Veikėjai ir institucijos Lenkijoje

Šeimos, darbo ir socialinės politikos ministerija (ministerstwo Rodziny, Pracy i Polityki Społecznej, MRPiPS) šiuo metu sprendžia socialinio dialogo klausimus (per specialų departamentą) ir teikia infrastruktūrą (patalpas ir organizacinę bei techninę paramą) trišaliam socialiniam dialogui nacionaliniu lygmeniu (t. y. KPS) ir sektorių socialinio dialogo įstaigoms (daugeliu atvejų komitetai yra susiję su MRPiPS). MRPiPS taip pat tvarko darbo tarybų ir kelių darbdavių kolektyvinių darbo sutarčių registrą ir yra atsakingas už vyriausybės siūlomų naujų darbo teisės nuostatų aptarimą su socialiniais partneriais. 2020 m. pabaigoje darbo reikalai iš MRPiPS perėjo į labiau į verslą orientuotą ministeriją – tuometinę Plėtros, darbo ir technologijų ministeriją (Ministerstwo Rozwoju, Pracy i Technologii), kuri tapo Ekonominės plėtros ir technologijų ministerija (Ministerstwo Rozwoju i Technologii, MRiT). 2021 m. MRiT buvo susilpninta, nes darbo klausimai grįžo į MRPiPS. Šiuo metu tiek MRPiPS, tiek MRiT yra politiškai silpni ir priklausomi nuo ministro pirmininko ir politinių partijų lyderių. Nacionalinio švietimo ministerija (Ministerstwo Edukacji Narodowej) buvo sujungta su Mokslo ir aukštojo mokslo ministerija (Ministerstwo Nauki i Szkolnictwa Wyższego) ir pervadinta į Švietimo ir mokslo ministeriją (Ministerstwo Edukacji i Nauki).

Nacionalinė darbo inspekcija (Państwowa Inspekcja Pracy, PIP) yra centrinė administracijos įstaiga (kuriai vadovauja parlamento paskirtas vyriausiasis darbo inspektorius), atsakinga už darbo teisės laikymosi ir vykdymo užtikrinimą. PIP prižiūri Darbo apsaugos taryba (Rada Ochrony Pracy). Visų pirma PIP prerogatyvos yra susijusios su darbuotojų teisių laikymusi, sveikatos ir saugos taisyklių laikymusi, įdarbinimo teisėtumu ir pagalbos bei konsultacijų teikimu piliečiams su darbo teise susijusiais klausimais. Vaivadijos (regioniniu) lygmeniu yra rajonų darbo inspekcijos (Okręgowe Inspektoraty Pracy), kurių pareiga (be pirmiau minėtųjų) yra registruoti naujas ir pakeistas vieno darbdavio kolektyvines darbo sutartis. Darbo inspektoriai savo pareigas vykdo imdamiesi prevencinių veiksmų (skleisdami žinias, skatindami darbuotojų saugą ir sveikatą, konsultuodami darbdavius ir darbuotojus) ir atlikdami darbo vietos auditą (kontrolę vietoje ir netiesioginius tyrimus). Yra dvi audito kategorijos: įprastas ir tyčinis (planinis), o pastarasis skirtas tikrinti konkrečius sektorius ar įmones.

Darbo teismai yra atskiri ir savarankiški bendrosios kompetencijos (vietos, apylinkės ir apeliacinių) teismų organizaciniai padaliniai, atsakingi už su darbo santykiais susijusių bylų (ieškinių, susijusių su darbo santykiais ir darbo santykiais, ieškinių, susijusių su kitais teisiniais santykiais, kuriems taikomos darbo teisės normos, nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų atvejais). Darbo teismuose taikoma dviejų etapų procedūra.

Socialinės partnerystės centras "Dialogas" (Centrum Partnerstwa Społecznego "Dialogas") yra valstybės kontroliuojama institucija, atsakinga už socialinio dialogo skatinimą (skatinant ir palaikant viešąsias diskusijas, mokslinius tyrimus ir leidybinę veiklą).

