Vengrijos profesinio gyvenimo šalies profilis
Šiame profilyje apibūdinami pagrindiniai Vengrijos profesinio gyvenimo ypatumai. Jos tikslas – pateikti atitinkamą pagrindinę informaciją apie struktūras, institucijas, veikėjus ir atitinkamus teisės aktus, susijusius su profesiniu gyvenimu.
Tai apima rodiklius, duomenis ir reguliavimo sistemas, susijusias su šiais aspektais: subjektais ir institucijomis, kolektyviniais ir individualiais darbo santykiais, sveikata ir gerove, darbo užmokesčiu, darbo laiku, įgūdžiais ir mokymu, lygybe ir nediskriminavimu darbe. Profiliai sistemingai atnaujinami kas dvejus metus.
Profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir viešosios institucijos atlieka svarbų vaidmenį valdant darbo santykius, darbo sąlygas ir darbo santykių struktūras. Jos yra tarpusavyje susijusios daugiapakopės valdymo sistemos, apimančios Europos, nacionalinį, sektorių, regionų (provincijų ar vietos) ir įmonių lygmenis, dalys. Šiame skyriuje apžvelgiami pagrindiniai veikėjai ir institucijos bei jų vaidmuo Vengrijoje.
2022 m. pabaigoje panaikinus Inovacijų ir technologijų ministeriją (Innovációs és Technológiai Minisztérium, ITM), pagrindinės valdžios institucijos, reguliuojančios profesinį gyvenimą, buvo Ekonominės plėtros ministerijos Užimtumo politikos valstybės sekretoriatas (Gazdaságfejlesztési Minisztérium, GFM), nuo 2024 m. sausio 1 d. pervadintas į Nacionalinės ekonomikos ministeriją (Nemzetgazdasági Minisztérium, NGM), Kultūros ir inovacijų ministerijos Profesinio mokymo valstybės sekretoriato pavaduotojas (Kulturális és Innovációs Minisztérium, KIM) ir Vidaus reikalų ministerijos Viešųjų darbų programų ir vandentvarkos valstybės sekretoriato pavaduotojas (Belügyminisztérium, BM).
Šiuo metu Nacionalinio ūkio ministerija yra atsakinga už užimtumo ir darbo rinkos politiką bei strategiją. Jis rengia įstatymų projektus, susijusius su darbo pasauliu apskritai (įskaitant darbo teisės aktus ir darbo santykių bei socialinio dialogo teisinę sistemą). Ji atstovauja vyriausybei nacionaliniame trišaliame ir daugiašaliame dialoge. Be to, nacionalinės ekonomikos ministras turi teisę priimti sprendimus dėl kolektyvinių sutarčių taikymo išplėtimo ekonomikos sektoriams, jei to prašo sektorių socialinio dialogo komitetai (žr2009 m. Įstatymo Nr. LXXIV 4 straipsnio 2 dalies b punktą).
Vidaus reikalų ministerijai tenka ypatingas vaidmuo nustatant viešųjų darbų programų teisinę ir finansinę sistemą ir jas valdant per vietos valdžią. Už su darbu susijusius sveikatos klausimus atsakingas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Darbuotojų higienos ir profesinės sveikatos direktoratas (Munkahigiénés és Foglalkozás-egészségügyi Főosztály, Országos Közegészségügyi Intézet), kurį prižiūri Vidaus reikalų ministerija.
Administraciniai ir darbo teismai buvo pirmosios instancijos teismai, kol 2020 m. kovo 31 d. buvo panaikinti 2019 m. Įstatymu Nr. CXXVII. Bendrieji teisių perėmėjai yra teismai, turintys tokią pačią teritorinę jurisdikciją kaip ir darbo teismai. Nuo 2016 m. alternatyvų ginčų sprendimo būdą teikia Darbo konsultavimo ir ginčų sprendimo tarnyba (Munkaügyi Tanácsadó és Vitarendező Szolgálat, MTVSZ). Skirtingai nuo savo pirmtako – Darbo arbitražo ir tarpininkavimo tarnybos (Munkaügyi Közvetítői és Döntőbírói Szolgálat) – MTVSZ darbo teisės požiūrį laiko dominuojančiu požiūriu, o svarbiausia procedūra yra konsultavimas. MTVSZ organizuojama regioniniu mastu, joje aktyviai dalyvauja vietiniai subjektai.
