Maltos profesinio gyvenimo šalies profilis
Šiame profilyje apibūdinami pagrindiniai Maltos profesinio gyvenimo ypatumai. Jos tikslas – pateikti atitinkamą pagrindinę informaciją apie struktūras, institucijas, veikėjus ir atitinkamus teisės aktus, susijusius su profesiniu gyvenimu.
Tai apima rodiklius, duomenis ir reguliavimo sistemas, susijusias su šiais aspektais: subjektais ir institucijomis, kolektyviniais ir individualiais darbo santykiais, sveikata ir gerove, darbo užmokesčiu, darbo laiku, įgūdžiais ir mokymu, lygybe ir nediskriminavimu darbe. Profiliai sistemingai atnaujinami kas dvejus metus.
Pagrindinis darbo santykių rūpestis yra kolektyvinis darbo ir užimtumo valdymas. Šiame skyriuje apžvelgiamos kolektyvinės derybos Maltoje.
Kolektyvinės derybos Maltoje yra decentralizuotos ir daugiausia vyksta vieno darbdavio derybų lygmeniu. Darbuotojai savanoriškai įstoja į profesinę sąjungą, o profesinė sąjunga įgyja teisę derėtis darbuotojų vardu, kai pasiekia 50% + 1 darbuotojų, dirbančių įmonėje ar tam tikroje darbo kategorijoje įmonėje. Profesinė sąjunga informuoja bendrovės vadovybę ir DIER direktorių apie savo ketinimą pradėti kolektyvines derybas šioje bendrovėje. Be kolektyvinių derybų, 2006 m. teisiniame pranešime "Darbuotojų (informavimo ir konsultavimosi) nuostatai", kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2002/14/EB, nustatyta, kad profesinė sąjunga turi teisę būti konsultuojama ir informuojama visais su darbo santykiais susijusiais klausimais. Reikėtų pažymėti, kad yra buvę atvejų, kai tam tikrų kategorijų darbuotojai prašo pripažinimo atskirai nuo kitų tos pačios organizacijos darbuotojų. Kolektyvinės sutartys yra teisiškai privalomos.
Oficialių duomenų apie kolektyvines derybas Maltoje nėra. Darbo užmokesčio struktūros tyrimo duomenys atspindi profesinių sąjungų tankumą Maltoje, kuris paprastai siekia apie 50 proc.
Darbuotojų kolektyvinių derybų dėl darbo užmokesčio aprėptis
| Level | % (year) | Source |
| All levels | 50.1 (2016) | OECD and AIAS, 2021 |
| All levels | 34.4 (2013) | European Company Survey 2013 |
| All levels | 10 (2019) | European Company Survey 2019 |
| All levels | 50 (2010) | Structure of Earnings Survey 2010 |
| All levels | 46 (2014) | Structure of Earnings Survey 2014 |
| All levels | 46 (2018) | Structure of Earnings Survey 2018 |
Šaltiniai: Eurofound, 2013–2019 m. Europos įmonių tyrimas (įskaitant privačiojo sektoriaus įmones, turinčias įmones, kuriose dirba daugiau kaip 10 darbuotojų (ekonominės veiklos rūšių nomenklatūros kodai B–S), galimi keli atsakymai); Eurostatas [earn_ses10_01], [earn_ses14_01], [earn_ses18_01] (įskaitant įmones, kuriose dirba daugiau kaip 10 darbuotojų (ekonominės veiklos rūšių nomenklatūros kodai B–S, išskyrus O), kiekvienam vietiniam vienetui pateikiant vieną atsakymą); EBPO ir AIAS (2021 m.).
Paskutinį 2014 m. ketvirtį NFTU atlikta apklausa rodo, kad 55,8 proc. visų darbuotojų turi kolektyvinę sutartį savo darbo vietoje. Ši apklausa buvo pagrįsta 781 darbuotojo, atstovaujančio visiems Maltos darbuotojams, imtimi. Į šį skaičių neįtraukti darbuotojai, kurie nėra tikri, ar jie turi kolektyvinę sutartį savo darbo vietoje. NFTU sudaro 22 profesinės sąjungos (NFTU, 2015).
