Bulgarijos profesinio gyvenimo šalies profilis
Šiame profilyje apibūdinami pagrindiniai Bulgarijos profesinio gyvenimo ypatumai. Jos tikslas – pateikti atitinkamą pagrindinę informaciją apie struktūras, institucijas, veikėjus ir atitinkamus teisės aktus, susijusius su profesiniu gyvenimu.
Tai apima rodiklius, duomenis ir reguliavimo sistemas, susijusias su šiais aspektais: subjektais ir institucijomis, kolektyviniais ir individualiais darbo santykiais, sveikata ir gerove, darbo užmokesčiu, darbo laiku, įgūdžiais ir mokymu, lygybe ir nediskriminavimu darbe. Profiliai sistemingai atnaujinami kas dvejus metus.
2012–2022 m. Bulgarijos bendrasis vidaus produktas sparčiai augo 42,49 proc., t. y. gerokai viršijo ES vidurkį (15,29 proc.). 2012–2022 m. nedarbas Belgijoje sumažėjo 9 procentiniais punktais ir 2022 m. išliko mažesnis už ES vidurkį (6,2 proc.). Nors jaunimo nedarbas (iki 25 metų amžiaus asmenų nedarbas) 2022 m. sudarė 10,7 proc. ir vis dar buvo didesnis nei bendras 4,3 proc. nedarbo lygis. Užimtumo lygis per nagrinėjamus 10 metų padidėjo nuo 67 proc. 2012 m. iki 73,6 proc. 2022 m. 15–24 metų amžiaus asmenų užimtumas 2012–2022 m. sumažėjo 7,4 procentinio punkto.
Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susidūrė Bulgarijos ekonomika ir darbo rinka 2012–2022 m., buvo pandemijos ir infliacijos valdymas bei nelygybės mažinimas. Iki 2021 m. vidurio verslo klimatas gerėjo dėl vyriausybės politikos ir priemonių, įgyvendintų siekiant apriboti COVID-19 poveikį. Tačiau 2021 m. birželio–gruodžio mėnesiais Bulgarijos ekonomika susidūrė su smarkiai išaugusiomis energijos kainomis ir dar viena COVID-19 banga. Suintensyvėjus karui Ukrainoje padidėjo stagfliacijos tikimybė, nes dėl didesnių energijos kainų gamyba tapo brangesnė ir nekonkurencingesnė, o išorės rinkos susitraukė. 2021 m. antrus metus iš eilės Bulgarijoje sumažėjo dirbančiųjų skaičius ir padidėjo nedarbas (Ekonominių tyrimų institutas, Bulgarijos mokslų akademija, 2022 m.).
Darbo kodeksas (Кодекс на труда) reglamentuoja darbuotojų ir darbdavių darbo santykius, darbo santykius, kolektyvines derybas ir darbo teisės aktų laikymosi kontrolę.
2022 m. Darbo kodekso pakeitimais (įgyvendintais 2022 m. rugpjūčio 5 d. Įstatymu Nr. 217, kuriuo iš dalies keičiamas ir papildomas Darbo kodeksas) buvo siekiama skatinti darbo santykių saugumą ir nuspėjamumą bei pagerinti galimybes derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, įgyvendinant Direktyvą (ES) 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų ES ir Direktyvą (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros (KPMG Bulgarija, 2022).
Darbuotojų atstovavimą ir kolektyvines derybas bei nacionalinio atstovavimo socialiniams partneriams kriterijus reglamentuoja Darbo kodeksas. Kolektyvinių darbo ginčų sprendimo įstatyme reglamentuojamas darbuotojų ir darbdavių ginčų dėl darbo ir socialinio draudimo bei gyvenimo lygio klausimais sprendimas. Dabartinės darbdavių ir darbuotojų atstovavimo per organizacijas nustatymo sąlygos nustatytos potvarkiu (2003 m. liepos 11 d. Ministrų Tarybos dekretas Nr. 152).
Generalinė darbo inspekcija apskritai kontroliuoja, kaip laikomasi darbo teisės aktų visuose ekonomikos sektoriuose. Inspekcija priklauso Darbo ir socialinės politikos ministerijai. Nacionalinės darbo inspekcijos sistemos veikimą nustato Darbo inspekcijos įstatymas (2009).