Nacionalinę užimtumo tarnybą (Nemzeti Foglalkoztatási Szolgálat) šiuo metu prižiūri Nacionalinės ekonomikos ministerija, taip pat darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) sritį. Apskrities (ir Budapešto) vyriausybės biurų užimtumo departamentai valdo įdarbinimo biurų tinklą rajono lygmens vyriausybės įstaigose. Be to, Budapešto vyriausybės biuro darbo ir DSS skyriai ir šalies lygmens vyriausybės įstaigos veikia kaip DSS inspekcijos.
Socialinių partnerių atstovavimas nacionaliniu lygmeniu nėra aiškiai įtrauktas į Vengrijos teisės aktus. Vis dėlto įstatyme dėl pagrindinio nacionalinio pilietinio dialogo organo – Nacionalinės ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos (Nemzeti Gazdasági és Társadalmi Tanács, NGTT) nustatyti išsamūs socialinių partnerių dalyvavimo NGTT kriterijai. Plačiai manoma, kad tai veikia kaip tam tikras reprezentatyvumo kriterijus nacionaliniu lygmeniu.
NGTT buvo įsteigta 2011 m. XCIII įstatymu. NGTT nariai (nuo 2020 m.) yra 6 profesinių sąjungų konfederacijos ir 14 darbdavių organizacijų. Kiti nariai išvardyti atitinkamose lentelėse ir atstovauja nacionaliniams rūmams, Vengrijoje veikiantiems užsienio rūmams, mokslo ekspertams, meno atstovams ir tradicinėms bažnyčioms. NGTT negali būti laikoma socialinio dialogo institucija; vietoj to, tai labiau simbolinis konsultacinis pilietinio dialogo organas be jokios derybų funkcijos.
Profesinių sąjungų ir darbdavių konfederacijos kviečiamos dalyvauti NGTT (pagal 2011 m. Įstatymo Nr. XCIII 4 straipsnio 8 dalį), jei jos atitinka šiuos kriterijus.
Sąjungų konfederacijos kviečiamos, jeigu:
organizacijos narės bent 4 ekonomikos sektoriuose ir ne mažiau kaip 12 subsektorių
organizacijos narės bent 8 apskrityse (arba organizacijos narės, turinčios regionines organizacijas)
įmonių lygmens organizacijos, kuriose veikia ne mažiau kaip 150 darbdavių;
Darbdavių konfederacijos kviečiamos, jei turi:
organizacijos narės bent 2 ekonomikos sektoriuose ir ne mažiau kaip 6 subsektoriuose
organizacijos narės ne mažiau kaip 10 apskričių
asocijuoti nariai arba organizacijos narės, atstovaujančios ne mažiau kaip 1 000 įmonių arba įmonių, kuriose iš viso dirba 100 000 darbuotojų;
Pagrindiniame trišaliame socialinio dialogo organe – Nuolatiniame privačiojo sektoriaus ir vyriausybės konsultaciniame forume (Versenyszféra és a Kormány Állandó Konzultációs Fóruma, VKF) – atstovavimo kriterijai netaikomi. VKF grindžiamas susitarimu, kuriame nekalbama apie atstovavimą, tačiau pateikiamas dalyvaujančių socialinių partnerių sąrašas, pagrįstas šalių tarpusavio pripažinimu. Trys profesinių sąjungų konfederacijos – Demokratinė nepriklausomų profesinių sąjungų lyga (Független Szakszervezetek Demokratikus Ligája, LIGA), Nacionalinė darbuotojų tarybų konfederacija (Munkástanácsok Országos Szövetsége, Munkástanácsok) ir Vengrijos profesinių sąjungų konfederacija (Magyar Szakszervezeti Szövetség), MASZSZ) ir tris darbdavių organizacijas – Vengrijos vartotojų kooperatinių bendrovių ir prekybos asociacijų federaciją (Általános Fogyasztási Szövetkezetek és Kereskedelmi Társaságok Országos Szövetsége, ÁFEOSZ), Vengrijos darbdavių ir pramonininkų konfederaciją (Munkaadók és Gyáriparosok Országos Szövetsége, MGYOSZ) ir Nacionalinę verslininkų ir darbdavių asociaciją (Vállalkozók és Munkáltatók Országos Szövetsége, VOSZ) – dalyvauja VKF, kurios visos taip pat yra NGTT narės.
