Maltos profesinio gyvenimo šalies profilis

Šiame profilyje apibūdinami pagrindiniai Maltos profesinio gyvenimo ypatumai. Jos tikslas – pateikti atitinkamą pagrindinę informaciją apie struktūras, institucijas, veikėjus ir atitinkamus teisės aktus, susijusius su profesiniu gyvenimu.

Tai apima rodiklius, duomenis ir reguliavimo sistemas, susijusias su šiais aspektais: subjektais ir institucijomis, kolektyviniais ir individualiais darbo santykiais, sveikata ir gerove, darbo užmokesčiu, darbo laiku, įgūdžiais ir mokymu, lygybe ir nediskriminavimu darbe. Profiliai sistemingai atnaujinami kas dvejus metus.

Šiame skirsnyje aprašomos dabartinės ekonomikos, darbo rinkos ir darbo santykių aplinkybės. Joje apibendrinami pastarųjų metų pokyčiai, įskaitant naujus ir iš dalies pakeistus teisės aktus, pramonės struktūrų pokyčius ir darbo santykių tendencijas.

2012–2022 m. Maltos bendrasis vidaus produktas gerokai padidėjo – 43,31 proc., t. y. viršijo ES 27 vidurkį (15,29 proc.) per tą patį laikotarpį. Per tą laiką nedarbas sumažėjo visose kategorijose ir išliko gerokai mažesnis už ES vidurkį: bendras nedarbas 2022 m. sudarė 2,9 proc. (ES vidurkis buvo 6,2 proc.). Labiausiai sumažėjo jaunimo nedarbas (-5,5 procentinio punkto). Bendras užimtumas 2012–2022 m. padidėjo 16,1 procentinio punkto iki 80 proc., taigi yra didesnis nei ES vidurkis (74,5 proc.). Labiausiai per šį laikotarpį padidėjo moterų užimtumo lygis (24 procentiniai punktai). Jaunimo užimtumas 2022 m. sudarė 56,6 proc., t. y. viršijo tų metų ES vidurkį (40,7 proc.). Maltos ekonomika 2020 m. dėl COVID-19 padėties prarado teigiamą pagreitį: trečiąjį metų ketvirtį bendrasis vidaus produktas buvo 8,8 proc. mažesnis nei tą patį praėjusių metų ketvirtį (Eurostatas [naidq_10_gdp]).

2002 m. Užimtumo ir darbo santykių įstatymas (EIRA), Maltos įstatymų 452 skyrius, yra pagrindinis darbo teisės aktas, reglamentuojantis minimalias įdarbinimo sąlygas, darbdavių asociacijas ir atstovavimą profesinėms sąjungoms. EIRA papildo keli teisiniai pranešimai ir 31 įsakymas dėl darbo užmokesčio reguliavimo, apimantis įvairius ekonomikos sektorius.

Naujų su užimtumu susijusių teisinių pranešimų įvedimas pirmiausia aptariamas Darbo santykių valdyboje, kuri yra vyriausybės įsteigta nacionalinė konsultacinė institucija, kaip numatyta EIRA nuostatose. Valdyba teikia rekomendacijas už darbą atsakingam ministrui, kad svarstomi klausimai galiausiai būtų įtraukti į nacionalinį standartinį įsakymą arba sektoriaus standartinį įsakymą.

EIRA nuostatas saugo Darbo ir darbo santykių departamentas (DIER), daugiausia per Vykdymo užtikrinimo skyrių ir Darbo ginčų teismą.

