Kolektyviniai veiksmai ir ginčai Suomijoje

Suomijos Konstitucijoje garantuojama teisė streikuoti, tačiau pagal Darbo sutarčių įstatymą ir Tarpininkavimo darbo ginčuose įstatymą streikai leidžiami tik tada, kai baigiasi kolektyvinės sutarties galiojimas ir dar nesudaryta nauja sutartis arba kai streiko priežastis yra nesusijusi su darbo sąlygomis, kaip ir politinių streikų ir solidarumo akcijų atveju. Teisė streikuoti taip pat ribojama kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, kurios veikimas yra gyvybiškai svarbus visuomenės saugumui. Kad streikas būtų teisėtas, jis taip pat turi būti iš anksto paskelbtas Nacionaliniam taikintojui. Todėl teisinės kolektyvinių veiksmų rūšys yra streikai, vykstantys tuo laikotarpiu, kai negalioja susitarimas, ir streikai dėl politinių ir solidarumo priežasčių. Tarp labiausiai paplitusių kolektyvinių veiksmų formų yra streikai (lakko) arba atsisakymas dirbti visiškai ar iš dalies, išėjimas iš darbo (ulosmarssi) ir viršvalandžių draudimas (ylityökielto).

Kolektyvinių veiksmų raida 2012–2022 m.

Pastaba: Pateikti skaičiai apima visų rūšių kolektyvinius veiksmus, įskaitant ne tik streikus (dažniausia kolektyvinių veiksmų forma), bet ir grasinimus, embargą ir panašius veiksmus.

Šaltinis: Suomijos statistikos departamentas, 2020a

Kolektyvinio ginčų sprendimo mechanizmai

Tarpininkavimo sistema grindžiama Suomijos įstatymu dėl tarpininkavimo darbo ginčuose. Nacionalinis taikintojas kartu su kitais ne visą darbo dieną dirbančiais taikintojais Nacionaliniame taikintojo biure padeda derybų šalims, jei kolektyvinės sutarties neįmanoma pasiekti be išorės pagalbos. Šalys gali savanoriškai įtraukti Nacionalinį taikintojo biurą į kolektyvinių derybų raundus be kolektyvinių veiksmų grėsmės. Centrinėms darbo rinkos organizacijoms taip pat gali padėti nacionalinis taikintojas rengiant bendrus susitarimus dėl pajamų politikos. Dalyvauti tarpininkaujant darbo ginčams privaloma, tačiau skirtingos šalys neprivalo sutikti su nacionalinio taikintojo pasiūlymu. Darbo teismas nagrinėja bylas, susijusias su kolektyvinių sutarčių pažeidimais, ir gali skirti baudas neteisėtų kolektyvinių veiksmų atvejais. Naujuoju Bendradarbiavimo įstatymu siekiama stiprinti socialinį dialogą darbo vietoje.

Individualūs ginčų sprendimo mechanizmai

Individualūs darbo ginčai, kylantys iš individualių darbo sutarčių, sudarytų tarp vieno darbdavio ir vieno darbuotojo, arba kylantys iš darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų, taip pat bet kokie darbo ginčai, nepatenkantys į Darbo teismo taikymo sritį, pirmąja instancija nagrinėjami kaip įprastos civilinės bylos apylinkės teismuose (alioikeus). Apylinkių teismus sudaro profesionalūs teisėjai, o tam tikrais atvejais – neprofesionalūs teisėjai. Apylinkės teismo sprendimą paprastai galima apskųsti apeliaciniam teismui (hovioikeus), o pastarojo sprendimą galima apskųsti Aukščiausiajam Teismui (korkein oikeus). Individualūs darbo ginčai, kurie perduodami apylinkės teismams, paprastai yra susiję su tokiais klausimais kaip darbo užmokestis ir darbo sutarčių nutraukimas. Individualiose darbo teisės bylose civiliniuose teismuose profesinės sąjungos tiesiogiai nedalyvauja, o profesinės sąjungos negali iškelti tokių bylų be darbuotojo sutikimo. Apylinkės teismai ir apeliaciniai teismai gali skirti baudas su darbo santykiais susijusiose bylose.

Alternatyvių ginčų sprendimo mechanizmų naudojimas

Darbo teisme sprendžiami ginčai yra daug dažnesni nei ginčai, kuriems tarpininkauja nacionalinis taikintojas. Iš 82 2022 m. priimtų sprendimų Darbo teisme 29 buvo susiję su streikais, grasinimais streiku ar kitais kolektyviniais veiksmais.

Ginčų sprendimo mechanizmų naudojimas: darbo ginčų, kuriems tarpininkauja nacionalinis taikintojas, skaičius 2012–2022 m.

Pastaba: n.a., nėra.

Šaltinis: Nacionalinis taikintojo biuras, 2022 m.; be datos; Darbo teismas, be datos