Apie atstovavimą profesinėms sąjungoms
Pagal Darbo kodeksą (2012 m. I įstatymas) kiekvienas darbuotojas turi teisę stoti į profesinę sąjungą arba neįstoti į ją, kad gintų savo ekonominius ir socialinius interesus (231 straipsnis). Išsamios taisyklės, kaip galima pasinaudoti šia teise, nustatytos 2011 m. Įstatyme Nr. CLXXV dėl asociacijų teisės, 2011 m. Įstatyme Nr. CLXXXI dėl administracinių procedūrų ir Civiliniame kodekse (2013 m. V įstatymas). Viešojo sektoriaus darbuotojai taip pat turi teisę burtis į organizacijas, tačiau jų teisė į kolektyvines derybas yra ribota (viešojo administravimo tarnautojams) arba jos nėra (viešojo administravimo valstybės tarnautojams).
Profesinių sąjungų lygis Vengrijoje yra apie 7,4 proc. (2020 m. pirmojo ketvirčio duomenimis). Darbo vietų profesinės sąjungos yra susijusios su įvairiomis sektorinėmis ar regioninėmis federacijomis ir per šias federacijas (arba kartais tiesiogiai) yra šešių nacionalinių profesinių sąjungų konfederacijų asociacijos. Pliuralizacija taip pat pastebima darbo vietose.
Naujuoju Darbo kodeksu iš dalies pakeistos kolektyvinės darbo teisės taisyklės, įskaitant teisės į kolektyvines derybas įmonių ir aukštesniuose lygmenyse pakeitimus.
Naujasis Darbo kodeksas taip pat suteikia darbo taryboms teisę derėtis ir susitarti dėl darbo sąlygų (išskyrus darbo užmokestį ar su darbo užmokesčiu susijusius klausimus), jei darbdavys dar nėra sudaręs kolektyvinės sutarties arba jei nėra profesinės sąjungos, turinčios teisę ją sudaryti (268 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu sudaryta sutartis vadinama augalų sutartimi (üzemi megállapodás). Tačiau tokio platesnio turinio gamyklos sutartis nelaikoma kolektyvine sutartimi ir nepatenka į privalomo ataskaitų teikimo sritį, nors šalys gali derėtis dėl tam tikro turinio taip pat, kaip ir tuo atveju, jei būtų sudarytos kolektyvinės derybos (pavyzdžiui, šalys gali susitarti dėl ilgesnio darbo laiko ataskaitinio laikotarpio arba daugiau metinių viršvalandžių). Kadangi nėra prievolės pranešti valdžios institucijoms apie susitarimus dėl įrenginių, nėra informacijos apie tokio pobūdžio susitarimų skaičių ir turinį.
Narystė profesinėse sąjungose ir profesinių sąjungų tankis 2010–2021 m.