Kolektyvinės derybos Maltoje paprastai vyksta įmonės lygmeniu tarp vienos profesinės sąjungos, atstovaujančios ne mažiau kaip 50 % + 1 darbuotojų kaip narių, ir vieno darbdavio. Kolektyvinės derybos paprastai baigiasi kolektyvine sutartimi. Viešajame sektoriuje, kur profesinės sąjungos tradiciškai yra stipresnės, kolektyvinę sutartį pasirašo septynios profesinės sąjungos. Vyriausybinėms korporacijoms / agentūroms / vienetams taikomos atskiros kolektyvinės sutartys, dėl kurių deramasi atskirai kiekvienai įstaigai. Nesant kolektyvinių derybų, darbo užmokestis ir kitos įdarbinimo sąlygos nustatomos laisvomis individualiomis derybomis. Tačiau Maltos teisinėje sistemoje numatytas nacionalinis minimalusis darbo užmokestis, įvestas 1974 m., ir 31 sektorinis susitarimas dėl darbo užmokesčio reguliavimo įsakymais. Šiuos įsakymus sudarė trišalės darbo užmokesčio tarybos, kurias 1992 m. pakeitė Darbo santykių taryba. 1990 m. įsteigus trišalę Maltos ekonominės plėtros tarybą (kuri vėliau tapo Maltos ekonominės ir socialinės plėtros taryba), nacionaliniu lygmeniu buvo sudarytos palankesnės sąlygos labiau bendradarbiauti su darbo santykiais. Pavyzdžiui, jis paskatino Nacionalinį susitarimą dėl darbo santykių (1990 m.), kuriame nustatytas mechanizmas, pagrįstas infliacijos lygiu, apskaičiuojant metinį pragyvenimo išlaidų koregavimą (COLA), kuris suteikiamas visiems darbuotojams. 2017 m. balandžio mėn. socialinių partnerių pasirašytas nacionalinis susitarimas dėl minimaliojo darbo užmokesčio yra naujausias tokio bendradarbiavimo modelio pavyzdys.

DIER stebi, kaip laikomasi įstatymų nustatyto minimalaus darbo užmokesčio ir kolektyvinių sutarčių, o pažeidimus gali tirti tas pats departamentas ir nagrinėti Darbo tribunole, Baudžiamajame teisme ir Civiliniame teisme. Pasak EIRA, DIER taip pat dalyvauja bylose, kuriose reikalingas taikinimas.

2016 m. vasario mėn. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad EIRA nuostatos dėl tribunolo narių skyrimo negarantuoja, kad teismai bus nepriklausomi ir nešališki. Todėl 2016 m. birželį buvo priimtas 2016 m. Įstatymas Nr. XXXIIII – 2016 m. Užimtumo ir darbo santykių (pakeitimo) įstatymas. Vienas iš svarbiausių šių pakeitimų aspektų buvo pirmininkų ir narių kadencijos pailginimas iki penkerių metų, palyginti su ankstesniu trejų metų laikotarpiu. Darbo santykių tarybai pritarus, jie taip pat gali būti paskirti dar penkeriems metams. Taip siekiama užtikrinti nuosavybės saugumą. Be to, bylas, kuriose reikalingas tribunolas, dabar turėtų sudaryti trys nariai, o vyriausybei atstovaujantį narį turi pasirinkti pirmininkas iš ministro paskirtų narių sąrašo. Prieš priimant šiuos pakeitimus ministras turėjo įgaliojimus skirti tokį narį ad hoc pagrindu, o tai galėjo sukelti įtarimų dėl šališkumo, pavyzdžiui, ginčuose tarp subjektų, kuriuose vyriausybė yra pagrindinė akcininkė, ir profesinių sąjungų.

COVID-19 pandemijos metu socialinis dialogas atliko svarbų vaidmenį. Nors pirmosiomis pandemijos savaitėmis socialiniai partneriai viešai pasisakė už valstybės paramos įvedimą siekiant apsaugoti įmones ir užimtumą, trišalėje Maltos ekonominės ir socialinės plėtros taryboje susitarus buvo nustatytas paramos priemonių rinkinys, įskaitant darbo užmokesčio priedą. Po to socialinis dialogas atliko svarbų vaidmenį nustatant, atnaujinant ir laipsniškai nutraukiant su COVID-19 susijusias paramos priemones.

Sektoriniai susitarimai Maltoje yra reti, dauguma susitarimų sudaromi įmonių lygmeniu. COVID-19 pandemijos metu profesinių sąjungų intervencijos buvo akivaizdžios kai kuriuose labiausiai nukentėjusiuose ir svarbiausiuose sektoriuose. Darbo santykiai buvo labai svarbūs susitariant dėl aviacijos darbuotojų darbo sąlygų pakeitimų, siekiant išsaugoti darbo vietas, susitarti dėl sveikatos priežiūros darbuotojų darbo sąlygų gerinimo ir užtikrinti, kad pedagogams būtų teikiama pirmenybė skiepijant nuo COVID-19.

Flag of the European UnionThis website is an official website of the European Union.
How do I know?
European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions
The tripartite EU agency providing knowledge to assist in the development of better social, employment and work-related policies