Bulgarijos darbo santykių sistema yra decentralizuota ir veikia per įvairias trišales nacionalinio ir sektorių socialinio dialogo struktūras ir kolektyvinių derybų organus sektorių, pramonės, įmonių ir teritoriniu lygmenimis (savivaldybių socialinio bendradarbiavimo tarybas). Nuo 1993 m. nacionalinis trišalis bendradarbiavimas vyksta Nacionalinėje trišalėje bendradarbiavimo taryboje (NTCC), o nuo 2001 m. – Ekonomikos ir socialinių reikalų taryboje, taip pat per įvairius trišalius užimtumo ir socialinės apsaugos administracijos valdymo ir priežiūros organus. Trišalis pramonės bendradarbiavimas taip pat organizuojamas per atitinkamų ministerijų pavaldžios (sub)pramonės tarybas (apie 50 tarybų). Nors profesinių sąjungų tankumas ir kolektyvinių derybų poveikis nuo 1990-ųjų sumažėjo, kolektyvinių derybų aprėptis vis dar yra didelė keliose pramonės šakose ir įmonėse (Kirov, 2019). 2020 m. birželį buvo pasirašytas nacionalinis trišalis susitarimas – tik ketvirtasis tokio pobūdžio susitarimas per 30 pereinamojo laikotarpio metų. Ji apima priemones penkiose srityse: verslo aplinka ir ekonomika; energija; Europos žaliasis kursas; demografija, švietimas, darbo rinka ir darbo jėgos migracija; ir socialinės apsaugos politika (Dimitrov, 2021).
Nuo 2011 m. socialinis dialogas ir darbo santykiai Bulgarijoje vyksta sudėtingomis politinėmis ir ekonominėmis sąlygomis ir tęsiasi, nepaisant to, kad vyriausybė nepaisė trišališkumo priimdama nacionalinės svarbos sprendimus. Pavyzdžiui, tarp darbdavių, profesinių sąjungų ir viešųjų įstaigų kilo įtampa dėl NTCC veikimo, susijusio su su darbu susijusiais teisės aktų pakeitimais, pensijų reforma, minimaliojo teisės aktais nustatyto darbo užmokesčio didinimu ir Bulgarijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu.
2020–2021 m. socialiniai partneriai aktyviai rėmė priemones ir socialinį dialogą dėl COVID-19 ir pabėgėlių krizės dėl karo Ukrainoje.
Siekdamos spręsti įvairius pandemijos keliamus iššūkius (Dimitrov, 2021), Bulgarijos nepriklausomų profesinių sąjungų konfederacija (CITUB) ir trys darbdavių organizacijos – Bulgarijos darbdavių ir pramonininkų konfederacija (CEIBG), Bulgarijos pramonės asociacija (BIA) ir Bulgarijos pramonės kapitalo asociacija (BICA) – inicijavo socialinių partnerių dvišalių memorandumų dėl COVID-19 prevencijos pasirašymą, darbo vietų išsaugojimas ir darbo jėgos įgūdžių pritaikymas prie skaitmenizuojamo darbo pasaulio. Susijusios pramonės šakos / sektoriai yra chemijos pramonė, kasyba, metalurgija, mechaninė inžinerija ir elektros pramonė, energetika, vandens tiekimas ir kanalizacija, statyba, tekstilė ir drabužiai, maisto pramonė, alaus gamyba, žemės ūkis ir kultūra.
2020–2021 m. socialiniai partneriai aktyviai dalyvavo diskusijose su Vyriausybe dėl su COVID-19 susijusių ekonominių ir socialinių priemonių rengimo ir jų tvarumo, nuomonės dėl teisės aktų pakeitimų ir įstatymų projektų. Diskutuojant dėl Darbo kodekso pakeitimo dėl darbo laiko vidurkio, budėjimo ir budėjimo bei viršvalandžių, minimalaus darbo užmokesčio didinimo ir socialinių ir ekonominių priemonių kilo įtampa tarp darbdavių ir darbuotojų organizacijų. Galutinė nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano versija taip pat kelia įtampą tarp socialinių partnerių ir vyriausybės. Pasak CITUB (Atanasov, 2023), plane yra esminių pakeitimų (pavyzdžiui, iki 2026 m. 40 proc. sumažinti energijos išmetimą), kurie nebuvo aptarti su socialiniais partneriais ar platesnio masto viešos konsultacijos.
