Kolektyviniai veiksmai ir ginčai Kroatijoje

Darbuotojams suteikiama teisė streikuoti ir(arba) surengti solidarumo streiką, o darbdaviai gali užblokuoti darbuotojus tik reaguodami į jau vykstantį streiką. Lokautas turi prasidėti tik praėjus aštuonioms dienoms nuo streiko pradžios. Darbo įstatymo 205 straipsnyje nustatyta, kad profesinės sąjungos turi teisę skelbti ir streikuoti, siekdamos apsaugoti ir skatinti savo narių ekonominius ir socialinius interesus arba dėl to, kad nebuvo išmokėtas atlyginimas ir kompensacijos. Sprendžiant bet kokį ginčą, susijusį su kolektyvinės sutarties sudarymu, pakeitimu ar atnaujinimu, teisę skelbti ir surengti streiką turi profesinės sąjungos, kurios buvo pripažintos atstovaujančiomis kolektyvinių derybų tikslais.

Apie streiką turi būti pranešta darbdaviui arba darbdavių asociacijai, prieš kurią jis skirtas, o apie solidarumo streiką turi būti pranešta darbdaviui, kurio patalpose jis organizuojamas. Laiške, kuriame skelbiamas streikas, turi būti nurodytos streiko priežastys; jo pradžios vieta, data ir laikas; ir jo vykdymo būdas. Darbo įstatymo 206 straipsnyje nustatyta, kad kilus ginčui, dėl kurio gali būti surengtas streikas ar kitokia kolektyvinė veikla, turi būti vykdoma tarpininkavimo procedūra, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria dėl alternatyvaus jo sprendimo būdo. Tarpininkavimą vykdo nepriklausomas tarpininkas, kurį pasirenka ginčo šalys, pasirenkamas iš GSV sudaryto sąrašo arba abipusiu susitarimu.

Kolektyvinio ginčų sprendimo mechanizmai

Darbo įstatymo 205 straipsnyje nustatyta, kad streikas negali prasidėti iki tarpininkavimo procedūros pabaigos, kai tokia procedūra numatyta šiame įstatyme, arba prieš užbaigiant kitas taikaus ginčų sprendimo procedūras, dėl kurių susitarė šalys.

Ginčų sprendimas tarpininkavimo būdu

Pirmiau minėtą privalomą tarpininkavimą vykdo tarpininkas, kurį ginčo šalys pasirenka iš GSV sudaryto sąrašo arba nustato abipusiu susitarimu. Tarpininkų užmokestis nustatomas už darbo reikalus atsakingo ministro sprendimu, pagrįstu išankstine GSV nuomone ir gavus finansų ministro sutikimą. Ministras kartu su išankstine GSV nuomone privalo priimti potvarkį, kuriuo reglamentuojami tarpininkų atrankos metodai, tarpininkavimo procedūros vykdymas ir šiai procedūrai reikalingo administracinio darbo atlikimas. 208 straipsnyje nustatytas tarpininkavimo procedūros užbaigimo terminas. Jei ginčo šalys nesusitaria kitaip, Darbo įstatyme numatytas privalomas tarpininkavimas turi būti užbaigtas per penkias dienas nuo informacijos apie ginčą pateikimo GSV arba už darbo reikalus atsakingos apskrities valstybinei administracijai.

Ginčų sprendimas arbitraže

Darbo įstatymo 210–212 straipsniai numato ginčų sprendimą arbitraže. Ginčo šalys gali susitarti perduoti savo kolektyvinį darbo ginčą arbitražo institucijai. Individualaus arbitro ar arbitražo kolegijos paskyrimą ir kitus su arbitražo procedūra susijusius klausimus gali reglamentuoti kolektyvinė sutartis arba šalių susitarimas, sudarytas po ginčo atsiradimo. Klausimai, kurie gali būti sprendžiami arbitraže, yra išdėstyti 211 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodoma, kaip šalys, susitardamos perduoti ginčą arbitražo institucijai, turi apibrėžti sprendžiamą klausimą. Arbitražo institucija gali spręsti tik ginčo šalių jam pateiktus klausimus. Jei ginčas susijęs su įstatymų ir kitų teisės aktų arba kolektyvinės sutarties taikymu, arbitražo institucija savo sprendimą grindžia atitinkamais teisės aktais, kitais teisės aktais ar kolektyvine sutartimi. Jei ginčas susijęs su kolektyvinės sutarties sudarymu, pakeitimu ar atnaujinimu, arbitražo institucija savo sprendimą grindžia teisingais pagrindais. Jei ginčo šalys kolektyvinėje sutartyje arba susitarime dėl ginčo perdavimo arbitražo institucijai nenurodo kitaip, arbitražo sprendime turi būti nurodyti sprendimo motyvai. Arbitražo sprendimas negali būti apskųstas. Jeigu ginčas susijęs su kolektyvinės sutarties sudarymu, pakeitimu ar atnaujinimu, arbitražo sprendimas turi tokio susitarimo teisinę galią ir galią.

Individualūs ginčų sprendimo mechanizmai

Darbo įstatymo 209 straipsnyje reglamentuojami šalių priimti sprendimai ir jų pasekmės ir nustatyta, kad šalys gali užbaigti tarpininkavimo procedūrą susitarimu. Susitarimas, pasiektas kilus ginčui dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, pakeitimo ar atnaujinimo, turi kolektyvinės sutarties teisinę galią ir galią. Ginčo dėl atlyginimo ir kompensacijos atveju pasiektas susitarimas gali būti naudojamas siekiant susitarti dėl mokėjimo būdo ir dinamikos.

Buvusios Vyriausybės socialinės partnerystės biuro duomenys rodo, kad 2012 m. buvo išnagrinėta 100 bylų (45 išspręstos arba sąlygiškai išspręstos), o 2013 m. – 137 bylos (70 išspręstos) – gerokai daugiau nei 2011 m. (46 išnagrinėtos). 2014 m. sumažėjo ir bylų skaičius, ir sėkmingai išnagrinėtų bylų procentinė dalis, o 2015 ir 2016 m. absoliutus bylų skaičius taip pat sumažėjo, tačiau sėkmingai išspręstų bylų procentinė dalis per abu šiuos metus padidėjo. 2017 m. reikšmingai išaugo absoliutus mediacijų kolektyviniuose darbo ginčuose skaičius, o sėkmingai išnagrinėtų bylų procentas padidėjo vienu procentiniu punktu. 2018 ir 2019 m. atvejų skaičius padidėjo, tačiau sėkmingai išnagrinėtų bylų procentas sumažėjo. 2020 m. bylų skaičius gerokai sumažėjo, o sėkmingai išnagrinėtų bylų procentas šiek tiek sumažėjo.

Ginčų sprendimo mechanizmų naudojimas 2012–2020 m.

Pastaba: duomenys prieinami tik iki 2020 m.

Šaltinis: GSV, be datos