Kolektyviniai veiksmai ir ginčai Graikijoje

Teisę streikuoti saugo Graikijos Konstitucija (23 straipsnio 1 dalis). Teisėtą streiką gali skelbti tik "teisėtai įsteigtos" profesinės sąjungos. Pagal įstatymą Nr. 1264/1982 pirminė profesinė sąjunga gali skelbti streiką tik visuotinio susirinkimo sprendimu. Pagal naują įstatymą (Įstatymas Nr. 4808/2021, 86 straipsnis), kuriuo iš dalies pakeistas ankstesnis įstatymas (Įstatymas Nr. 4152/2018), sprendimas skelbti streiką įmonėje (gamykloje) reikalauja 50 proc. "finansiškai atsiskaitiusių profesinės sąjungos narių" (t. y. sumokėjusių nario mokestį) fizinio arba nuotolinio balsavimo. Tačiau trumpam kelių valandų pertraukai, kuri negali būti kartojama dažniau nei kartą per savaitę, pakanka profesinės sąjungos vykdomosios tarybos sprendimo, nebent jos nuolatinės taisyklės nustato kitaip.

Įstatymas Nr. 1264/1982 numatė, kad antrinio lygio profesinių sąjungų (federacijų) ir konfederacijos lygmens (GSEE) atveju streikas skelbiamas jų vykdomosios tarybos sprendimu, nebent jų nuolatinėse taisyklėse nustatyta kitaip. Apie ketinimą streikuoti ir reikalavimus darbdaviui privaloma pranešti ne vėliau kaip prieš 24 valandas. Viešųjų paslaugų ir komunalinių paslaugų įmonėms reikia įspėti prieš keturias dienas. Streiką skelbianti profesinių sąjungų organizacija privalo užtikrinti, kad streiko metu būtų pakankamai skubios pagalbos darbuotojų, kad būtų užtikrintas įrenginių ir įrenginių saugumas ir išvengta nelaimių ar nelaimingų atsitikimų. Streiko metu neleidžiama įdarbinti streikuotojų, o lokautas yra aiškiai draudžiamas įstatymu.

Nauju įstatymu (Įstatymas Nr. 4808/2021) sugriežtintas streiko įgyvendinimo kontekstas. Jame teigiama:

• Darbdavys turi būti informuotas likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki net trumpų darbo sustabdymų.

• Visuomeninės ar komunalinių paslaugų įmonės negali skelbti streiko, kol nepraėjo mažiausiai keturios dienos nuo pranešimo apie jų reikalavimus. Šis pranešimas turi būti pateiktas dokumente, kurį antstolis pateikia darbdaviui, atitinkamą priežiūrą vykdančiai ministerijai ir Darbo ministerijai. Be to, prieš streiką ar trumpą darbo sustabdymą profesinės sąjungos turi pateikti OMED prašymą dėl viešo dialogo. Viešų diskusijų metu naudojimasis teise streikuoti sustabdomas ir draudžiama kreiptis į kompetentingus teismus su atitinkamu streiku susijusiais klausimais.

• Streiką skelbiančios profesinės sąjungos streiko metu privalo turėti reikiamą apsaugos personalą, kad būtų užtikrintas įmonės patalpų saugumas ir nelaimių bei nelaimingų atsitikimų prevencija.

• Be apsaugos darbuotojų, ypač valstybinės ar komunalinių paslaugų įmonės, privalo aprūpinti minimalų garantuotą aptarnaujantį personalą, kad streiko metu būtų patenkinti pagrindiniai visos visuomenės poreikiai, kurie apibrėžiami kaip ne mažiau kaip trečdalis įprastai teikiamų paslaugų. Todėl dėl minimalaus garantuoto aptarnaujančio personalo (t. y. apsaugos personalo ir, jei reikia, minimalaus garantuoto aptarnaujančio personalo) procentinės dalies susitaria reprezentatyviausia įmonės profesinė sąjunga ir darbdavys ir apie tai pranešama Darbo ministerijai iki kiekvienų metų lapkričio 25 d.

