Suomijos profesinio gyvenimo šalies profilis
Šis profilis apibūdina pagrindinius Suomijos profesinio gyvenimo ypatumus. Jos tikslas – pateikti atitinkamą pagrindinę informaciją apie struktūras, institucijas, veikėjus ir atitinkamus teisės aktus, susijusius su profesiniu gyvenimu.
Tai apima rodiklius, duomenis ir reguliavimo sistemas, susijusias su šiais aspektais: subjektais ir institucijomis, kolektyviniais ir individualiais darbo santykiais, sveikata ir gerove, darbo užmokesčiu, darbo laiku, įgūdžiais ir mokymu, lygybe ir nediskriminavimu darbe. Profiliai sistemingai atnaujinami kas dvejus metus.
Individualūs darbo santykiai – atskiro darbuotojo ir darbdavio santykiai. Šiuos santykius formuoja teisinis reguliavimas ir socialinių partnerių derybų dėl sąlygų rezultatai. Šiame skirsnyje apžvelgiama darbo santykių pradžia ir nutraukimas bei teisės ir pareigos Suomijoje.
Reikalavimai darbo sutarčiai
Minimalus darbingas amžius Suomijoje yra 15 metų, nors 14-mečiai gali būti įdarbinti taikant specialias nuostatas, atsižvelgiant į jų išsilavinimą. Nepilnamečių įdarbinimas taip pat apima kitus apribojimus, susijusius su tokiais klausimais kaip pavojingas darbas. Ne ES piliečiams paprastai reikia leidimo gyventi Suomijoje. Išimtys yra, pavyzdžiui, asmenys, dirbantys trumpalaikį darbą tam tikrose profesijose, arba prieglobsčio prašytojai.
Darbo sutartis turi būti sudaroma kiekvieną kartą, kai prasideda apmokami darbo santykiai. Tokia sutartis gali būti žodinė arba rašytinė. Jaunesniam nei 15 metų asmeniui reikia teisėto globėjo parašo arba sutikimo, kad galėtų pasirašyti darbo sutartį (Suomijos darbuotojų saugos ir sveikatos administracija, be datos). Nuostatos dėl užimtumo nustatytos Darbo sutarčių įstatyme.
Atleidimo ir nutraukimo procedūros
Terminuotos sutartys nutraukiamos be įspėjimo pasibaigus iš anksto nustatytam darbo laikotarpiui. Neterminuoti galiojantys darbo santykiai baigiasi darbdavio ir darbuotojo tarpusavio susitarimu arba vienašališku nutraukimo aktu (įspėjimu). Jei darbdavys nutraukia sutartį, tai turi būti pagrįsta svariais pagrindais, tai yra rimtais darbuotojo pažeidimais arba aplinkybių pasikeitimu, dėl kurio darbuotojas negali susidoroti su savo pareigomis. Taip pat priimtinos finansinės ar su gamyba susijusios priežastys. Darbuotojui nereikia konkrečios priežasties nutraukti sutartį. Abi šalys privalo laikytis įspėjimo termino nutraukiant sutartį, kurio trukmė yra susijusi su darbo laikotarpio trukme. Darbuotojai, kurių sutartis buvo nutraukta dėl finansinių priežasčių, taip pat turi teisę į mokamas atostogas. Nutraukiant darbo sutartį turi būti išklausyta abiejų šalių nuomonė, o darbdavys turi paaiškinti galimas finansines nutraukimo priežastis.
Tėvystės, motinystės ir tėvystės atostogos
Tėvystės, motinystės ir tėvystės atostogų politika Suomijoje yra dosni, nors atostogų trukmė nėra viena ilgiausių Europoje. Nors dauguma tėvų naudojasi bent keliomis tėvystės atostogų dienomis, moterys vis tiek naudojasi didžiąja dalimi nenumatytų vaiko priežiūros atostogų. Remiantis naujausiais duomenimis, nuo 2000 m. tėvų vaiko priežiūros atostogų skaičius didėja, tačiau vis dar gerokai mažesnis nei motinų. 2021 m. tėvai pasinaudojo 11,1 proc. vaiko priežiūros atostogų (Kela, 2022a).