2010 | 2011 | 2012 | 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 | 2020 | 2021 | Source | |
| Trade union density in terms of active employees (%)* | n.a. | n.a. | 12.5 | n.a. | 11.0 | n.a. | 9.2 | n.a. | 8.3 | n.a. | n.a. | n.a. | OECD and AIAS, 2021 |
| Trade union density in terms of active employees (%) | 12.5 | 11.4 | 10.6 | 11.3 | 10.2 | 9.4 (survey data: 9.0) | 8.5 | 8.1 | 7.9 | n.a. | 7.4 (survey data, Q1) | n.a. | OECD and Visser, 2014 and OECD.Stat and Hungarian Central Statistical Office (2015 and 2020 survey data) |
| Trade union membership (thousands)** | n.a. | n.a. | 423 | n.a. | 401 | n.a. | 356 | n.a. | 332 | n.a. | n.a. | n.a. | OECD and AIAS, 2021 |
| Trade union membership (thousands) | 420 | 410 | 400 | 383 | 370 | 351 (survey data: 329) | 330 | 323 | n.a. | 276 (survey data) | n.a. | n.a. | OECD and Visser, 2014 and OECD.Stat and Hungarian Central Statistical Office (2015 and 2020 survey data) |
Pastabos: * Darbuotojų, kurie yra profesinės sąjungos nariai, dalis. ** Darbuotojų narystė profesinėse sąjungose, apskaičiuota pagal bendrą profesinės sąjungos narių skaičių ir prireikus pakoreguota pagal profesinių sąjungų narius, nepriklausančius aktyviai, priklausomai ir dirbančiai darbo jėgai (t. y. pensininkai, savarankiškai dirbantys asmenys, studentai ir bedarbiai).
Pagrindinės profesinių sąjungų konfederacijos ir federacijos
Nacionaliniu lygmeniu yra penkios profesinių sąjungų konfederacijos, priklausančios Europos profesinių sąjungų konfederacijai (ETUC), ir viena nacionalinio lygmens profesinių sąjungų konfederacija, nepriklausanti ETUC.
Anksčiau, išskyrus vieną, visi jie veikė OÉT darbininkų pusėje. Nuo 2011 m. penki iš jų yra daugiašalio pilietinio dialogo forumo NGTT nariai, o šeštasis tapo nariu 2016 m. 2011 m. Septintoji konfederacija buvo suformuota sujungus sveikatos priežiūros profesines sąjungas, Vengrijos darbuotojų, sveikatos priežiūros ir socialinių darbuotojų demokratinę profesinę sąjungą (Magyarországi Munkavállalók Szociális és Egészségügyi Ágazatban Dolgozók Demokratikus Szakszervezete, MSZ EDDSZ) ir Vengrijos sveikatos priežiūros ir socialinių darbuotojų profesinę sąjungą, Veszprém apskrities ligoninės profesinę sąjungą (Magyarországi Dolgozók Egészségügyi és Szociális Szakszervezete, MDESZSZ), o vėliau buvo priimtas kaip NGTT narys. Tuo pačiu metu VKF, trišalėje nacionalinėje privataus sektoriaus institucijoje dalyvauja tik LIGA, Munkástanácsok ir MASZSZ.
Nacionalinė Vengrijos profesinių sąjungų konfederacija (Magyar Szakszervezetek Országos Szövetsége, MSZOSZ), kuri dabar buvo integruota į MASZSZ, anksčiau buvo didžiausia nacionalinė organizacija pagal narių skaičių. 2020 m. ji turėjo 104 000 aktyvių narių ir apie 150 000 kitų kategorijų, pavyzdžiui, pensininkų ir pameistrių; LIGA yra antroje vietoje.
