Estijos profesinio gyvenimo šalies profilis
Šiame profilyje apibūdinami pagrindiniai Estijos profesinio gyvenimo ypatumai. Jo tikslas – pateikti atitinkamą pagrindinę informaciją apie struktūras, institucijas ir atitinkamus teisės aktus, susijusius su profesiniu gyvenimu.
Tai apima rodiklius, duomenis ir reguliavimo sistemas, susijusias su šiais aspektais: subjektais ir institucijomis, kolektyviniais ir individualiais darbo santykiais, sveikata ir gerove, darbo užmokesčiu, darbo laiku, įgūdžiais ir mokymu, lygybe ir nediskriminavimu darbe. Profiliai sistemingai atnaujinami kas dvejus metus.
Teisiniai aspektai
Kolektyvinio darbo ginčų sprendimo įstatyme reglamentuojamos kolektyvinių veiksmų rūšys, taigi ir darbuotojų asociacijų ar federacijų teisė organizuoti streiką (streik) ir darbdavių arba darbdavių asociacijų ar federacijų teisė blokuoti darbuotojus sprendžiantdarbo ginčą. Teisė streikuoti ar lokautą atsiranda tik tuo atveju, jei nėra galiojančio draudimo trikdyti darbą, jei buvo atliktos nustatytos taikinimo procedūros, bet nepasiektas susitaikinimas, jei nesilaikoma susitarimo arba nevykdomas teismo sprendimas. Streiko ar lokauto organizatorius privalo raštu pranešti kitai dalyvaujančiai šaliai, nacionaliniam taikintojui ir vietos valdžiai apie planuojamą streiką ar lokautą ne vėliau kaip prieš dvi savaites. Be streikų ar lokautų, darbuotojai ir jų asociacijos ar federacijos turi teisę organizuoti įspėjamuosius streikus (hoiatusstreik), trunkančius iki vienos valandos. Be to, streikuojant darbuotojus leidžiami užuojautos streikai (toetusstreik). Tokių streikų trukmę nustato šalys, tačiau jie negali trukti ilgiau nei tris dienas. Darbuotojų atstovas arba darbuotojų asociacija ar federacija privalo raštu pranešti darbdaviui, darbdavių asociacijai ar federacijai ir vietos valdžiai apie planuojamą įspėjamąjį streiką ne vėliau kaip prieš tris dienas, o apie planuojamą užuojautos streiką – raštu ne vėliau kaip prieš penkias dienas.
Kolektyvinių veiksmų pokyčiai 2012–2019 m.
2012 | 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 | Source | |
| Working days lost per 1,000 employees | 64 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 1.8 | 0 | Authors’ calculations |
| Number of strikes | 2 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 1 | 0 | Authors’ estimates based on Statistics Estonia data on strikes by economic activity (2012, 2018) |
Pastabos: Estijoje streikai pasitaiko retai. Du streikai 2012 metais truko kelias dienas ar savaites. Lentelėje nėra statistinių duomenų apie įspėjamuosius įspėjimus (kurie gali trukti iki vienos valandos); Analizės laikotarpiu tokių smūgių buvo tik keli.
Kolektyvinio ginčų sprendimo mechanizmai
Jei ginčo šalys negali susitarti derybų būdu, jos gali kreiptis į nacionalinį taikintoją, kuris vadovauja taikinimo procesui. Kilus kolektyviniam darbo ginčui tarp darbdavio ir darbuotojų atstovo, šalys turi teisę kreiptis į darbdavių federaciją ir darbuotojų federaciją, kurios turi įsteigti ginčo sprendimo komitetą ir apie tai pranešti nacionaliniam taikintojui. Komiteto sprendimas yra privalomas ginčo šalims. Tais atvejais, kai kyla ginčas dėl kolektyvinės sutarties įgyvendinimo, šalys turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją (LDC) arba teismą ginčui išspręsti.
Jeigu, nepaisant šių taikinimo procedūrų, šalys vis tiek negali sudaryti susitarimo, leidžiami streikai ir lokautai.
Individualūs ginčų sprendimo mechanizmai
Individualūs darbo ginčai gali būti sprendžiami darbuotojo ir darbdavio susitarimu, tarpininkaujant darbuotojų patikėtiniui arba profesinei sąjungai. Šalys taip pat turi teisę kreiptis į vietos LDC arba teismą.
Mažiausiai išsivysčiusios šalys yra nepriklausomos, neteisminės individualių darbo ginčų sprendimo įstaigos. Jie įsteigti vietiniuose Darbo inspekcijos padaliniuose ir turi tris narius: LDC pirmininką ir darbuotojų bei darbdavių atstovus, kuriuos skiria EAKL ir ETKL. Be to, Estijoje veikia trijų pakopų teismų sistema, įskaitant apygardos ir (arba) miestų teismus ir administracinius teismus, apygardos teismus ir Aukščiausiąjį Teismą.
Naujausi svarbūs sistemos pakeitimai patvirtinti 2017 m. Tai apima galimybę kreiptis į LDC su piniginiais reikalavimais, viršijančiais 10 000 eurų, kuriuos anksčiau priimdavo tik teismai; galimybė kreiptis į mažiausiai išsivysčiusias šalis klausimais, susijusiais su darbo sąlygomis (pavyzdžiui, sveikata ir sauga darbe) ir klausimais, kylančiais įgyvendinant kolektyvinę sutartį (anksčiau mažiausiai išsivysčiusios šalys spręsdavo tik su darbo sutartimis susijusius klausimus); ir nauji sprendimo mechanizmai, t. y. rašytinės procedūros, taikinimo procedūros ir susitarimo procedūros.
Alternatyvių ginčų sprendimo mechanizmų naudojimas
Estijoje nėra darbo teismų. Toliau pateiktoje lentelėje pateikiamas bendras mažiausiai išsivysčiusių šalių per metus iš darbdavių ir darbuotojų gautų prašymų skaičius ir pirmosios instancijos teismuose iškeltų bylų dėl darbo teisės skaičius.
Ginčų sprendimo mechanizmų naudojimas 2012–2019 m.
| 2012 | 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 | |
| LDCs | 2,983 | 2,965 | 2,364 | 2,691 | 2,671 | 2,605 | 2,716 | 2,942 |
| Courts | 368 | 451 | 375 | 386 | 446 | 356 | 282 | 291 |
Šaltiniai: Darbo inspekcijos darbo ginčų statistika; Estijos teismų statistika
