Rumunijos profesinio gyvenimo šalies profilis
Šiame profilyje apibūdinami pagrindiniai profesinio gyvenimo Rumunijoje ypatumai. Jo tikslas – pateikti atitinkamą pagrindinę informaciją apie struktūras, institucijas ir atitinkamus teisės aktus, susijusius su profesiniu gyvenimu.
Tai apima rodiklius, duomenis ir reguliavimo sistemas, susijusias su šiais aspektais: subjektais ir institucijomis, kolektyviniais ir individualiais darbo santykiais, sveikata ir gerove, darbo užmokesčiu, darbo laiku, įgūdžiais ir mokymu, lygybe ir nediskriminavimu darbe. Profiliai sistemingai atnaujinami kas dvejus metus.
Profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir viešosios institucijos atlieka svarbų vaidmenį valdant darbo santykius, darbo sąlygas ir darbo santykių struktūras. Jos yra tarpusavyje susijusios daugiapakopės valdymo sistemos, apimančios Europos, nacionalinį, sektorių, regionų (provincijų ar vietos) ir įmonių lygmenis, dalys. Šiame skyriuje apžvelgiami pagrindiniai veikėjai ir institucijos bei jų vaidmuo Rumunijoje.
Rumunijoje valdžios institucija ir institucijos, veikiančios darbo santykių srityje, išsamiai aprašytos toliau.
Nacionalinė trišalė socialinio dialogo taryba (CNTDS) yra nacionalinio lygmens konsultacinis organas, kurį sudaro profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovai, vyriausybės, Rumunijos nacionalinio banko ir Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos atstovai.
CES yra nacionalinė institucija, sudaryta iš pilietinės visuomenės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovų, su kuria turi būti konsultuojamasi dėl bet kokių teisės aktų pakeitimų, turinčių įtakos ekonominei, socialinei ir fiskalinei veiklai. 2017 m. CES buvo atnaujinta po to, kai jos veikla kelerius metus buvo sustabdyta dėl neaiškių teisės aktų nuostatų.
Darbo ir socialinio solidarumo ministerija yra valdžios institucija, atsakinga už socialinę apsaugą, užimtumą ir darbo jėgos judumą. Ji yra atsakinga už socialinės įtraukties, socialinės apsaugos, užimtumo ir darbo rinkos politikos ir strategijų rengimą ir taikymą. Ministerija koordinuoja tris viešąsias institucijas, atsakingas už darbo sąlygas: Darbo inspekciją, Nacionalinę darbo jėgos užimtumo agentūrą (ANOFM) ir Nacionalinius valstybinių pensijų rūmus. ANOFM prižiūri užimtumo strategijų taikymą ir profesinį mokymą bei bedarbių socialinės apsaugos įgyvendinimą.
Darbo inspekcija prižiūri ir kontroliuoja, kaip darbdaviai taiko darbo teisės aktus, pavyzdžiui, susijusius su darbo sąlygomis ir sveikata bei sauga darbo vietoje.
Nors atskirų darbo teismų nėra, su darbu susijusius ginčus ar konfliktus galima išspręsti inicijuojant teisminius veiksmus per bendrosios kompetencijos teismus.
Kalbant apie darbdavio ir darbuotojo konfliktų sprendimą, naujai išleistame Civiliniame kodekse įtvirtinta privaloma nuostata, pagal kurią šalys privalo dalyvauti posėdyje, kurio metu pristatomi tarpininkavimo procedūros pranašumai. Baigusios šią informacinę sesiją, šalys gali nuspręsti tęsti tarpininkavimo procedūrą, kad išspręstų konfliktą, arba pristatyti savo bylą teisme.
Darbo kodeksas ir Įstatymas Nr. 319/2006 nustato sveikatos ir saugos darbo vietoje teisinį pagrindą. Įstatymas numato sveikatos ir saugos komitetų steigimą įmonėse, kuriose dirba daugiau nei 50 darbuotojų. Tačiau Darbo inspekcija gali įpareigoti steigti sveikatos ir saugos komitetus įmonėse, kuriose dirba mažiau nei 50 darbuotojų, jei tokio komiteto reikia dėl veiklos pobūdžio ir su darbo vieta susijusios rizikos. Komitetai, sudaryti iš darbdavių, darbuotojų ir su darbu susijusių sveikatos specialistų atstovų, koordinuoja ir prižiūri sveikatos ir saugos nuostatų taikymą.