Pagrindinės profesinių sąjungų konfederacijos ir federacijos
| Name | Abbreviation | Number of members (active) in 2020 | Involved in collective bargaining? |
| Hungarian Trade Union Confederation (Magyar Szakszervezeti Szövetség) | MASZSZ | 104,000 | Partly (tripartite consultation on the minimum wage and negotiation on wage increases in the VKF) |
| Trade Union Cooperation Forum (Szakszervezetek Együttműködési Fóruma) | SZEF | 40,967 | No |
| Confederation of Unions of Professionals (Értelmiségi Szakszervezeti Tömörülés) | ÉSZT | 38,500 (estimated) | No |
| National Confederation of Workers’ Councils (Munkástanácsok Országos Szövetsége) | Munkástanácsok | 50,000 (estimated, active and inactive together) | Partly (tripartite consultation on the minimum wage and negotiation on wage increases in the VKF) |
| Democratic League of Independent Trade Unions (Független Szakszervezetek Demokratikus Ligája) | LIGA | 100,200 | Partly (tripartite consultation on the minimum wage and negotiation on wage increases in the VKF) |
| Seventh Confederation (Hetedik Szövetség) | 7SZ | 28,000 | No |
Nuo 2013 m. kai kurios nacionalinės profesinių sąjungų konfederacijos jungiasi reaguodamos į naujojo Darbo kodekso padarinius, apskritai socialinio dialogo nuosmukį, nepalankų politinį klimatą ir ilgalaikį integracijos poreikį. Autonominių profesinių sąjungų aljansas (Autonóm Szakszervezeti Szövetség, ASZSZ), Profesinių sąjungų bendradarbiavimo forumas (Szakszervezetek Együttműködési Fóruma, SZEF) ir MSZOSZ paskelbė apie savo integraciją 2013 m. gegužės 1 d., tačiau vėliau SZEF atsitraukė. 2014 mASZSZ ir MSZOSZ susijungė į MASZSZ ir iš esmės sukūrė didžiausią šalies konfederaciją.
Nacionalinės profesinių sąjungų konfederacijos tiesiogiai nedalyvauja kolektyvinėse derybose tradicine prasme, t. y. dvišaliu būdu, tačiau jos dalyvauja trišalėse derybose dėl minimalaus darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio rekomendacijų pagal VKF.
Apie darbdavio atstovavimą
Narystė darbdavių organizacijose yra savanoriška.
Nacionaliniu lygmeniu tam tikrą vaidmenį atliko devynios darbdavių organizacijos – jos taip pat buvo buvusios OÉT darbdavių pusės narės. Dėl istorinių priežasčių kai kurios iš jų iš tikrųjų yra sektorinės organizacijos, veikiančios tiek nacionaliniu, tiek sektoriniu lygmeniu.
OÉT panaikinimas tapo rimtu iššūkiu darbdavių organizacijoms, nes daugeliui jų pagrindinė įstaigos funkcija buvo dalyvauti nacionaliniame socialiniame dialoge, o tam ji turėjo patirties, darbuotojų ir infrastruktūros. Be to, buvimas OÉT nariu suteikė papildomą priežastį nariams prisijungti prie konkrečios darbdavių organizacijos. Panašiai kaip ir profesinių sąjungų konfederacijos, tik trys nacionalinės darbdavių konfederacijos (žr. toliau) yra VKF narės, o visos devynios nacionalinės darbdavių organizacijos ir penkios kitos darbdavių organizacijos dalyvauja NGTT.
Nuo 2012 m. sausio 1 d. įmonės ir verslininkai privalo registruotis atitinkamuose ekonomikos rūmuose, kad laikytųsi 1999 m. Įstatymo Nr. CXXI (su pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio mėn.). Ši privaloma registracija kainuoja 5 000 HUF (apie 16 EUR) metinį registracijos mokestį, tačiau nesuteikia tokių pačių teisių ir pareigų kaip tikrųjų kolegijų narių. Darbdavių organizacijos priešiškai nusiteikė privalomos registracijos idėjai, nes ji nesuteikia įmonėms jokios naudos ir gali būti laikoma tiesiog mokesčiu. Tai silpnina įmonių norą jungtis į darbdavių organizacijas, kurios grindžiamos asociacijų laisve.
