Lenkijos kontekstas

Lenkijos bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui 2022 m. buvo 47 proc. didesnis nei 2012 m. 2021 m. BVP augo 6,7 proc. ir atsigavo po COVID-19 sukelto susitraukimo 2020 m. 2022 m. BVP augimas sulėtėjo iki 4,9 proc., o rezultatas buvo geresnis nei tikėtasi šiomis aplinkybėmis. 2022 m. nedarbo lygis išliko žemas – vidutinis metinis nedarbo lygis buvo 2,9 proc., t. y. gerokai mažesnis už ES 27 vidurkį (6,2 proc.). Nepaisant to, kad į Lenkijos darbo rinką pateko apie 800 000 Ukrainos pabėgėlių, 2022 m. pabaigoje nedarbas išliko 2,9 proc., o jaunimo nedarbas 2022 m. antrąjį pusmetį išaugo iki 10,8 proc.

ES ir Europos ekonominės erdvės piliečiai, kaip ir Lenkijos piliečiai, gali įsidarbinti Lenkijoje be leidimo dirbti pagal laisvo asmenų judėjimo principą (laisvo asmenų judėjimo įgyvendinimo taisyklės reglamentuojamos Direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje).

Darbo paiešką darbo ieškantis asmuo gali atlikti individualiai arba per šias institucijas: valstybinę užimtumo (darbo) administraciją, kuri tvarko Centrinę darbo pasiūlymų duomenų bazę (Centralna Baza Ofert Pracy) (būtina registracija); Europos užimtumo tarnybų (EURES) tinklas; Savanoriško darbo korpusas (Ochotnicze Hufce Pracy), teikiantis įdarbinimo paslaugas daugiausia jaunimui; privačios įdarbinimo agentūros (tai licencijuojama veikla; tokioms agentūroms turi būti išduotas regioninės valdžios institucijų išduotas pažymėjimas, tai yra vaivadijos maršalka); ir interneto svetainėse (visų pirma tiesiogiai darbdavių skelbiamuose darbo skelbimuose).

Pastaraisiais metais nedeklaruojamo darbo kiekis išliko stabilus. Lenkijos statistikos departamento (Główny Urząd Statystyczny, GUS) duomenimis, 2017 m. 5,4 proc. visų dirbančių žmonių (t. y. apie 880 000 žmonių) dirbo neregistruotą darbą, palyginti su 4,5 proc. (maždaug 700 tūkst.) 2014 m. Deja, nuo 2022 m. GUS šių duomenų nebeteikia.

Daugiau informacijos galima rasti šiuose tinklalapiuose:

• Europos Komisija: EURES – gyvenimas ir darbas Lenkijoje

• Eurofound: Europos darbo santykių žodynas – Nedeklaruojamas darbas

• Duomenys: Kova su nedeklaruojamu darbu Europoje

Darbo kodeksas (Kodeks pracy) reglamentuoja darbuotojų ir darbdavių teises ir pareigas Lenkijoje. 2018 m. didelis bandymas reformuoti Darbo kodeksą nepavyko, nes Lenkijos parlamentas nusprendė nenagrinėti dviejų reglamentų projektų (vieno dėl individualių, kito – dėl kolektyvinių darbo santykių).

2017 m. įsigaliojo taisyklės, kuriomis nustatomas minimalus valandinis darbo užmokestis (13 PLN (3,12 EUR 2024 m. liepos 15 d.), padidintas iki 18,30 PLN (4,07 EUR) 2021 m.). Naujasis įstatymas pasinaudojo maždaug 0,5 mln.

2018 m. buvo iš dalies pakeistas Profesinių sąjungų įstatymas (Ustawa o związkach zawodowych), kuriuo teisė jungtis į asociacijas išplėsta ir "apmokamą darbą dirbantiems asmenims", neatsižvelgiant į jų darbo santykių teisinį pagrindą. Tačiau ne darbuotojai turi palaikyti santykius su darbdaviu šešis mėnesius, kol "užsidirba" teisę į profesinę sąjungą. Didžioji dauguma pakeitimų įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d. Taip pat buvo iš dalies pakeistas Įstatymas dėl Socialinio dialogo tarybos ir kitų socialinio dialogo organų (Ustawa o Radzie Dialogu Społecznego i innych instytucjach dialogu społecznego) – didžiausias socialinių partnerių delegatų skaičius Socialinio dialogo taryboje (Rada Dialogu Społecznego, RDS) tapo 25 iš kiekvienos pusės.