Darbo ir socialinio solidarumo ministerija yra institucija, prižiūrinti sveikatą ir saugumą darbo vietoje. Ji taip pat yra atsakinga už strategijų ir politikos rengimą, teisės aktų stebėseną ir įmonių ir (arba) asmenų paskyrimą teikti prevencijos ir apsaugos paslaugas sveikatos ir saugos darbo vietoje srityje.
Sveikatos apsaugos ministerija yra pagrindinė institucija visuomenės sveikatos pagalbos srityje. Ji rengia sveikatos apsaugos darbo vietoje taisykles. Sveikatos apsaugos ministerija taip pat stebi darbuotojų sveikatą ir yra atsakinga už profesinį mokymą profesinės sveikatos srityje.
Darbo inspekcija kontroliuoja, kaip taikomi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai, įgyvendindama su profesine rizika susijusias programas, atlikdama tyrimus ir prireikus taikydama sankcijas.
Galiausiai Nacionalinis mokslinių tyrimų institutas prie Darbo ir socialinio solidarumo ministerijos atlieka mokslinius tyrimus, kuriais pagrindžiamos politikos priemonės darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.
Profesinių sąjungų organizacija laikoma atstovaujančia nacionaliniu lygmeniu, jei susijusios organizacijos sudaro ne mažiau kaip 5 proc. visų nacionalinės ekonomikos darbuotojų skaičiaus ir jos teritorinės struktūros yra ne mažiau kaip 50 proc. + 1 apskričių, įskaitant sostinę Bukareštą. Panašiai darbdavių organizacija laikoma atstovaujamąja, jei jos nariai sudaro ne mažiau kaip 7 proc. visų darbuotojų nacionaliniu lygmeniu ir jos teritorinės struktūros yra 50 proc. + 1 apskričių, įskaitant Bukareštą.
Apie atstovavimą profesinėms sąjungoms
Naujuoju Socialinio dialogo įstatymu pakeistas minimalus darbuotojų skaičius, reikalingas profesinei sąjungai įsteigti, sumažinant jį nuo 15 iki 10 toje pačioje įmonėje arba 20 tame pačiame sektoriuje dirbančių darbuotojų. Bedarbiai ir savarankiški darbuotojai gali stoti į profesinę sąjungą; Tačiau nustatant profesinių sąjungų narių skaičių, siekiant nustatyti reprezentatyvumą, į bedarbius neatsižvelgiama.
Viešąsias pareigas einantys asmenys, tokie kaip teisėjai, kariuomenės darbuotojai, Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai ir slaptųjų tarnybų darbuotojai, negali steigti profesinės sąjungos ar į ją įstoti.
Šiuo metu penkios nacionaliniu mastu atstovaujamos konfederacijos – Nacionalinis profesinių sąjungų blokas (Blocul Naţional Sindical, BNS), Nacionalinė profesinių sąjungų konfederacija "Cartel Alfa" (Confederaţia Naţională Sindicală "Cartel Alfa", Cartel Alfa), Rumunijos nacionalinė laisvųjų profesinių sąjungų konfederacija – Brolija (Confederaţia Naţională a Sindicatelor Libere din România – Frăţia, CNSLR Fratia), Rumunijos demokratinių profesinių sąjungų konfederacija (Confederaţia Sindicatelor Democratice din România, CSDR) ir Meridiano nacionalinė profesinių sąjungų konfederacija (Confederaţia Sindicală Naţională Meridian, CSN Meridian) – skelbia savo oficialius dokumentus Darbo ir socialinio solidarumo ministerijos interneto svetainėje. Kartu jie sudaro 1 349 677 narius iš 5 700 035 (2023 m. sausio mėn.). Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos / Amsterdamo pažangiųjų darbo studijų instituto duomenų bazėje 2018 m. profesinių sąjungų tankis buvo 24,1 proc. Yra tam tikrų sunkumų įvertinti profesinių sąjungų tankio tikslumą, nes duomenys iš skirtingų šaltinių dažnai yra prieštaringi.
