Veikėjai ir institucijos Latvijoje

Aukščiausio lygio institucijos, reguliuojančios profesinį gyvenimą, yra bendroji įstatymų leidžiamoji institucija, Latvijos parlamentas (Latvijas Republikas Saeima) ir jo Socialinių ir užimtumo reikalų komitetas. Kai kuriuos teisės aktus priima Ministrų kabinetas. Anksčiau, prieš priimant Ministrų kabinete, norminiai reglamentai buvo svarstomi valstybės sekretorių ir tarpvyriausybinių darbo grupių posėdžiuose. Ministrų kabineto komiteto posėdžiai nevyksta nuo 2019 m. balandžio mėn. Socialinis dialogas ir darbo sąlygos yra tiesioginė Gerovės ministerijos atsakomybė. Ministerijoje Socialinės politikos planavimo ir plėtros departamentas, Darbo santykių ir darbo apsaugos politikos departamentas, Darbo rinkos politikos departamentas, Tarptautinio bendradarbiavimo ir ES teminis departamentas rengia pasiūlymus dėl užimtumo politikos ir norminių reglamentų, reglamentuojančių profesinį gyvenimą, ir prižiūri, kaip įgyvendinami priimti norminiai reglamentai. Gerovės ministerijoje yra dvi vykdomosios institucijos, tiesiogiai susijusios su darbo rinka: Valstybinė užimtumo agentūra (NVA) ir VDI.

NVA sprendžia užimtumo skatinimo ir nedarbo klausimus.

Pagrindinė VDI pareiga yra darbo teisės ir darbo apsaugos norminių nuostatų laikymosi valstybinė priežiūra ir kontrolė. Ši institucija taip pat stebi ir skatina darbuotojų saugą ir sveikatą. VDI bendradarbiauja su Rygos Stradino universiteto Darbuotojų saugos ir aplinkos sveikatos institutu, kuris kaupia ir tvarko profesinių ligų duomenų bazę. VDI veikimą reglamentuoja teisės aktai.

Ekonomikos ministerija, atsakinga už užimtumo klausimus (užimtumo politikos rengimas, darbo vietų kūrimas, su užimtumu susijusių programų, remiamų Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis, valdymas) ir todėl dalyvaujanti organizuojant profesinį gyvenimą, taip pat atlieka vaidmenį reguliuojant profesinio gyvenimo klausimus.

Latvijoje darbo teismų nėra.

Nacionaliniu lygmeniu darbdaviams atstovauja viena darbdavių organizacija (LDDK), o darbuotojams – viena profesinių sąjungų organizacija (LBAS).

Ši atstovavimo sistema nustatyta 1998 m. Ministrų kabineto patvirtintoje "Trišalio bendradarbiavimo koncepcijoje" ir NTSP įstatuose. Tai patvirtinta 2004 m. spalio 1 d. pasirašytame trišaliame Ministrų kabineto, LBAS ir LDDK susitarime.

Socialinių partnerių teisės ir pareigos nustatytos Profesinių sąjungų įstatyme ir Darbdavių organizacijų ir jų asociacijų įstatyme. Atstovavimo darbo santykiuose principai nustatyti Darbo įstatymo 2 dalyje.

Apie atstovavimą profesinėms sąjungoms

Profesinių sąjungų įstatyme (4 straipsnis) teigiama, kad kiekvienas turi teisę laisvai steigti profesinę sąjungą be jokios diskriminacijos ir teisę nestoti į profesinę sąjungą. Darbo įstatymo 8 straipsnis reglamentuoja dirbančių piliečių narystę profesinėse sąjungose. Darbuotojai ir darbdaviai turi teisę laisvai, be jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, jungtis į organizacijas, ginančias savo socialines, ekonomines ir profesines teises bei interesus bei gauti tokių organizacijų teikiamas išmokas. Narystė ar noras įstoti į tokias organizacijas negali būti pagrindas atsisakyti sudaryti darbo sutartį, nutraukti darbo sutartį ar kitaip apriboti darbuotojo teises.

Kai kurioms kategorijoms netaikoma teisė steigti profesines sąjungas ir stoti į jas. Tai Konstitucijos apsaugos biuro, Gynybos žvalgybos ir saugumo tarnybos bei Saugumo policijos darbuotojai; Kareiviai; sienos apsaugos pareigūnai. Valstybės policijos darbuotojai turi savo profesinę sąjungą.

