Council (Conseil économique et social de de la Région de Bruxelles-Capitale/Economische and Sociale Raad voor het Brussels Hoofdstedelijk Gewest) | Bipartite | Regional | Socioeconomic issues |
High Council for Prevention and Protection at Work (Conseil supérieur pour la prevention et la protection au travail/Hoge Raad voor Preventie en Bescherming op het Werk) | Tripartite | National | Well-being, health and safety |
Šaltinis: paties autoriaus duomenys.
Darbo taryba (Conseil d'entreprise/Ondernemingsraad, CE/OR) įsteigiama, kai tik įmonėje pasiekiama 100 darbuotojų riba. Ją sudaro socialiniuose rinkimuose išrinkti darbuotojų atstovai ir darbdavių atstovai. Darbdavys turi jį iškviesti bent kartą per mėnesį įmonės patalpose. Darbdavys informuoja CE/OR narius apie įmonės finansinę padėtį, produktyvumą, būsimus užimtumo pokyčius ir tikslus. CE/OR darbdavys turi teikti informaciją apie esminius planuojamus darbuotojų organizavimo pakeitimus, pvz., restruktūrizavimą, gamyklos uždarymą, susijungimą ar naktinės pamainos įvedimą, taip pat apie mokymo priemones.
Darbo vietos prevencijos ir apsaugos komitetą (Comité pour la prévention et protection au travail/Comité voor preventie en bescherming op het werk) sudaro per socialinius rinkimus išrinkti darbuotojų atstovai, prevencijos konsultantai ir įmonės vadovybės nariai, atsakingi už sveikatą ir saugą. Komitetas prižiūri visus klausimus, susijusius su darbuotojų sveikata, darbo aplinka ir darbo sąlygomis.
Profesinių sąjungų delegacija (délégation syndicale/vakbondsafvaardiging) turi teisę dalyvauti bet kurioje įmonėje, kurioje yra minimalus darbuotojų skaičius, nustatytas atitinkamoje sektoriaus kolektyvinėje sutartyje. Delegacijos narius skiria jų profesinės sąjungos arba renka darbuotojai. Profesinių sąjungų delegacija, priešingai nei kitos dvi institucijos, atstovauja tik profesinių sąjungų darbuotojams, o ne visiems darbuotojams. Ji gali derėtis dėl kolektyvinių sutarčių įmonėje ir įsikišti į bet kokį darbuotojų konfliktą su darbdaviu. Be to, profesinių sąjungų delegacija turi teisę būti informuota apie bet kokius darbo sąlygų pasikeitimus. Kai įmonėje nėra nei CE/OR, nei darbo vietos prevencijos ir apsaugos komiteto, profesinių sąjungų delegacija gali atlikti šių dviejų organų vaidmenį.
Atstovaujamųjų organų reglamentas, sudėtis ir kompetencija
Body | Regulation | Composition | Competencies | Thresholds for/rules on when the body needs to be/can be set up |
Works council | Law of 20 September 1948 on works councils | Elected employee representatives and employer representatives | Information gathering, providing advice, supervisory role, decision-making on certain predefined matters | Company employing more than 100 workers |
Workplace prevention and protection committee | Law of 4 August 1996 on the well-being of employees at the workplace | Elected employee representatives, prevention counsellors, company management | Health and safety | Company employing more than 50 workers |
Trade union delegation | Collective Agreement of 5 October 2011 | Members nominated by trade unions or elected by staff | General labour relations: working hours, premiums, working conditions (when there is no workplace prevention and protection committee or works council) | Established by sectoral collective agreement |
Šaltinis: paties autoriaus duomenys.