Narystė profesinėse sąjungose
Atrodo, kad profesinių sąjungų tankis sektorių lygmeniu labai skiriasi: kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, viešojo administravimo, švietimo ir sveikatos priežiūros, profesinių sąjungų tankis viršija 50 proc., o gamybos, drabužių ir prekybos sektoriuose jis yra daug mažesnis. Viena iš pagrindinių priežasčių yra didelis įmonių, kuriose dirba mažiau nei 15 darbuotojų, skaičius, kurios negalėjo būti sujungtos į profesines sąjungas pagal ankstesnį Socialinio dialogo įstatymą (Įstatymas Nr. 62/2011); Kai kuriais skaičiavimais, 45 proc. prekybos sektoriaus darbuotojų ir 32,6 proc. statybos sektoriaus darbuotojų dirba įmonėse, kuriose dirba mažiau nei 15 darbuotojų.
Narystė profesinėse sąjungose ir jų tankis 2010–2019 m.
| 2010 | 2011 | 2012 | 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 | Source | |
| Trade union density in terms of active employees (%)* | n.a. | n.a. | 25 | n.a. | n.a. | n.a. | 21.6 | n.a. | 21.4 | n.a. | OECD and AIAS, 2021 |
| Trade union membership (thousands)** | n.a. | n.a. | 1,432 | n.a. | n.a. | n.a. | 1,340 | n.a. | 1,390 | n.a. | OECD and AIAS, 2021 |
Pastabos: * Darbuotojų, kurie yra profesinės sąjungos nariai, dalis. ** Bendras profesinių sąjungų narių skaičius (įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis ir neaktyvius profesinių sąjungų narius, t. y. studentus, pensininkus ar bedarbius) nacionaliniu lygmeniu.
Atrodo, kad sektorių ir įmonių lygmenimis pasiekti reprezentatyvumą yra sunkiau. 2015 m. pabaigos duomenys rodo, kad atstovaujamosios profesinių sąjungų federacijos veikia 21 iš 29 ekonomikos sektorių. Dideli sektoriai, pavyzdžiui, tekstilės ir prekybos, kuriuose dirba apie milijonas darbuotojų, neturi atstovaujamųjų federacijų. Tyrimai rodo, kad faktinė reprezentatyvumo riba kai kuriuose sektoriuose yra daug didesnė nei teisinė: teisinė riba yra 13,3 proc. prekybos sektoriuje, 10,4 proc. statybos sektoriuje ir 8,7 proc. informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje.
Pagrindinės profesinių sąjungų konfederacijos ir federacijos
2023 m. Rumunijoje veikė penkios nacionalinės atstovaujančios profesinių sąjungų konfederacijos: CNSLR Fratia, Cartel Alfa, BNS, CSN Meridian ir CSDR. Atstovaujamųjų profesinių sąjungų konfederacijų skaičius nuo 2018 m. nepakito. Toliau pateikiame atstovaujamąsias profesinių sąjungų konfederacijas ir svarbiausias federacijas (kurių yra daugiausiai ir kurios yra atstovaujamos sektorių lygmeniu).