Socialinių partnerių organizacijų atstovavimas nacionaliniu lygmeniu reglamentuojamas 2015 m. Socialinio dialogo tarybos ir kitų socialinio dialogo organų įstatymu. Tačiau sąlygos, kurias turi atitikti socialiniai partneriai, išlieka tokios pačios kaip ir anksčiau privalomuose teisės aktuose. Profesinės sąjungos turi būti viena iš šių ir turėti ne mažiau kaip 300 000 narių, apimančių subjektus, vykdančius veiklą ne mažiau kaip pusėje visų Lenkijos veiklos rūšių klasifikatoriaus (PKD, Polska Klasyfikacja Działalności) skyrių, tačiau gali būti skaičiuojama ne daugiau kaip 100 000 narių, dirbančių tam tikrame PKD skyriuje:

• nacionalinio lygmens profesinė sąjunga

• nacionalinio lygmens profesinių sąjungų asociacija (federacija);

• nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacija (konfederacija);

Darbdavių organizacijoms taikomos šios sąlygos.

• Jie turi vykdyti veiklą nacionaliniu mastu.

• Subjektai nariai iš viso turi įdarbinti ne mažiau kaip 300 000 žmonių.

• Subjektai nariai turi vykdyti veiklą bent pusėje visų PKD skyrių, tačiau kiekviename skyriuje gali būti skaičiuojama ne daugiau kaip 100 000 darbuotojų.

Apie atstovavimą profesinėms sąjungoms

1991 m. Profesinių sąjungų įstatymas suteikia teisę steigti profesines sąjungas darbuotojams, t. y. žmonėms, dirbantiems pagal darbo sutartis.

Kitos didesnės darbuotojų kategorijos, kurioms neleidžiama priklausyti profesinėse sąjungose, yra teisėjai, valstybės administracijos valstybės tarnautojai, profesionalūs kariai ir Valstybės apsaugos tarnybos (Agencja Bezpieczeństwa Wewnętrznego) pareigūnai. Taip pat yra tam tikrų kategorijų darbo rinkoje veikiančių asmenų, kurie neturi teisės steigti profesinių sąjungų, bet turi teisę prisijungti prie esamų profesinių sąjungų organizacijų, įskaitant pensininkus, bedarbius, nuotoliniu būdu dirbančius darbuotojus ir per agentūras dirbančius darbuotojus. Taip pat taikomos specialios taisyklės dėl policijos pareigūnų, sienos apsaugos pareigūnų, kalėjimų prižiūrėtojų ir Valstybinės priešgaisrinės tarnybos (Państwowa Straż Pożarna), taip pat Aukščiausiųjų kontrolės rūmų (Najwyższa Izba Kontroli) darbuotojų narystės profesinėse sąjungose.

Dėl siauros teisės jungtis į asociacijas apibrėžimo Profesinių sąjungų įstatyme savarankiškai dirbantys asmenys ir asmenys, dirbantys pagal civilinės teisės sutartis, negali stoti į profesines sąjungas ar į jas organizuotis. Kadangi norint įsteigti įmonių lygmens profesinę sąjungą reikia mažiausiai 10 darbuotojų, labai mažose įmonėse dirbantys asmenys (apie 40 proc. visų darbuotojų) taip pat faktiškai neįtraukiami.

Po staigios susivienijimo bangos 1990-aisiais, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, 2004 m. profesinių sąjungų tankis siekė 21,5 proc. Remiantis naujausia Visuomenės nuomonės tyrimų centro (Centrum Badania Opinii Społecznej, CBOS) apklausa, profesinių sąjungų tankumas 2021 m. buvo 10,5 proc.

Narystė profesinėse sąjungose ir jų tankumas 2010–2021 m.

Pastabos: * Darbuotojų, kurie yra profesinės sąjungos nariai, dalis. ** Remiantis CBOS (2013 m.), CBOS (2014 m.), CBOS (2015 m.), CBOS (2017 m.), CBOS (2019 m.), CBOS (2021 m.). *** Darbuotojų narystė profesinėse sąjungose (profesinėse) sąjungose, apskaičiuota pagal bendrą (profesinių) sąjungų narių skaičių ir prireikus pakoreguota profesinių (profesinių) sąjungų nariams, nepriklausantiems aktyviai, priklausomai ir dirbančiai darbo jėgai (t. y. pensininkams, savarankiškai dirbančių asmenų, studentų ir bedarbių). Paties autoriaus skaičiavimai, pagrįsti CBOS ataskaitomis. Paties autoriaus skaičiavimai, pagrįsti CBOS ataskaitomis ir Eurostato [lfsa_egan], užimtumo duomenimis. AIAS ICTWSS, Amsterdamo pažangiųjų darbo studijų institutas Profesinių sąjungų instituciniai ypatumai, darbo užmokesčio nustatymas, valstybės įsikišimas ir socialiniai paktai; netaikoma.