2020 m. dėl pandemijos į Darbo kodeksą buvo įtraukti platūs užimtumo apsaugos mechanizmai. Darbdaviai (iš pradžių visi, bet nuo 2020 m. vidurio tik tokiuose sektoriuose kaip svetingumas ir poilsis) galėjo kreiptis dėl subsidijų (t. y. "Antikrizinis skydas" (Tarcza Antykryzysowa)). Suma, kurią jie turėjo grąžinti, buvo ribota, jei jiems pavykdavo išlaikyti užimtumo lygį. Pandemijos metu darbuotojai taip pat galėjo gauti darbo stipendijas ir subsidijas iš Darbo fondo (Fundusz Pracy) ir Socialinio draudimo įstaigos (Zakład Ubezpieczeń Społecznych, ZUS).

2020 m. buvo laikinai sušvelnintos kai kurios Darbo kodekso nuostatos dėl privalomų mokamų atostogų ir išeitinių išmokų. Nuotolinis darbas buvo įtrauktas į Darbo kodeksą – iš pradžių lanksčiomis, laikinomis priemonėmis, tačiau į Darbo kodeksą, kuris įsigaliojo 2023 m. balandį, buvo įtrauktas naujas skyrius apie nuotolinį darbą. Šiame naujame skyriuje aptariamos sveikatos ir saugos bei darbdavio finansinio dalyvavimo nuotolinio darbo sąnaudose sritys. Ji taip pat skatina mažų vaikų tėvus, nėščias moteris ir globėjus dirbti nuotoliniu būdu.

Darbo santykius ir socialinį dialogą Lenkijoje reglamentuoja Darbo kodeksas, Profesinių sąjungų įstatymas, Darbdavių organizacijų įstatymas (Ustawa o organizacjach pracodawców), Kolektyvinių ginčų sprendimo įstatymas (Ustawa o rozwiązywaniu sporów zbiorowych) ir Socialinio dialogo tarybos ir kitų socialinio dialogo įstaigų įstatymas (Ustawa o Radzie Dialogu Społecznego i innych instytucjach dialogu społecznego).

Darbo santykius Lenkijoje galima apibūdinti kaip pliuralizmo, neokorporatyvizmo ir etatizmo mišinį, kurį atspindi įvairios situacijos apibūdinimo etiketės, įskaitant "iliuzinį korporatyvizmą" (Ost, 2000), "pliuralizmą" (Meardi, 2002) ir "netikrą korporatyvizmą" (King, 2007). Bechter ir kt. (2012) teigimu, Lenkija (kaip ir kitos Vidurio ir Rytų Europos šalys) yra "mišrus" arba "tuščias" atvejis. Naujesnės analizės pateikė įrodymų apie besiformuojantį neostatizmą (augant valstybiniam savanoriškumui) (Czarzasty ir Mrozowicki, 2018). Lenkijos darbo santykiai sujungia aukšto lygio kolektyvinių derybų decentralizaciją su santykinai silpnomis socialinio dialogo institucijomis nacionaliniu lygmeniu (RDS ir anksčiau Trišalė socialinių ir ekonominių reikalų komisija (Trójstronna Komisja ds. Społeczno-Gospodarczych)) ir nepakankamai išplėtotas pramonės lygmens kolektyvines derybas. Dauguma kolektyvinių derybų vyksta įmonių lygmeniu.

