Rumunijos profesinio gyvenimo šalies profilis
Šiame profilyje apibūdinami pagrindiniai profesinio gyvenimo Rumunijoje ypatumai. Jo tikslas – pateikti atitinkamą pagrindinę informaciją apie struktūras, institucijas ir atitinkamus teisės aktus, susijusius su profesiniu gyvenimu.
Tai apima rodiklius, duomenis ir reguliavimo sistemas, susijusias su šiais aspektais: subjektais ir institucijomis, kolektyviniais ir individualiais darbo santykiais, sveikata ir gerove, darbo užmokesčiu, darbo laiku, įgūdžiais ir mokymu, lygybe ir nediskriminavimu darbe. Profiliai sistemingai atnaujinami kas dvejus metus.
Teisę streikuoti reglamentuoja Darbo kodeksas ir naujasis Socialinio dialogo įstatymas. Kolektyviniai darbo ginčai gali būti nagrinėjami įmonių, sektorių ar nacionaliniu lygmeniu arba tarp įmonių grupių. Paprastai darbo ginčai negali būti inicijuojami, kol kolektyvinė sutartis galioja atitinkamu lygmeniu. Išimtis taikoma, jei darbdavys kolektyviai nesuteikia individualių teisių, numatytų galiojančiose kolektyvinėse sutartyse, ir jeigu ginčas buvo iškeltas teisme ir nebuvo išspręstas per 45 dienas. Įmonės lygmeniu įmonės, kuriai atstovaujanti profesinių sąjungų federacija, kuriai priklauso įmonės profesinė sąjunga, yra pasirašiusi sektoriaus kolektyvinę sutartį, darbuotojai gali inicijuoti darbo ginčą, jei darbdavys atsisako laikytis taikytinos sektoriaus kolektyvinės sutarties pagal įstatymo nuostatas.
Įstatymas taip pat numato naują kolektyvinių veiksmų formą – streikus prieš vyriausybės socialinę ir ekonominę politiką. Jas gali inicijuoti atstovaujančios profesinių sąjungų federacijos ir konfederacijos.
2020 ir 2021 m., palyginti su ankstesniais metais, darbo ginčų skaičius sumažėjo. Taip atsitiko todėl, kad dėl COVID-19 pandemijos kolektyvinių sutarčių galiojimas buvo pratęstas nepaprastosios padėties laikotarpiui ir 90 dienų po jos nutraukimo. Iki 2022 m. gruodžio mėnesio kolektyvinės sutarties galiojimo laikotarpiu darbo ginčai negalėjo būti inicijuojami. Apie darbo ginčus praneša Darbo ir socialinio solidarumo ministerija. 2010 m. Nacionalinis statistikos institutas nustojo pranešti apie streikus.
Developments in industrial action, 2012–2021
| 2012 | 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 | 2020 | 2021 | Source | |
| Number of labour disputes | 23 labour disputes, involving 10,540 employees (71.73% participation rate): 8 resolved, 12 unresolved and 3 partially conciliated. | 22 labour disputes, involving 7,678 employees (91.57% participation rate): 11 resolved, 9 unresolved and 2 partially conciliated. | 19 labour disputes, involving 7,818 employees (59% participation rate): 5 resolved, 9 unresolved and 5 partially conciliated. | 35 labour disputes, involving 30,236 employees (52.97% participation rate): 9 resolved, 20 unresolved and 6 partially conciliated. | 30 labour disputes, involving 23,397 employees (63% participation rate): 13 resolved, 13 unresolved and 4 partially conciliated. | 21 labour disputes, involving 17,887 employees. | 26 labour disputes, involving 14,253 employees. | 26 labour disputes, involving 22,461 employees. | 6 labour disputes, involving 2,219 employees. | 2 labour disputes, involving 112 employees. | Ministry of Labour and Social Solidarity |
Note: No breakdown of resolved, partially conciliated and unresolved disputes available for 2017, 2018, 2019, 2020 or 2021. n.a., not available.
Kolektyvinio ginčų sprendimo mechanizmai
Naujajame Socialinio dialogo įstatyme numatyti darbo ginčų sprendimo mechanizmai: taikinimas, tarpininkavimas ir arbitražas. Darbo ir socialinės apsaugos ministro arba teritorinių darbo inspekcijų organizuojama taikinimo procedūra yra privaloma pagal įstatymą.
Jei konflikte dalyvaujančios šalys taikinimo metu pasiekia bendrą sutarimą, darbo ginčas baigiamas. Jei ne, konfliktuojančios šalys turi teisę atlikti tarpininkavimo ir arbitražo procedūras.
Individualūs ginčų sprendimo mechanizmai
Individualius darbo ginčus sprendžia teismai. Konfliktuojančios šalys turi galimybę pasinaudoti tarpininkavimo procedūra. Teismai, kompetentingi spręsti individualius ginčus, yra įsteigti įstatymu. Rumunijoje nėra darbo teismų, o tik skyriai (departamentai), atsakingi už darbo ginčus. Prašymas pradėti darbo konfliktą siunčiamas skundą pateikusio asmens rinkimų apygardos kompetentingam teismui. Pagrindiniai aspektai yra vienašališkas individualios darbo sutarties nutraukimas, finansiniai aspektai ir vienašališki darbo sutarties nuostatų pakeitimai. Pagal įstatymą individualūs darbo ginčai gali būti išspręsti ne ilgiau kaip 10 dienų, tačiau praktiškai tai užtrunka ilgiau.