Darbdavių organizacijos tankis 2012–2020 m.
| 2012 | 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 | 2020 | Source | |
| Employer organisation density in terms of active employees (%) | 50.9% | n.a. | n.a. | n.a. | n.a. | n.a. | n.a. | n.a. | n.a. | OECD and AIAS, 2021 |
| Employer organisation density in private sector establishments (%)* | n.a. | 13% | n.a. | n.a. | n.a. | n.a. | n.a. | 5% | n.a. | European Company Survey 2019 (Eurofound and Cedefop, 2020) |
| Employer organisation density in private sector establishments (%) | n.a. | n.a. | n.a. | n.a. | n.a. | n.a. | n.a. | n.a. | Approximately >49% | Authors’ own calculations |
Pastaba: * Darbuotojų, dirbančių įmonėje, kuri yra bet kurios darbdavių organizacijos, dalyvaujančios kolektyvinėse derybose, dalis. N.A., nėra.
Pagrindinės darbdavių organizacijos
Dvi svarbiausios darbdavių organizacijos yra MGYOSZ ir VOSZ privačiame sektoriuje. Kartu su ÁFEOSZ jie yra VKF nariai. Šioms trims darbdavių organizacijoms pavyko išlaikyti savo vaidmenį nacionalinio lygmens konsultacijose ir derybose, o kitos darbdavių organizacijos linkusios aktyviau dalyvauti sektorių socialiniame dialoge arba yra priverstos ieškoti įvairių būdų, kaip prisitaikyti prie pasikeitusios socialinio dialogo struktūros.
Pagrindinės darbdavių organizacijos ir konfederacijos
| Name | Abbreviation | Number of members in 2020 | Involved in collective bargaining? |
Confederation of Hungarian Employers and Industrialists (Munkaadók és Gyáriparosok Országos Szövetsége) MGYOSZ is the Hungarian member of the Confederation of European Business (BusinessEurope). Its members are sectoral, professional and regional federations, but it also affiliates companies directly (mainly multinational and large companies). | MGYOSZ | 152 | Partly (tripartite consultation on the minimum wage and negotiation on wage increases in the VKF) |
Hungarian Federation of Consumer Co-operative Societies and Trade Associations (Általános Fogyasztási Szövetkezetek és Kereskedelmi Társaságok Országos Szövetsége) Members are largely food retail and wholesale companies and some cooperatives. It also has some members from the catering and tourism sectors. | ÁFEOSZ | 1,200 | Partly (tripartite consultation on the minimum wage and negotiation on wage increases in the VKF) |
National Association of Entrepreneurs and Employers (Vállalkozók és Munkáltatók Országos Szövetsége) VOSZ also has large enterprises among its members, but it mainly affiliates SMEs as direct members. | VOSZ | 58,000 | Partly (tripartite consultation on the minimum wage and negotiation on wage increases in the VKF) |
National Federation of Traders and Caterers (Kereskedők és Vendéglátók Országos Érdekképviseleti Szövetsége) KISOSZ organises Hungarian self-employed and family entrepreneurs – its members are micro, small and medium-sized companies. | KISOSZ | 40,000 | No |
Hungarian Industrial Association (Magyar Iparszövetség) Its members are regional and professional federations of Hungarian-owned SMEs. | OKISZ | 23 | No |
Hungarian Association of Craftsmen’s Corporations (Ipartestületek Országos Szövetsége) Its members are regional and professional federations and guild units of small craft and artisan businesses. | IPOSZ | 170 | No |
National Federation of Agricultural Cooperatives and Producers (Mezőgazdasági Szövetkezők és Termelők Országos Szövetsége) MOSZ is the largest employer organisation in the agricultural sector and the only one that affiliates agricultural enterprises and subsectoral organisations. With the cessation of the OÉT, it is active in the agricultural sectoral social dialogue committee. | MOSZ | 1,100–1,200 | No |
National Association of Strategic and Public Utility Companies (Stratégiai és Közszolgáltató Társaságok Országos Szövetsége) STARTOSZ affiliates state-owned (mainly public utility) companies. | STRATOSZ | 21 | No |
Pastaba: MVĮ, mažosios ir vidutinės įmonės.