Tiek profesinių sąjungų, tiek darbdavių organizacijų narių tankis yra menkas. Daugelį metų tarp profesinių sąjungų egzistavo didelis politinis susiskaldymas, atspindintis jų komunistinę ir antikomunistinę praeitį. Profesinių sąjungų "konkurencinis pliuralizmas" (Gardawski, 2003) atspindi jų susiskaidymą ir konkurenciją tarp sąjungų.

Valstybė vaidina svarbų vaidmenį Lenkijos darbo santykiuose. Pirma, tai svarbus darbdavys, nes 2021 m. Lenkijos viešajame sektoriuje dirbo 17,6 proc. darbuotojų (į šį skaičių įeina tik administracijos ir viešųjų paslaugų darbuotojai, o ne įmonės, kuriose dominuoja valstybinė nuosavybė). Antra, nacionalinės teisės aktai tebėra pagrindinis atskaitos taškas nustatant minimalųjį darbo užmokestį ir darbo sąlygas daugumai privačiojo sektoriaus darbuotojų, nes kolektyvinių derybų aprėptis visais lygmenimis yra ribota. Trečia, valstybės institucijos atlieka lemiamą vaidmenį trišaliame socialiniame dialoge nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis.

2015 m. birželio mėn. buvo priimti nauji teisės aktai, kuriais šalyje atkuriama trišalė socialinio dialogo sistema, o spalio mėn. Po Andrzejaus Dudos pergalės prezidento rinkimuose 2015 m. birželio mėn., 2015 m. spalio mėn. jo buvusi partija "Įstatymas ir teisingumas" (Prawo i Sprawiedliwość, PiS) laimėjo parlamento rinkimus ir užsitikrino daugumą vietų abiejuose rūmuose. Pradinis naujosios vyriausybės veiklos etapas pasižymėjo daugybe darbuotojams palankių teisinės aplinkos pokyčių (kaip minėta aukščiau) ir santykinai dideliu vyriausybės dėmesiu trišalėms konsultacijoms. Tačiau nuo 2017 m. daugėja ženklų, kad grįžta prie buvusios vyriausybės selektyvaus požiūrio į trišališkumą (pasižymintis tuo, kad vengiama trišalių konsultacijų arba jų nepaisoma, kai jos laikomos kliūtimi įgyvendinti vyriausybės politikos tikslus). 2019 m. PiS vėl laimėjo parlamento rinkimus, tačiau prarado nepriklausomą daugumą Senate, kuris yra aukštieji parlamento rūmai (tačiau jos teisėkūros kompetencija yra gerokai mažesnė nei žemųjų rūmų, t. y. Seimo). 2020 m. Andrzejus Duda buvo perrinktas į prezidento pareigas. Pandemijos metu RDS veikla tęsėsi, tačiau, kai kurių profesinių sąjungų atstovų nuomone, socialinio dialogo kokybė palaipsniui blogėja visais lygmenimis. Vyriausybė planavo įvesti galimybę ministrui pirmininkui atleisti RDS narius, tačiau šią idėją sėkmingai blokavo socialiniai partneriai. 2022 m. spalio mėn. Centrinis kovos su korupcija biuras (Centralne Biuro Antykorupcyjne) per RDS vykdomojo komiteto posėdį ir Konfederacijos Lewiatan metinės konferencijos – Europos naujų idėjų forumo (Europejskie Forum Nowych Idei) – Sopote dieną sulaikė Konfederacijos Lewiatan (Konfederacijos Lewiatan) prezidentą. Prokuroro byla buvo tokia silpna, kad teismai nesusitarė dėl laikino suėmimo. Iki šiol byla nebuvo baigta. Tačiau dėl šio įvykio labai pablogėjo RDS ir vyriausybės santykiai. RDS nariai taip pat nurodė, kad viešų konsultacijų procese jaučiasi nuošalyje, ir nurodė, kad dėl kai kurių idėjų vyriausybė konsultuojasi tik su pageidaujamomis organizacijomis (tiek profesinių sąjungų, tiek darbdavių pusėje).

RDS nariai taip pat tikisi, kad jų pozicija gali būti sustiprinta dėl nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (Krajowy Plan Odbudowy) reformų, tačiau jos buvo atidėtos.