Liuksemburgo profesinio gyvenimo šalies profilis
Šis profilis apibūdina pagrindinius Liuksemburgo profesinio gyvenimo ypatumus. Jos tikslas – pateikti atitinkamą pagrindinę informaciją apie struktūras, institucijas, veikėjus ir atitinkamus teisės aktus, susijusius su profesiniu gyvenimu.
Tai apima rodiklius, duomenis ir reguliavimo sistemas, susijusias su šiais aspektais: subjektais ir institucijomis, kolektyviniais ir individualiais darbo santykiais, sveikata ir gerove, darbo užmokesčiu, darbo laiku, įgūdžiais ir mokymu, lygybe ir nediskriminavimu darbe. Profiliai sistemingai atnaujinami kas dvejus metus.
Liuksemburgo bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui 2022 m. buvo beveik tris kartus didesnis už ES 27 vidurkį. 2019 m. Liuksemburgo ekonomika augo beveik 2,3 proc. ir yra viena stipriausių ES.
2023 m. gruodžio 31 d. Liuksemburge gyveno 672 050 gyventojų. LDK gyveno daug užsieniečių. Tą pačią dieną užsienio gyventojai sudarė 317 678 žmones, t. y. 47,3% visų gyventojų.
Date | Total population | Luxembourgish men | Luxembourgish women | Foreign men | Foreign women | Share of foreigners (%) |
31 December 2019 | 626,108 | 162,267 | 167,376 | 152,697 | 143,768 | 47.4 |
31 December 2020 | 634,730 | 165,056 | 170,248 | 154,400 | 145,026 | 47.2 |
31 December 2021 | 645,397 | 168,014 | 173,216 | 157,050 | 147,117 | 47.1 |
31 December 2022 | 660,809 | 171,126 | 176,276 | 161,318 | 152,089 | 47.4 |
31 December 2023 | 672,050 | 174,675 | 179,697 | 163,599 | 154,079 | 47.3 |
Šaltinis: Statec, 2023a
Darbo rinka tebėra labai aktyvi, nes, be 288 918 Liuksemburge gyvenančių darbuotojų, 227 623 pasienio darbuotojai kasdien kerta Belgijos, Prancūzijos ir Vokietijos sienas dirbti Liuksemburge (2023 m. gruodžio mėn.).
Užimtumo situacija 2021–2023 m.
Total | Luxembourg residents | Cross-border commuters | Cross-border commuters (%) | ||
December 2021 | Private sector employees | 430,534 | 222,171 | 208,363 | 48.4 |
| Civil servants | 34,837 | 32,744 | 2,093 | 6.0 | |
| Self-employed people | 28,763 | 23,101 | 5,662 | 19.7 | |
| Total domestic employment | 494,134 | 278,016 | 216,118 | 43.7 | |
December 2022 | Private sector employees | 444,143 | 228,654 | 215,489 | 48.5 |
| Civil servants | 36,096 | 33,758 | 2,338 | 6.5 | |
| Self-employed people | 29,386 | 23,421 | 5,965 | 20.3 | |
| Total domestic employment | 509,625 | 285,833 | 223,792 | 43.9 | |
December 2023 | Private sector employees | 448,936 | 230,148 | 218,788 | 48.7 |
| Civil servants | 37,502 | 34,939 | 2,563 | 6.8 | |
| Self-employed people | 30,103 | 23,831 | 6,272 | 20.8 | |
| Total domestic employment | 516,541 | 288,918 | 227,623 | 44.1 |
Pastaba: Žmonės, dirbantys namuose Liuksemburge.
Šaltinis: Socialinės apsaugos ministerija, Generalinė socialinės apsaugos inspekcija (IGSS), 2023 m. (Liuksemburgo socialinių ir ekonominių tyrimų instituto (LISER) skaičiavimai)
Viso vidaus užimtumo augimo tempas 2021–2022 m. (gruodį) buvo 3,1 proc. Tarpvalstybinis užimtumas sudarė 3,6 proc., o Liuksemburgo gyventojų (liuksemburgiečių ir užsieniečių) – 2,8 proc. 2022–2023 m. (gruodžio mėn.) augimo tempas buvo mažesnis: 1,4 proc. viso vidaus užimtumo, 1,7 proc. tarpvalstybinio užimtumo ir 1,1 proc. Liuksemburgo gyventojų užimtumo.
2022 m. gruodį Nacionalinėje užimtumo agentūroje (Agence pour le développement de l'emploi, ADEM) buvo užregistruota 15 760 bedarbių (ADEM, 2023a). Tai buvo 3,9 % mažiau, palyginti su 2021 m. gruodžio mėn. (ADEM, 2023b). 2022 m. nedarbo lygis sudarė 4,8 proc. (pakoreguotas atsižvelgiant į sezoninius svyravimus). Norėdami stebėti panašias vertes, turime grįžti į 2008 m. pabaigą ir 2009 m. pradžią. 2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis, iš viso buvo 18 198 bedarbiai (nedarbo lygis 5,5 proc.), t. y. 2 438 žmonėmis (15,5 proc.) daugiau, palyginti su 2022 m. gruodžio 31 d. Naujausiais duomenimis, 2024 m. kovo 31 d. ADEM užsiregistravusių darbo ieškančių asmenų skaičius buvo 17 654 (nedarbo lygis 5,6 proc.), t. y. 2 322 (arba 15,1 proc.) daugiau, palyginti su 2023 m. kovo mėn.