Profesinių sąjungų įstatymo (priimto 2014 m.) 16 straipsnyje nustatyta, kad profesinių sąjungų interesams nacionaliniu lygmeniu santykiuose su Ministrų kabinetu turi atstovauti daugiausiai darbuotojų šalyje vienijanti profesinių sąjungų asociacija. Be to, profesinių sąjungų interesams santykiuose su valstybės ir savivaldybių institucijomis sektoriaus ar profesijos lygmeniu ar administracinės teritorijos lygmeniu turėtų atstovauti profesinė sąjunga, kuri yra daugiausiai darbuotojų šalyje vienijančios profesinių sąjungų asociacijos narė. Tačiau įstatymas leidžia valstybės ir savivaldybių institucijoms prireikus bendradarbiauti su kitomis profesinėmis sąjungomis ir jų asociacijomis.

Narystė profesinėse sąjungose ir jų tankis

Duomenys apie narystę profesinėse sąjungose Latvijoje oficialiai nerenkami. LBAS turi savo duomenų rinkinį, tačiau tai yra vidinis šaltinis ir nėra viešai prieinamas. Profesinių sąjungų narių skaičius LBAS organizacijose taip pat nežinomas.

Iki 2019 m. turimi duomenys rodo, kad narystė ir tankis nuolat mažėjo. Pavyzdžiui, 2017 m. narių buvo apie 96 000, o 2019 m. sumažėjo iki 85 700. 2019 m. darbuotojų skaičius buvo 871 000 (Latvijos centrinio statistikos biuro (CSP) ir LBAS duomenys). Profesinių sąjungų tankumas 2019 m. buvo 10,16 proc.

Daugeliu atvejų narystės profesinėse sąjungose mažėjimas susijęs su reikšmingais socialiniais ir ekonominiais pokyčiais, tokiais kaip didelių sovietinių įmonių, kurios tradiciškai buvo profesinių sąjungų tvirtovė, uždarymu, pramonės plėtros mažėjimo procesu ir švietimo bei sveikatos sektorių reformomis.

Narystė profesinėse sąjungose ir jų tankis

* Darbuotojų, kurie yra profesinės sąjungos nariai, dalis. ** Darbuotojų narystė profesinėse sąjungose, apskaičiuojama nuo bendro narių skaičiaus profesinėse sąjungose ir prireikus koreguojama profesinių sąjungų nariams, nepriklausantiems aktyviai, priklausomai ir dirbančiai darbo jėgai (t. y. pensininkams, savarankiškai dirbantiems asmenims, studentams, bedarbiams).

Pastaba: n.a., nėra.

Pagrindinės profesinių sąjungų konfederacijos ir federacijos

Pagrindinė profesinių sąjungų konfederacija yra LBAS – vienintelė profesinių sąjungų organizacija, atstovaujanti darbuotojams nacionaliniu lygmeniu.

LBAS narystė bėgant metams keitėsi. 2019 m. Jungtinė policijos profesinė sąjunga (turinti apie 320 narių) buvo pašalinta iš LBAS. 2017 m. prie LBAS prisijungė Latvijos vidaus reikalų darbuotojų profesinė sąjunga (turinti 2 900 narių). 2021–2022 m. dvi sektoriaus lygmens profesinės sąjungos (Latvijos slaugos ir sveikatos priežiūros darbuotojų profesinė sąjunga ir Latvijos pašto ir telekomunikacijų darbuotojų profesinė sąjunga) pasitraukė iš LBAS, o viena sektoriaus lygmens profesinė sąjunga (Latvijos probacijos darbuotojų profesinė sąjunga) tapo jos nare. Pačios LBAS duomenimis, 2023 m. pradžioje ji turėjo 19 filialų organizacijų.

Visos LBAS filialai yra pirmaujančios sektoriaus lygio profesinės sąjungos. Iš jų didžiausios profesinės sąjungos yra šiuose sektoriuose:

• (Latvijos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinė sąjunga (LIZDA))

• sveikatos priežiūra (Latvijos sveikatos ir socialinės rūpybos darbuotojų profesinė sąjunga (LVSADA))

• geležinkelis (Latvijos geležinkelių ir transporto pramonės profesinė sąjunga (Latvijas Dzelzceļnieku un satiksmes nozares arodbiedrība, LDzSA))

• energetika (Latvijos profesinė sąjunga "Enerģija" (Latvijas arodbiedrība Enerģija, LAB "Energija"))

• valstybės tarnybos (Valstybės institucijų, savivaldybių ir finansų sektoriaus darbuotojų profesinė sąjunga (Latvijas valsts iestāžu, pašvaldību, uzņēmumu un finanšu darbinieku arodbiedrība, LVIPUFDA)