2022 m. įsigaliojo nauja vyriausybės šeimos atostogų reforma. Ši reforma padidino atostogų pagal darbo užmokestį trukmę nuo 12,5 mėnesio iki maždaug 14 mėnesių. Reformą sudaro 40 darbo dienų atostogų nėščiam tėvui ir maždaug 6,4 mėnesio atostogų kiekvienam iš tėvų. Dviejų tėvų šeimos gali pasirinkti perkelti 63 dienas iš vieno iš tėvų kitam. Vienišų tėvų šeimose vienas iš tėvų gauna visas vaiko priežiūros atostogas. Įgyvendinus naująją reformą, vaiko priežiūros atostogos nebėra siejamos su lytimi (Suomijos sveikatos ir gerovės institutas, 2022). Reforma taip pat nustatyta teisė nemokamomis slaugytojų atostogomis ne ilgiau kaip penkias dienas per metus (Socialinių reikalų ir sveikatos ministerija, 2022a).
Įstatymų nustatyta atostogų tvarka
| Pregnancy leave | |
| Maximum duration | 40 days (approximately 1.6 months) to be used in a single continuous period, starting 14–30 days before the estimated date of birth |
| Reimbursement | A minimum of €31.99 per working day as of 2023, up to a maximum of 90% of the labour income |
| Who pays? | The Social Insurance Institution of Finland Kela (Kansaneläkelaitos) or the employer; in the latter case, Kela reimburses the employer |
| Legal basis | Employment Contracts Act |
| Parental leave | |
| Maximum duration | 320 days (approximately 12.8 months) divided equally (160 days each) between both parents after the pregnancy leave has ended. 63 days can be transferred to the other parent |
| Reimbursement | A minimum of €31.99 per working day as of 2023, up to a maximum of 90% of the labour income during the first 16 working days, then approximately 70% of the labour income thereafter |
| Who pays? | Kela or the employer; in the latter case, Kela reimburses the employer |
| Legal basis | Employment Contracts Act |
Darbo sutarčių įstatyme numatyti teisės aktai dėl nedarbingumo atostogų. Ligos pašalpą moka Suomijos socialinio draudimo įstaiga (Kela). Kompensacijos dydis priklauso nuo darbuotojo pajamų lygio, todėl nuo 2023 m. minimali mokama suma yra 31,99 euro per darbo dieną, o didžiausia – 70 proc. darbuotojo atlyginimo. Maksimali ligos pašalpos trukmė yra 300 darbo dienų, po kurios prireikus galima gauti invalidumo pensiją. Taip pat galima gauti dalinę ligos pašalpą ne ilgiau kaip 150 darbo dienų (Kela, 2022b). Reabilitacijos programos taip pat siūlomos ilgalaikės ligos atvejais. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, jei dėl darbuotojo būklės jis nuolat negali dirbti ir negali būti pasiūlytas kitas tinkamas darbas.
Pagal Nacionalinį pensijų įstatymą Nr. 347/1956 (Kansaneläkelaki) bendras pensinis amžius yra 65 metai, o ankstyvas išėjimas į pensiją gali būti suteikiamas nuo 64 metų amžiaus. Ankstyvo išėjimo į pensiją atveju pensijų išmokų suma bus sumažinta. Išplėstinės bedarbio pašalpos gavėjai gali kreiptis dėl senatvės pensijos sulaukę 63–64 metų. Tačiau 2030 m. šios išmokos bus nutrauktos visoms amžiaus grupėms (Kela, 2022c). Pagal pensijų reformą, dėl kurios 2014 m. susitarė centrinės darbo rinkos organizacijos ir kuri įsigaliojo 2017 m., anksčiausias senatvės pensijos amžius iki 2025 m. bus palaipsniui didinamas iki 65 metų. Po 2025 m. pensinis amžius bus susietas su tikėtina gyvenimo trukme.