Pagrindinės profesinių sąjungų konfederacijos ir federacijos
| Name | Abbreviation | Number of members* | Year | Involved in collective bargaining? |
| National Trade Union Confederation ‘Cartel Alfa’ (Confederaţia Naţională Sindicală ‘Cartel Alfa’) | Cartel Alfa | 258,099 | 2019 | Not at national level since Law No. 62/2011 abolished national collective bargaining; signed the collective agreement for the healthcare sector in 2019 |
| National Confederation of Free Trade Unions of Romania – Brotherhood (Confederaţia Naţională a Sindicatelor Libere din România – Frăţia) | CNSLR Fratia | 304,842 | 2020 | Not at national level since Law No. 62/2011 abolished national collective bargaining |
| National Trade Union Bloc (Blocul Naţional Sindical) | BNS | 259,428 | 2019 | Not at national level since Law No. 62/2011 abolished national collective bargaining; signed the collective agreement for the healthcare sector in 2019 |
| Meridian National Trade Union Confederation (Confederaţia Sindicală Naţională Meridian) | CSN Meridian | 254,280 | 2020 | Not at national level since Law No. 62/2011 abolished national collective bargaining; signed the collective agreement for the healthcare sector in 2019 |
| Confederation of Democratic Trade Unions in Romania (Confederaţia Sindicatelor Democratice din România) | CSDR | 262,663 | 2020 | Not since Law No. 62/2011 abolished national collective bargaining |
| National Federation of Free Unions from Education (Federația Sindicatelor Libere din Învǎțǎmânt) | FSLI | 162,194 | 2020 | Yes, signed the collective agreement for the pre-university education sector in 2021 |
| National Federation of Farmers Trade Unions ‘Agrostar’ (Federația Naţională a Sindicatelor din Agricultură, Alimentaţie, Tutun, Domenii şi Servicii Conexe ‘Agrostar’) | Agrostar | 10,921 | 2020 | Not at sectoral level |
| National Trade Union of Police and Contractual Staff of Romania (Sindicatul Național al Polițiștilor și Personalului Contractual din Romania) | SNPPC | 28,847 | 2022 | Not at sectoral level |
| Trade Union Federation for Romanian Automotive (Federația Sindicalǎ Automobilul Românesc) | FSAR | 23,471 | 2019 | Not at sectoral level |
| Federation of Unions of Automotive Manufacturing ‘Infratirea’ (Federatia Sindicatelor din Con-structii de Masini ‘Infratirea’) | Infratirea | 22,720 | 2020 | Not at sectoral level |
| Romanian Trade Union Federation Sanitas (Federația Sanitas din România) | Federația Sanitas | 84,495 | 2020 | Yes, signed the collective agreement for the healthcare sector in 2019 |
| Education Trade Union Federation ‘Spiru Haret’ (Federatia Sindicatelor din Educație ‘Spiru Haret’) | FSI Spiru Haret | 70,298 | 2022 | Yes, signed the collective agreement for the primary education sector in 2021 |
| Postal and Communication Trade Union Federation (Federația Sindicatelor din Poștă și Comunicații) | FSPC | 18,236 | 2019 | Not at sectoral level |
| Federation of Insurance and Banks (Federatia Sindicatelor din Asigurari si Banci) | FASB | 11,547 | 2020 | Not at sectoral level |
| National Federation of Administration Unions (Federația Naționalǎ a Sindicatelor din Administrație) | FNSA | 24,387 | 2020 | Not at sectoral level |
| Federation of Trade Unions ‘Gas-Romania’ (Federația Sindicatelor ‘Gaz Romania’) | FS Gaz Romania | 18,042 | 2020 | Not at sectoral level |
| National Federation Railway Movement Commercial Wagon (Federația Națională Feroviară Mișcare Comercial Vagoane) | FNFMCV | 17,277 | 2022 | Not at sectoral level |
| Federation Publisind (Federația Publisind) | Publisind | 25,684 | 2022 | Not at sectoral level |
Pastaba: * Apskaičiuoti skaičiai, pagrįsti atstovų bylomis, pateiktomis Darbo ir socialinio solidarumo ministerijos interneto svetainėje.
Apie darbdavio atstovavimą
Darbdaviai gali laisvai steigti darbdavių organizaciją arba prie jos prisijungti. Darbdavių organizacija gali būti susijusi tik su hierarchiškai aukštesne darbdavių organizacija.
Socialinio dialogo įstatyme nustatyta, kad darbdavių organizacijos, siekiančios nacionalinio atstovavimo, per savo susijusias įmones turi sudaryti ne mažiau kaip 7 proc. visos ekonomikos darbo jėgos (išskyrus viešojo sektoriaus darbuotojus). Darbdavių federacijos per savo narius turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. visų atitinkamo sektoriaus darbuotojų.
Dėl šių teisinių nuostatų sumažėjo nacionaliniu lygmeniu atstovaujamų konfederacijų skaičius – nuo 12 2011 m. iki 3 2023 m.
Kitame skirsnyje išvardijame nacionaliniu lygmeniu atstovaujančių darbdavių organizacijų konfederacijas ir svarbiausias darbdavių organizacijų federacijas (turinčias daugiausiai narių ir atstovaujančias sektorių lygmeniu) 2023 m.