Pagrindinės profesinių sąjungų konfederacijos ir federacijos

Iš viso trys Lenkijos profesinių sąjungų organizacijos atitinka atstovavimo nacionaliniu lygmeniu kriterijus (žr. toliau pateiktą lentelę) ir dalyvauja KPS. Tai yra Nepriklausomas savivaldos profesinių sąjungų solidarumas (Niezależny Samorządny Związek Zawodowy Solidarność, NSZZ Solidarność), Visos Lenkijos profesinių sąjungų aljansas (Ogólnopolskie Porozumienie Związków Zawodowych, OPZZ) ir Profesinių sąjungų forumas (Forum Związków Zawodowych, FZZ).

Pagrindinės profesinių sąjungų konfederacijos ir federacijos

Šaltiniai: NSZZ "Solidarność" ir OPZZ pačių pateikti duomenys (iš profesinių sąjungų atstovų gauta informacija); įvertis pagrįstas CBOS (2013 m.), CBOS (2014 m.), CBOS (2015 m.), CBOS (2017 m.), CBOS (2019 m.), CBOS (2021 m.) ir Eurostato duomenimis [lfsa_eegaed], 2019 m. darbuotojų skaičiaus duomenimis.

Nuo 2020 m. profesinių sąjungų judėjime didelių organizacinių pokyčių neįvyko. Nuo 2013 m. trys pagrindinės profesinių sąjungų konfederacijos bendradarbiauja precedento neturinčiu lygiu. Pirma, trys profesinės sąjungos vieningai nusprendė atsisakyti socialinio dialogo centriniu lygmeniu. Vėliau jie pradėjo kampaniją prieš vyriausybės politiką (komiteto posėdžiai buvo uždari visuomenei ir taip pat nebuvo fiksuojami, o tai sukėlė jo narių prieštaravimus, tačiau vyriausybė, kuri buvo posėdžių organizatorė, neketino to keisti) ir bendradarbiavo rengiant Trišalės socialinių ir ekonominių reikalų komisijos reformų pasiūlymus. Profesinės sąjungos buvo pagrindiniai 2015 m. priimtų naujų trišalių socialinio dialogo teisės aktų architektai. Iš trijų NSZZ "Solidarność" palaiko geriausius santykius su vyriausybe; pavyzdžiui, su ja konsultuojamasi klausimais, neįtrauktais į RDS darbotvarkę. Ji taip pat remia vyriausybę tebesitęsiančiame konflikte su Lenkijos mokytojų sąjunga (Związek Nauczycielstwa Polskiego).

2018 m. gegužę Jan Guz ketvirtą kartą iš eilės buvo perrinktas OPZZ pirmininku devintajame nacionaliniame kongrese. Po netikėtos mirties 2019 m. gegužę Andrzej Radzikowski buvo išrinktas OPZZ pirmininku. 2022 m. gruodį jį pakeitė Piotras Ostrowskis, kuris pirmininko pavaduotoju ėjo pareigas nuo 2018 m. 2018 m. gegužę Dorota Gardias buvo perrinkta FZZ pirmininke penktajame nacionaliniame kongrese. 2018 m. spalį NSZZ "Solidarność" surengė 29-ąjį nacionalinį suvažiavimą ir dar ketverių metų kadencijai pirmininku išrinko Piotrą Dudą.

Apie darbdavio atstovavimą

Bet kuris darbdavys gali prisijungti prie darbdavių organizacijos. Darbdavių organizacijos iki ankstesnės ataskaitos rengimo nesivystė itin sparčiai. Tačiau 2011 m. Lenkijos darbdaviai (Pracodawcy Rzeczypospolitej Polskiej) pranešė apie didžiulį bendro jų asocijuotų darbdavių užimtumo apimties padidėjimą, teigdami, kad šis skaičius siekia apie penkis milijonus žmonių (dirbančių maždaug 10 000 darbdavių). 2012 m. Lenkijos darbdaviai atskleidė, kad iš viso jų įmonėse narėse dirbo apie keturi milijonai darbuotojų. Todėl sunku įvertinti dabartinį darbdavių organizacijos tankį. Atrodo, kad pastaraisiais metais narystės padėtis buvo stabili. Kai kurios organizacijos savo interneto svetainėse praneša apie nedidelį narių skaičiaus sumažėjimą (pvz., Verslo centrų klubas (BCC)) arba narių skaičiaus padidėjimą (pvz., Verslininkų ir darbdavių sąjunga (Związek Przedsiębiorców i Pracodawców, ZPP). Tačiau Lenkijos darbdavių pateikta informacija vėlgi rodo reikšmingą padidėjimą.