Jei kurio nors iš aukščiau išvardytų atvejų nėra, streikas paskelbiamas neteisėtu.

Kitos kolektyvinių veiksmų formos, nepriklausančios teisinei sistemai, pavyzdžiui, blokavimai ir neoficialūs streikai, yra neteisėti.

Pagal neseniai priimtą įstatymą (Įstatymas Nr. 4325/2015) "politinis streikuotojų šaukimas" (įpareigojimas nutraukti streiką ir teikti privalomą darbą ar paslaugas) yra apskritai draudžiamas ir leidžiamas tik griežtai karo, krašto gynybos ar fizinės nelaimės atveju arba kai kyla grėsmė visuomenės sveikatai.

Svarbiausi / dažniausi streikų tipai Graikijoje yra šie:

• visuotiniai streikai (Γενική απεργία), kuriuos visuose ekonomikos sektoriuose skelbia konfederacija (GSEE); visi darbuotojai turi teisę nutraukti darbą, o tokio pobūdžio streikas paprastai būna 24 valandų streikas

• darbo sustabdymas (Στάσηεργασίας), kurį atitinkamo lygmens (nacionalinio, sektoriaus, profesinio ar įmonės) profesinė sąjunga skelbia trumpiau nei visą darbo dieną;

• sektorių streikai (Κλαδική απεργία), kuriuos skelbia sektoriaus federacija arba sektoriaus ir (arba) profesinė pirminio lygmens profesinė sąjunga prieš darbdavį arba prieš vyriausybę viešojo sektoriaus profesinių sąjungų atveju

Kiti kolektyviniai veiksmai apima mitingus, eitynes, darbo jėgos pasitraukimą, piketus ir demonstracijas.

Kolektyvinių veiksmų raida 2012–2021 m.

Šaltinis: INE-GSEE, 2022

Ginčų sprendimo mechanizmai

Kolektyvinio ginčų sprendimo mechanizmai

Kolektyvinio ginčų sprendimo mechanizmai Graikijoje yra šie.

• Taikinimas (Įstatymas Nr. 4808/2021): mechanizmas vykdomas vadovaujant OMED. Taikinimo procese nagrinėjami kolektyviniai ginčai dėl darbo teisės aktų įgyvendinimo darbo vietoje, kolektyvinių sutarčių įgyvendinimo ir klausimai, kurie nėra įtraukti į kolektyvines sutartis. Taikinimas yra savanoriškas ir skiriasi nuo tarpininkavimo ir arbitražo mechanizmų.

• Tarpininkavimas (įstatymas Nr. 1876/1990, 3899/2010, 4046/2012, 4303/2014 ir 4549/2018): mechanizmas vykdomas vadovaujant OMED ir pradedamas taikyti po to, kai nepavyksta derybų dėl kolektyvinės sutarties sudarymo. Bet kuri šalis gali prašyti tarpininkavimo procedūros vienašališkai arba kartu. Tarpininkavimą vykdo nepriklausomas tarpininkas, kuris padeda šalims pasiekti susitarimą. Proceso pabaigoje tarpininkas turi teisę pateikti pasiūlymą dėl sprendimo, nebent šalys susitaria pereiti prie kolektyvinės sutarties.

• Arbitražas (įstatymas Nr. 1876/1990, 3899/2010, 4046/2012, 4303/2014 ir 4549/2018): mechanizmas vykdomas vadovaujant OMED ir prasideda bet kuriame derybų etape, jei šalys (darbdaviai ir profesinės sąjungos) susitaria dėl arbitražo, arba vienašališkai šiais atvejais: bet kuri šalis, kai kita šalis atsisakė tarpininkavimo, arba kai viena šalis priėmė tarpininko pasiūlymą, o kita šalis jį atmetė. Arbitražą vykdo nepriklausomas asmuo (arbitras) arba trijų narių arbitrų komitetas. Sprendimas yra toks pat privalomas kaip ir kolektyvinė sutartis.