Darbdavių organizacijų narystė ir tankis 2012–2019 m. (%)
2012 | 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 | Source | |
| Employer organisation density in terms of active employees | 60 | n.a. | n.a. | n.a. | n.a. | 60 | n.a. | n.a. | OECD and AIAS, 2021 |
| Employer organisation density in the private sector* | n.a. | 6 | n.a. | n.a. | n.a. | n.a. | n.a. | 5 | European Company Survey 2013/2019 |
Pastabos: * Darbuotojų, dirbančių įmonėje, kuri yra bet kurios darbdavių organizacijos, dalyvaujančios kolektyvinėse derybose, narė, procentinė dalis. N.A., nėra.
Pagrindinės darbdavių organizacijos ir konfederacijos
Darbo ir socialinio solidarumo ministerija dokumentuoja reprezentatyviausias darbdavių federacijas ir konfederacijas.
Pagrindinės darbdavių organizacijos ir konfederacijos
| Name | Abbreviation | Number of members* | Year | Involved in collective bargaining? |
| Employers’ Organisation Concordia (Confederația Patronalǎ Concordia) | Concordia | 326,445 | 2021 | No |
| Romanian National Council of Private Small and Medium Enterprises (Consiliul Național al Întreprinderilor Private Mici și Mijlocii din România) | CNIPMMR | 372,281 | 2020 | No |
| Employers Confederation of Industry, Agriculture, Constructions and Services of Romania (Confederația Patronalǎ din Industrie, Agriculturǎ, Construcții și Servicii din România) | Conpirom | 324,906 | 2019 | No |
| Federation of Employers’ Organisations of Financial Services of Romania (Federația Patronalǎ a Serviciilor Financiare din România) | FPSFR | 24,734 | 2021 | Not at sectoral level |
| Federation of Employers’ Organisations of Romanian Tourism (Federația Patronatelor din Turismul Românesc) | FPTR | 73,752 | 2019 | Not at sectoral level |
| Employers’ Federation of Building Companies (Federația Patronatelor Societǎților din Construcții) | FPSC | 35,629 | 2019 | Not at sectoral level |
| Employers’ Organisation of Commerce Networks (Federatia Patronala a Retelelor din Comert) | FPRC | 113,771 | 2019 | Not at sectoral level |
| Federation of Associations of Energy Utility Companies (Federaţia Asociaţiilor Companiilor de Utilităţi din Energie) | ACUE | 18,820 | 2020 | Not at sectoral level |
| Employers’ Federation of Textiles, Clothing and Leather Industry (Federația Patronalǎ a Textilelor, Confectiilor si Pielǎriei) | Fepaius | 21,017 | 2021 | Not at sectoral level |
| Employers’ Organisation Metalurgia (Federatia Patronala Metalurgia) | FP Metalurgia | 14,455 | 2020 | Not at sectoral level |
Pastaba: * Apskaičiuoti skaičiai, pagrįsti atstovų bylomis, pateiktomis Darbo ir socialinio solidarumo ministerijos interneto svetainėje.
Trišalis socialinis dialogas organizuojamas nacionaliniu, teritoriniu ir sektorių lygmenimis. Siekiant reformuoti socialinį dialogą visais lygmenimis, 2011 m. buvo pakeista CES – trišalės nacionalinio lygmens socialinio dialogo institucijos – sudėtis. Po 2011 m. teisės aktų pakeitimo (Įstatymo Nr. 62/2011 įgyvendinimo) vyriausybės atstovai paliko CES ir juos pakeitė pilietinės visuomenės atstovai, kurie, kai kurių suinteresuotųjų subjektų nuomone, pavertė tarybą iš trišalio organo į dvišalę socialinio dialogo struktūrą. CES yra konsultacinis forumas, su kuriuo turi būti konsultuojamasi dėl visų teisės aktų projektų savo kompetencijos srityse (ekonomikos, mokesčių, darbo, socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo, mokslinių tyrimų, kultūros ir darbo užmokesčio).
2011 m. Socialinio dialogo įstatyme (Įstatymas Nr. 62/2011) numatyta įsteigti naują socialinio dialogo instituciją – CNTDS – trišalį konsultacinį organą, kurį sudaro darbdavių organizacijų, profesinių sąjungų, vyriausybės, Nacionalinio banko atstovai ir CES pirmininkas. CNTDS yra konsultacinis forumas, skirtas minimaliam darbo užmokesčiui nustatyti nacionaliniu lygmeniu; vyriausybinių strategijų ir programų analizei; ir sprendžiant ekonominius ir socialinius ginčus trišaliu dialogu. Kelis kartus profesinės sąjungos kaltino vyriausybę nereguliariai šaukiant CNTDS arba tinkamai nepasirengus organizacijos posėdžiams ir taip trukdant socialiniam dialogui. Todėl naujajame Socialinio dialogo įstatyme numatyta reguliaraus CNTDS šaukimo tvarka.