Nuo 2012 m. vienintelis trišalio dialogo forumas nacionaliniu lygmeniu yra VKF. Ji negali būti laikoma OÉT (kuri nustojo egzistuoti 2011 m.) pakaitalu, nes VKF veikla nėra reglamentuojama įstatymu, o jos sesijos organizuojamos ad hoc pagrindu, be metinės darbotvarkės ir taip, kad šalys negalėtų išsamiai diskutuoti. Jos posėdžiai paprastai nėra atviri visuomenei. Kasmetinės konsultacijos ir derybos dėl nacionalinio minimaliojo darbo užmokesčio ir rekomendacijų dėl darbo užmokesčio bei vėlesnių susitarimų pastaruoju metu buvo vienintelės nuolatinės nacionalinio lygmens trišalio dialogo temos.
NGTT yra daugiašalis forumas, skirtas konsultuotis įvairiais socialiniais ir ekonominiais klausimais, kuriame dalyvauja daug dalyvių. Ji negali būti laikoma socialinio dialogo institucija; Tai simbolinis konsultacinis pilietinio dialogo organas, neturintis jokios derybų funkcijos. Pastaraisiais metais ši struktūra nepasikeitė.
Sektorių socialinio dialogo komitetai (2023 m. sausio mėn. jų buvo 18, taip pat 24 žemesnio lygmens subsektorinio dialogo komitetai) veikia nuo 2004 m. Jos buvo įsteigtos siekiant palengvinti sektorių dialogą apskritai, įskaitant sektorių kolektyvines derybas, nors sektorių kolektyvinės derybos dar nėra visiškai integruotos į kolektyvinių derybų sistemą. Sektorių socialinio dialogo komitetai reglamentuojami teisės aktais (2009 m. Įstatymas Nr. LXXIV), kuriais reglamentuojamas sektorių ir vidutinio lygio socialinio dialogo veikimas. Teisės aktuose taip pat išsamiai nustatyti reprezentatyvumo sektorių lygmeniu kriterijai. Įstatymų leidėjai, rengdami naująjį Darbo kodeksą, turėjo aiškų ketinimą skatinti profesinių sąjungų derybinę veiklą ir perkelti kolektyvines derybas iš tradicinio lygmens (įmonių lygmens) į sektorinį lygmenį. Iki šiol dėl naujojo kodekso sektorių lygmens kolektyvinių sutarčių skaičius nepadidėjo.
Pagrindiniai trišaliai ir dvišaliai organai
| Name | Type | Level | Issues covered |
| National Economic and Social Council (Nemzeti Gazdasági és Társadalmi Tanács, NGTT) | Multipartite | National | General socioeconomic issues, strictly for information and consultation without the right to negotiate (or the right to collective bargaining) |
| Permanent Consultative Forum of the Private Sector and the Government (Versenyszféra és a Kormány Érdekegyeztető Fóruma, VKF) | Tripartite | National | The minimum wage and annual recommendation for general wage increase (for negotiation) and labour law-related issues (for consultation); other issues in the area of work-related taxation or health and safety, sometimes EU-related legislation, but only on an ad hoc basis and for information or consultation only |
| Sectoral social dialogue committees (Ágazati Párbeszéd Bizottságok, ÁPB) | Bipartite | Sectoral | Issues covered agreed by the parties. Committees have the right to collective bargaining |
Vengrijos darbo vietose veikia profesinės sąjungos ir darbo tarybos. Jų vaidmenis, teises ir pareigas, taip pat santykius su vadovybe ir (arba) darbdaviais reglamentuoja Darbo kodeksas (2012 m. I įstatymas), t. y. 3 dalis dėl darbo santykių.