Visi darbo teisės aktai, susiję su darbdavių atstovavimu, atstovavimu profesinėms sąjungoms ir kolektyvinėmis derybomis, yra įtraukti į Darbo kodeksą. Teisėta darbo savaitė yra 40 valandų, kurią galima pratęsti iki 48 valandų. Tačiau 2016 m. Darbo kodekse įvyko esminis pokytis dėl darbo laiko reguliavimo, kai laikinai galiojanti pamatinių laikotarpių sistema buvo pakeista nuolatine. Ši sistema leidžia tam tikromis sąlygomis ir su tam tikrais apribojimais pratęsti ataskaitinį laikotarpį iki keturių mėnesių arba net iki 12 mėnesių kolektyvinėmis derybomis. Praktiškai ši reforma suteikia galimybę pailginti savaitės darbo laiką virš nustatytų valandų, jei jis išlieka vidutiniškai mažiau nei 48 valandos per savaitę per keturis mėnesius arba ilgiau, priklausomai nuo kolektyvinių sutarčių.
Be to, 2016 m. palaipsniui įsigaliojo įstatymas, kuriuo reformuojamas darbuotojų atstovavimas įmonėse, o 2016 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo vaiko priežiūros atostogų reforma.
Galiausiai 2019 m. balandžio 25 d. įstatymu, kuriuo iš dalies keičiamas Darbo kodeksas, minimali įstatymų nustatytų atostogų trukmė buvo pratęsta iki 26 darbo dienų per metus, neatsižvelgiant į darbuotojo amžių, t. y. viena diena daugiau nei anksčiau, prie kurios pridedama įstatymų nustatyta valstybinė šventė gegužės 9 d. (Europos diena).
Liuksemburgo modelio sąvoka dažnai minima aptariant socialinį dialogą ar darbo santykius Didžiojoje Hercogystėje. Modelis yra socialinio dialogo struktūra ir kultūra, galinti išspręsti nesutarimus ir suburti pagrindinius veikėjus iš skirtingų sluoksnių, kad būtų pasiektas sutarimas dėl to, kokios priemonės padidins šalies ekonominę ir socialinę gerovę. Šis aspektas ir toliau labai atsiliepia tarp socialinio dialogo dalyvių visais lygmenimis. Kitas Liuksemburgo socialinio dialogo bruožas yra tradicinis trišalis aspektas, kuriame dalyvauja profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir vyriausybė. Valstybė laikoma savarankiška socialine partnere. Dėl daugumos svarbių nacionaliniu lygmeniu pasiektų susitarimų, pavyzdžiui, dėl infliacijos kontrolės, biudžeto balanso, įmonių konkurencingumo ir padėties darbo rinkoje, derasi visos trys šalys. Iki 2010 m. Liuksemburgo trišalis modelis nebuvo kvestionuojamas (Thill ir Thomas, 2010). Pirmasis rimtas trišalio dialogo pažeidimas įvyko 2010 m. balandžio mėn., kai Trišalis koordinavimo komitetas (Comité de coordination trišalis) paskelbė, kad diskusijose dėl Liuksemburgo ekonomikos konkurencingumo, užimtumo politikos ir viešųjų finansų nepavyko pasiekti susitarimo. Tačiau vyriausybė, vadovaujanti šaliai nuo 2013 m. gruodžio mėn., pabrėžė savo įsipareigojimą socialiniam dialogui ir siekia atkurti trišalį koordinavimą. Pasirašiusi dvišalį susitarimą su profesinėmis sąjungomis (2014 m. lapkričio mėn.) ir kitą susitarimą su darbdavių atstovais (2015 m. sausio mėn.), vyriausybė paragino socialinius partnerius grįžti prie ankstesnės šalies trišalių konsultacijų tradicijos (EUROFOUND, 2015). Nepaisant vyriausybės įsipareigojimo, socialinis dialogas nacionaliniu lygmeniu nuo 2016 m. sulėtėjo. Buvo surengti keli dvišaliai susitikimai, tačiau darbotvarkėje nebuvo nacionalinių trišalių derybų. Tik 2019 m. birželio 30 d. baigėsi trišalis susitikimas, kuriame buvo sudaryti nauji susitarimai plieno sektoriuje. COVID-19 krizės metu įvyko keli trišaliai susitikimai, kuriuose buvo aptartas pandemijos valdymas ir darbo užmokesčio indeksavimo poveikio švelninimo priemonių įgyvendinimas.