Valstybės tarnautojų kolektyvinė sutartis gali būti laikoma vienintele sektoriaus lygmens sutartimi. Valstybės tarnybos darbuotojų kolektyvinė sutartis (2017–2024 m.) apima apie 30 000 darbuotojų (Malta Independent, 2017). Kolektyvinės derybos Maltoje daugiausia vyksta įmonių lygmeniu. Kolektyvinės derybos įmonių lygmeniu apima subjektus, kurių pagrindinė akcininkė yra valstybė, įstatymų nustatytas nepriklausomas įstaigas ir privatų sektorių. 2023 m. privačiajame sektoriuje dirbo 218 000, o viešajame sektoriuje – 51 000 (NSO, 2023b). Remiantis Maltos centrinio banko ataskaita (2014 m.), 2013 m. apie 23 proc. privačiojo sektoriaus darbuotojų buvo įtraukti į kolektyvinę sutartį.
Kolektyvinių derybų lygiai, 2022 m.
| National level (intersectoral) | Sectoral level | Company level | ||||
| Wages | Working time | Wages | Working time | Wages | Working time | |
| Principal or dominant level | X | X | ||||
| Important but not dominant level | X | X | ||||
| Existing level | ||||||
Artikuliacija
Artikuliacija netaikoma Maltai.
Nors kolektyvinės sutartys sudaromos ištisus metus, paprastai galima pastebėti, kad kelios kolektyvinės sutartys, daugiausia susijusios su viešuoju sektoriumi, sudaromos per kelias savaites iki politinių rinkimų.
Kolektyvinių derybų koordinavimas įvairiuose sektoriuose apsiriboja tuo, kurį palengvina vyriausybė pagal galiojančius teisės aktus trišalėse valdybose. Pavyzdžiui, 1990 m. trišalėje Maltos ekonominės ir socialinės plėtros taryboje socialiniai partneriai sudarė susitarimą dėl pajamų politikos, kuriame buvo nustatytas metinio pragyvenimo išlaidų koregavimo mechanizmas, pagrįstas mažmeninių kainų indeksu. Metinė pragyvenimo išlaidų koregavimo norma yra privaloma. Bazinis visų darbo užmokesčio tarifas visoje ekonomikoje turi būti papildytas šiuo prieaugiu kiekvienais metais.
Viešojo administravimo kolektyvinių derybų skyrius yra aiškiai atsakingas už darbo užmokesčio pokyčių koordinavimą viešajame sektoriuje.
Maltos sistemoje nėra išplėtimo mechanizmų, susijusių su kolektyvinėmis sutartimis.
Nukrypti leidžianti nuostata negalima. Kolektyvinių sutarčių laikymąsi stebi atitinkamos profesinės sąjungos ir DIER, o nukrypti leidžiančias nuostatas galima ginčyti Darbo ginčų teisme ir teismuose.
Galiojanti kolektyvinė sutartis galioja tol, kol ji pakeičiama pasirašius naują.
Kolektyvinės sutarties galiojimo metu nėra pareigos laikytis darbo taikos. Kolektyvinėse sutartyse paprastai pateikiamos sąlygos, kuriose nurodoma tvarka, kurios reikia laikytis sprendžiant darbo ginčą.
2017–2024 m. valstybės tarnautojų kolektyvinėje sutartyje numatyta patobulinta kvalifikacinių išmokų struktūra. Viešasis administravimas taip pabrėžia savo darbuotojų kvalifikacijos ir įgūdžių tobulinimą, todėl bendradarbiaudamas su Maltos universitetu ir Maltos menų, mokslo ir technologijų koledžu įsteigė Viešųjų paslaugų institutą. Šioje kolektyvinėje sutartyje taip pat numatyta nauja priemonė darbuotojams, kurie pasirenka dirbti sulaukę pensinio amžiaus. Šie darbuotojai dabar gali išeiti į pensiją atostogų, kai išeina į pensiją.
Nauja priemonė buvo įtraukta į naujausias kolektyvines sutartis, susijusias su bankų sektoriuje veikiančiomis įmonėmis. Tai apėmė tradicinės pažymių struktūros panaikinimą ir "pareigomis pagrįstos" sistemos, kuri remiasi pareigybių vertinimu, naudai. Tokios kolektyvinės sutartys taip pat apima įvairias šeimai palankias priemones, pelno pasidalijimo sistemas, būsto paskolų schemas ir studijų stipendijas.
2017 m. pasirašytame susitarime dėl valstybinių mokyklų mokytojų numatyta sukurti darbo išteklių fondą. Mokytojams turėtų būti suteiktas iki 360 valandų mokymas, kad jie galėtų greičiau kilti karjeros laiptais. Taip pat svarstomas mokymo programų pakeitimas, siekiant suteikti mokytojams daugiau savarankiškumo ir laisvės pamokų metu.