Vietos lygmeniu prefektūros lygmeniu įsteigiamos socialinio dialogo komisijos. Dalyvius sudaro vietos valdžios atstovai, kiekvienos nacionaliniu mastu atstovaujančios konfederacijos atstovai ir kiti suinteresuoti subjektai, jei dėl jų dalyvavimo būtų susitarta.
Nacionaliniu lygmeniu trišaliai socialinio dialogo komitetai sudaromi 18 valdžios institucijų ir institucijų, pavyzdžiui, Darbo ir socialinio solidarumo ministerijos, Finansų ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos.
Pagrindiniai trišaliai ir dvišaliai organai
| Name | Type | Level | Issues covered |
| National Tripartite Council for Social Dialogue (Consiliul Naţional Tripartit pentru Dialog Social, CNTDS) | Tripartite | National | Minimum wage, labour relations, labour disputes |
| Economic and Social Council (Consiliul Economic şi Social, CES) | Tripartite | National | Labour relations, fiscal and financial policies, public health policies, social protection policies, education |
| Social dialogue commissions at ministry level | Tripartite | National | Sectoral policies elaborated by the ministries |
| Social dialogue commissions at prefecture level | Tripartite | Local | Local policies |
| Advisory Board of the National Agency for Labour Force Employment (Agenţia Naţională pentru Ocuparea Forţei de Muncă, ANOFM) | Tripartite | National | Employment, labour market policies |
| Advisory Board of the National House of Public Pensions (Casa Naţională de Pensii Publice, CNPP) | Tripartite | National | Social insurance, pensions |
| National Health Insurance Agency (Casa Naţionala de Asigurări de Sănătate, CNAS) | Tripartite | National | Public health |
Darbuotojams darbo vietoje atstovauja profesinės sąjungos įmonės lygmeniu. Rumunijoje nėra įmonių lygmens darbo tarybų ar kitų įstaigų, kurios užtikrintų darbuotojų atstovavimą. Profesinę sąjungą gali sudaryti ne mažiau kaip 10 darbuotojų, dirbančių toje pačioje įmonėje, arba 20 darbuotojų, dirbančių tame pačiame sektoriuje. Įmonėse, kuriose dirba daugiau nei 10 darbuotojų, bet nėra profesinės sąjungos, darbuotojams atstovauja darbuotojų atstovai.
Teisės aktai, numatantys Europos darbo tarybų steigimą, buvo priimti 2005 m., tačiau įstatymas taikomas tik "Bendrijos mastu veikiančioms įmonėms" (įmonėms, turinčioms ne mažiau kaip 1 000 darbuotojų valstybėse narėse ir ne mažiau kaip 150 darbuotojų kiekvienoje iš mažiausiai 2 valstybių narių).
Atstovaujamųjų organų reglamentas, sudėtis ir kompetencija
| Body | Regulation | Composition | Involved in company-level collective bargaining? | Thresholds for/rules on when the body needs to be/can be set up |
| Trade union | The functioning of trade unions is regulated by the new Social Dialogue Law (Law No. 367/2022). | Employees with a working contract that work in the same company or in the same sector. | Yes. Trade unions defend the rights of their members in courts and negotiate collective agreements (only if they fulfil the representativeness criteria). | A trade union can be founded by a minimum of 10 employees working in the same company or 20 employees in the same sector. In order for a trade union to be representative, it must account for at least 30% + 1 of all employees of the company. |
| Employee representative | The Labour Code provides the legal context regarding the employee representative. | The employee representative is elected from among the company’s employees, and must be voted for by at least half of the employees. | Yes. They promote workers’ interests, inform the Labour Inspectorate if the labour legislation is not properly applied and participate in collective bargaining (when there is no representative trade union in the company). | An employee representative is elected only in companies that have at least 10 employees and in which there is no representative trade union organisation. |