• Arbitražo sistemos peržiūra (Įstatymas Nr. 4635/2019): Šis įstatymas visiškai pakeitė ankstesnius teisės aktus dėl teisės vienašališkai kreiptis į arbitražą. Pagal šį įstatymą vienašalis arbitražas gali vykti tik kraštutiniu atveju sprendžiant kolektyvinius darbo ginčus ir tik šiais atvejais: jei kolektyvinis ginčas yra susijęs su socialinio ar viešojo intereso įmonėmis (įmonėmis), kurių veikla yra gyvybiškai svarbi pagrindiniams visos bendruomenės poreikiams tenkinti, arba; jei kolektyvinis ginčas susijęs su kolektyvinės sutarties sudarymu ir šalių derybos galutinai žlunga, tačiau susitarimas reikalingas dėl bendro socialinio ar viešojo intereso, susijusio su Graikijos ekonomikos veikimu.

Individualūs ginčų sprendimo mechanizmai

Šiame skirsnyje išdėstyti atskiri ginčų sprendimo mechanizmai Graikijoje.

Įstatymu Nr. 4808/2021 (122 straipsnis) panaikintas Įstatyme Nr. 3996/2011 numatytas taikinimo procesas ir nustatytos naujos darbo ginčų sprendimo proceso taisyklės.

• Taikinimas: Įstatyme Nr. 4808/2021 (98 straipsnis), kuriuo iš dalies pakeistas Įstatymas Nr. 3996/2011, numatyta, kad mechanizmas vykdomas vadovaujant OMED, siekiant spręsti kolektyvinius ginčus arba individualius kolektyvinio intereso ginčus tarp darbdavių organizacijos arba vieno darbdavio ir profesinės sąjungos ar darbuotojų atstovų. Jis turi savanorišką pobūdį. Taikinimo proceso pabaigoje taikintojas gali teikti pasiūlymus, o problema užfiksuojama protokole, kuriame nurodoma, ar šalys susitaria ar nesutaria. Prieš Įstatymą Nr. 4808/2021 taikinimo procesas priklausė SEPE kompetencijai.

• Darbo ginčų sprendimas: Įstatyme Nr. 4808/2021 (122 straipsnis), kuriuo iš dalies pakeistas Įstatymas Nr. 3996/2011, nustatyta, kad mechanizmas vykdomas pagal SEPE. Darbo ginču laikomas bet kokio pobūdžio darbuotojo ar darbuotojų grupės ir darbdavio nesutarimas, kylantis iš darbo santykių dėl darbo teisės nuostatų įgyvendinimo ir vykdymo. Darbo ginčams spręsti darbdavys ir atitinkami darbuotojai ar profesinės sąjungos turi teisę prašyti darbo santykių inspektoriaus (Επιθεωρητής Εργασιακών Σχεσεων του) įsikišimo. Svarstant darbo ginčus, šalims gali atstovauti asmeniškai arba teisinis atstovas ar kitas įgaliotas asmuo. Po aptarimo problema užfiksuojama protokole ir pasirašoma šalių ir darbo santykių inspektoriaus, kuris privalo pareikšti nuomonę dėl ginčo. Tuo pačiu metu darbo santykių inspektorius, pateikęs rašytinius paaiškinimus, gali skirti bet kurią iš įstatyme numatytų administracinių nuobaudų. Jei darbo teisės pažeidimai yra nusikalstamos veikos, darbo santykių inspektorius gali pareikšti ieškinį arba pateikti skundą kompetentingam prokurorui.

Ginčų sprendimo mechanizmų naudojimas 2012–2019 m.

Šaltiniai: SEPE, 2014 m. (2012 ir 2013 m. duomenys); 2014–2019 m. duomenys, kuriuos SEPE gavo el. paštu ir interviu