• viešosios paslaugos ir transportas (Latvijos viešųjų paslaugų ir transporto darbuotojų profesinė sąjunga (Latvijas Sabiedrisko pakalpojumu un Transporta darbinieku arodbiedrība, LAKRS))

Profesinės sąjungos retai egzistuoja mažmeninės prekybos įmonėse, įskaitant užsienio valdomas įmones, ir mažose privačiose įmonėse. Kai kuriuose paslaugų sektoriuose (pvz., vidaus vandenų, kirpyklų ir asmeninių paslaugų) profesinių sąjungų nėra.

Pagrindinė profesinių sąjungų konfederacija

Apie darbdavio atstovavimą

Latvijos teisės aktuose nenustatytos teisės, pareigos ar narystės darbdavių organizacijose apribojimai. Įstatyme nurodyta, kad darbdavių organizacija yra ne mažiau kaip penkių darbdavių įsteigta visuomeninė organizacija, atstovaujanti ir ginanti savo narių ekonominius, socialinius ir profesinius interesus bei kitus interesus, atitinkančius organizacijos tikslus ir funkcijas. Darbdavių organizacijos nariais gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pagal darbo sutartį įdarbina bent vieną darbuotoją.

Darbdavių organizacijų asociacija gali būti įsteigta, jei susijungia ne mažiau kaip trys darbdavių organizacijos. Darbdavys, kuris nėra darbdavių organizacijos narys, taip pat gali būti darbdavių organizacijų asociacijos nariu, jei pagal darbo sutartį jame dirba ne mažiau kaip 50 darbuotojų.

Darbdavių organizacijų asociacijos ir didelės įmonės, atitinkančios Darbo įstatyme nustatytus atstovavimo reikalavimus, gali atstovauti darbdaviams sektoriaus lygmens derybose.

Nepaisant geros atstovavimo sistemos struktūros, darbdavių organizacijos retai dalyvauja kolektyvinėse derybose, net jei jos yra nacionalinės darbdavių organizacijos LDDK narės.

Darbdavių organizacijų narystė ir tankis

Oficialūs duomenys apie narystę darbdavių organizacijose nerenkami, o darbdavių organizacijos nestebi tankumo. Todėl narystė, taip pat aprėptis ir tankis darbuotojų atžvilgiu nėra aiškūs. LDDK praneša, kad jos nariai 2009 m. įdarbino 37 proc. visų dirbančiųjų, o 2019 m. – 44 proc. (per 10 metų padidėjo 19 proc.). LDDK 2021 m. metinėje ataskaitoje nurodyta, kad 2021 m. LDDK turėjo 173 narius. 2022 m. duomenys nebuvo paskelbti. LDDK interneto svetainėje skelbiama, kad šiuo metu jai priklauso 157 nariai, iš kurių 96 yra didelės įmonės ir 61 darbdavių organizacijos.

Narystė nėra privaloma.

Narystė darbdavių organizacijose ir tankis 2009–2022 m. (%)

* Darbuotojų, dirbančių įmonėje, kuri yra bet kurios darbdavių organizacijos, dalyvaujančios kolektyvinėse derybose, dalis.

Pastaba: n.a., nėra. 2010–2012 m. duomenų nėra; stulpeliai neįtraukti į lentelę dėl vietos trūkumo.

Pagrindinės darbdavių organizacijos ir konfederacijos

LDDK yra didžiausia darbdavių organizacija ir vienintelis nacionalinio lygmens darbdavių atstovas. Ji buvo įsteigta tik socialinio dialogo tikslais.

LTRK yra didžiausia verslo asociacija, tačiau pagal įstatymą nėra darbdavių organizacija. Pagrindiniai jos veiklos sektoriai yra verslo aplinka, įmonių konkurencingumas ir eksportas.

Pagrindinė darbdavio organizacija

Pagrindinis trišalis organas yra NTSP, kurio veiklą reglamentuoja jos įstatai (priimti 1998 m. spalio 30 d.). Pagal NTSP įstatus remiasi Ministrų kabineto (vyriausybės), LDDK ir LBAS atstovų lygybės principu.

Vadovaudamasi įstatais, NTSP nagrinėja politikos planavimo dokumentus ir norminių aktų projektus bei teikia pasiūlymus dėl jų tobulinimo šiose srityse: socialinė apsauga, valstybės biudžeto gairės, ekonominės ir regioninės plėtros strategijos, sveikata, bendrojo ir profesinio mokymo plėtra, užimtumas ir profesijų klasifikacija, tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimas.