Profesinių sąjungų ir darbo tarybų vaidmuo, teisės ir pareigos
| Trade union (Szakszervezet) | Works council/worker participation body |
| Right to promote workers’ economic and social interests | Monitoring compliance with legislation in the workplace |
| Right to collective bargaining | The works council or worker participation body has the right to conclude a plant agreement, which regulates working conditions (except wages) if there is no representative trade union or the employer has not previously concluded a collective agreement (considered a quasi-collective bargaining right) When a collective agreement or a trade union eligible for collective agreement is in place at the employer, the plant agreement should strictly cover issues related to the original mission of works councils |
| Right to seek the information that employers have relating to workers’ employment contracts and economic and social interests (the employer is not obliged to provide this information) | An employer is obliged to inform the works council regularly about:
|
| Right to provide its opinion and initiate consultation with the employer about the employer’s planned decisions/measures | The employer is obliged to seek the opinion of the works council on each of its decisions/measures that concern a large number of workers 15 days prior to the decision |
| Right to represent members’ interests at court, with authorities and with other institutions | The works council has a co-determination right on the use of companies’ welfare funds |
| Right to strike | There is a ban on organising strikes |
Naujajame Darbo kodekse (2012 m. I įstatymas) buvo padaryti konkretūs pakeitimai, susiję su darbo santykiais darbo vietose. Pagrindiniai dalykai yra šie.
Iki 2012 m. profesinių sąjungų atstovavimas įmonių lygmeniu priklausė nuo jų narių, išrinktų į darbo tarybą, skaičiaus. Naujajame Darbo kodekse ši taisyklė buvo pakeista 10 proc. riba (jei 10 proc. visų darbdavio darbuotojų yra profesinės sąjungos nariai), nustatyta atsižvelgiant į teisę į kolektyvines derybas.
Jeigu darbdavyje nėra "atstovaujamosios" profesinės sąjungos (t. y. profesinės sąjungos, įgaliotos sudaryti kolektyvines derybas) ir negalioja kolektyvinė sutartis, darbo taryba turi teisę sudaryti su darbdaviu gamyklos sutartį, kurioje reglamentuojamos darbo sąlygos (išskyrus darbo užmokestį).
Darbo tarybos atlieka "tikrinimo" funkciją ir turi teisę stebėti teisėtą darbdavio veiklą; Tačiau tik profesinė sąjunga turi teisę atstovauti darbuotojams skunduose dėl neteisėtumo ar kituose ginčuose.
Darbdavys turi informavimo ir konsultavimosi pareigą tik darbo tarybai (pagal ankstesnius teisės aktus tokią teisę turėjo ir įmonių lygmens profesinės sąjungos).
Įstaigų reglamentavimas, sudėtis ir kompetencija
| Body | Regulation | Composition | Involved in company-level collective bargaining? | Thresholds for/rules on when the body needs to be/can be set up |
| Works council (üzemi tanács) | Labour Code, Articles 230–234 and especially Articles 235–268 | Members elected by workers | Right to conclude a plant agreement, which, under specific conditions, can regulate working conditions (except wages or wage-related issues), as stipulated in the relevant chapter of the Labour Code | 50 employees (non-mandatory) |
| Plant representative (üzemi megbízott) | Labour Code, Article 269 | One elected representative, if the number of employees is below 50 | Worker participation in the absence of a works council | Enterprises with under 50 employees (non-mandatory) |
| Conciliation committee (egyeztető bizottság) | Labour Code, Articles 291–293 | Bipartite body (equal numbers of representatives of the employer and of the trade union or works council) under the chairpersonship of a jointly selected independent person | Solving disputes between trade unions and the employer or between a works council and the employer | No threshold or ad hoc or permanent body (in the latter case, it has to be stipulated by the plant agreement or the collective agreement) |