Darbdavių organizacijų narystė ir tankis 2012–2020 m.

Pastaba: * Darbuotojų, dirbančių įmonėje, kuri yra bet kurios darbdavių organizacijos, dalyvaujančios kolektyvinėse derybose, narė, procentinė dalis.

Pagrindinės darbdavių organizacijos

RDS yra šešios nacionalinės darbdavių organizacijos: BCC, Lewiatan konfederacija, Lenkijos darbdaviai, Lenkijos verslininkų federacija (Federacja Pracodawców Polskich, FPP), Lenkijos amatų asociacija (Związek Rzemiosła Polskiego, ZRP) ir ZPP. ZPP prisijungė prie RDS 2018 m. lapkričio mėn., kai teismas pripažino, kad ji atitinka reprezentatyvumo kriterijus. FPP prisijungė prie RDS 2020 m. Informacija apie dalyvavimą kolektyvinėse derybose renkama vykdant paties autoriaus stebėsenos veiklą.

Pagrindinės darbdavių organizacijos ir konfederacijos

Trišaliai ir dvišaliai organai ir derinimas

2015 m. iš esmės pasikeitė trišalio socialinio dialogo institucinė sistema. Centriniu lygmeniu pagrindinis organas yra RDS. RDS narius sudaro ministro pirmininko paskirti vyriausybės atstovai ir profesinių sąjungų konfederacijų bei darbdavių organizacijų atstovai, atstovaujantys nacionaliniu lygmeniu.

RDS veikia vienuolika teminių grupių. Grupės nagrinėja tarpsektorinio socialinio dialogo temas, tokias kaip valstybės ekonominė politika, darbo rinka, darbo teisė, socialinio draudimo biudžetas, darbo užmokestis ir socialinės išmokos. Taip pat yra 18 trišalių sektorinių komitetų (trójstronne zespoły branżowe), kurie pataria vyriausybei klausimais, susijusiais su tam tikrų šalies ūkio šakų problemomis.

Regioniniu lygmeniu regioninės socialinio dialogo tarybos (wojewódzkie rady dialogu społecznego) veikia kaip trišalės socialinio dialogo institucijos, kurios atlieka patariamąjį vaidmenį vietos lygmens socialiniams partneriams aktualiais klausimais.

Pagrindiniai trišaliai ir dvišaliai organai

Pagrindinis darbuotojų atstovavimo darbo vietoje kanalas yra įmonės lygmens profesinių sąjungų organizacijos (zakładowe organizacje związkowe). Norint įsteigti naują įmonės lygmens profesinę sąjungą, reikia ne mažiau kaip 10 narių, kurie vėliau turi pranešti teismui, kad nauja profesinė sąjunga būtų įregistruota. Darbuotojai, dirbantys atskirose darbovietėse (pavyzdžiui, keliose įmonėse), gali stoti į įmonių profesinių sąjungų organizaciją (międzyzakładowe organizacje związkowe), tačiau tai gana retai. Darbovietės lygmens profesinės sąjungos tiesiogiai priklauso (kaip NSZZ Solidarność atveju, nes tai yra bendra darbuotojų profesinė sąjunga) arba yra susijusios su sektorinėmis ir (arba) regioninėmis struktūromis.

Darbo tarybos egzistuoja nuo 2006 m. Norint įsteigti darbo tarybą, ne mažiau kaip 10% darbdaviui dirbančių darbuotojų turi prašyti rinkimų (visuotinio balsavimo) į organą. Darbo taryba renkama ketverių metų kadencijai. 2006–2008 m. darbo tarybų steigimo riba buvo 100 darbuotojų. Šiuo metu darbdaviai, turintys ne mažiau kaip 50 darbuotojų, turi leisti įsteigti darbo tarybą. Iki 2009 m. įstatymas numatė du darbo tarybos steigimo būdus: neprofesinėse darbovietėse taryba buvo renkama visuotiniu balsavimu, o profesinių sąjungų darbovietėse tarybos narius turėjo skirti įmonių lygmens profesinės sąjungos. 2008 m. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad šios taisyklės pažeidžia Konstituciją. Po 2009 m. pakeitimo visos darbo tarybos dabar yra visuotiniuose rinkimuose, tačiau profesinėse sąjungose profesinėms sąjungoms iš esmės pavyko išlaikyti organų kontrolę.

Įstaigų reglamentas, sudėtis ir kompetencija