NTSP suteikia dviejų etapų diskusijų platformą: pirmajame etape diskusijos vyksta patarybose, o antrajame etape diskusijos vyksta pagrindiniame NTSP organe. NTSP 2022 m. turėjo 10 patarybių.

NTSP vykdomasis organas yra jos sekretoriatas. Iš pradžių NTSP ir jos sekretoriatą valdė Gerovės ministerija, tačiau vėliau tarybos teisinis statusas buvo pakeltas taip, kad ji būtų tiesiogiai pavaldi ministrui pirmininkui. Todėl sekretoriatą dabar valdo Valstybės kanceliarija. NTSP sekretorius instituciniais klausimais yra pavaldus Valstybės kanceliarijai, o funkciniais klausimais – ministrui pirmininkui.

NTSP posėdžiai organizuojami pagal pageidavimą ir rengiami ne rečiau kaip kartą per du mėnesius.

NTSP institucinis reguliavimas ir darbo organizavimas per pastaruosius trejus metus nepasikeitė.

Yra tam tikrų organų, pvz., konsultacinių tarybų ir darbo grupių, kuriose socialiniai partneriai turi būti kviečiami dalyvauti, tačiau jie nėra sukurti specialiai socialinio dialogo tikslais. Tokios organizacijos pavyzdys yra Ūkio taryba ir jos komitetai, kuriuose LDDK ir LBAS yra atstovaujami pagrindinėje taryboje ir komitetuose.

Nacionalinio lygmens socialiniai partneriai LBAS ir LDDK 2004 m. sudarė vieną trišalę bendradarbiavimo sutartį, o 1994, 2007 ir 2013 m. – tris tarpusavio bendradarbiavimo sutartis (galiojo iki 2020 m.), kuriomis siekiama sukurti palankią ekonominę aplinką ir pramoninę taiką.

2022 m. gegužės 25 d. penkios didžiausios vyriausybės bendradarbiavimo šalys – LDDK ir LBAS kaip socialiniai partneriai ir LTRK, LPS ir Latvijos mokslų akademija kaip bendradarbiavimo partneriai – pasirašė susitarimo memorandumą, kuriame numatytas tolesnis veiksmų derinimas ir vieninga pozicija derybose su valstybės administracija siekiant užsibrėžtų tikslų.

Pagrindinis trišalis ir dvišalis organas

Darbo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojų atstovai yra:

• profesinių sąjungų nariai arba profesinių sąjungų asociacijų pareigūnai

• įgalioti darbuotojų atstovai, išrinkti pagal Darbo įstatymą

Darbuotojų atstovai privalo ginti darbuotojų socialines, ekonomines ir profesines teises bei interesus.

Profesinės sąjungos gali būti steigiamos laikantis Profesinių sąjungų įstatymo. Įstatymas nenustato narystės ribų, tačiau esamų profesinių sąjungų įstatuose nurodyta, kad profesinių sąjungų organizaciją gali steigti ne mažiau kaip trys asmenys.

Įgalioti darbuotojų atstovai gali būti renkami, jei įmonėje dirba penki ar daugiau darbuotojų. Darbo įstatymas nereikalauja paskirti darbuotojų atstovo informavimui ir konsultavimui, tačiau numato patogias informavimo ir konsultavimosi procedūras.

Įstatymas leidžia neribotą skaičių profesinių sąjungų ir įgaliotų darbuotojų atstovų vienoje įmonėje. Tačiau jame reikalaujama, kad visi esami darbuotojų atstovai būtų įgalioti bendroms deryboms su darbdaviu proporcingai jų atstovaujamų asmenų skaičiui, bet ne mažiau kaip po vieną atstovą.

Įstatymas reikalauja, kad darbuotojų atstovai išreikštų vieningą požiūrį į darbdavį tais atvejais, kai: išrenkami keli atstovai, deryboms su darbdaviu paskirti kelių profesinių sąjungų atstovai arba deryboms su darbdaviu paskirti vienos profesinės sąjungos atstovai arba kelių profesinių sąjungų atstovai ir įgalioti darbuotojų atstovai.

ES lygmens komercinių įmonių ir ES komercinių įmonių grupių darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais įstatymas reglamentuoja teisę steigti ir valdyti Europos darbo tarybas.

Įstaigų reglamentas, sudėtis ir kompetencija