Veikėjai ir institucijos Slovakijoje

Darbo, socialinių reikalų ir šeimos ministerija yra pagrindinė darbo santykių teisinio reguliavimo viešoji institucija. Darbo kodekse reglamentuojami pagrindiniai individualūs ir kolektyviniai darbo santykiai, užimtumo ir darbo sąlygos bei darbo užmokestis, sudaromos palankesnės sąlygos dvišaliam socialiniam dialogui. Įstatymu Nr. 2/1991 dėl kolektyvinių derybų su pakeitimais reglamentuojamos kolektyvinės derybos, taip pat taikinimo arba tarpininkavimo ir arbitražo procedūros sprendžiant kolektyvinius darbo ginčus, siekiant palengvinti darbuotojų teisių įgyvendinimą. MPSVR SR taip pat reglamentuoja teisės aktus, apibrėžiančius darbuotojų saugos ir sveikatos taisykles ir standartus. Slovakijos Respublikos visuomenės sveikatos institucija (Oficiálna stránka verejnej správy, SR), veikianti prie Sveikatos apsaugos ministerijos, taip pat atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą. Be to, MPSVR SR reglamentuoja užimtumo paslaugų teikimą darbo ieškantiems asmenims per Centrinį darbo, socialinių reikalų ir šeimos biurą.

Nacionalinė darbo inspekcija (Národný inšpektorát práce, NIP) yra valstybinė įstaiga, atsakinga už darbo teisės aktų vykdymą. Jos veiklą reglamentuoja Įstatymas Nr. 125/2006. Darbo inspekcijos atlieka patikrinimus įmonėse, o jei nustatoma, kad darbdavys pažeidžia teisės aktus, darbo inspekcija gali reikalauti, kad jie imtųsi taisomųjų veiksmų ir skirtų nuobaudas.

Socialinių partnerių atstovavimo taisyklės nustatytos tik nacionalinio lygmens trišalei institucijai – SSR. Pagal Įstatymą Nr. 103/2007 dėl trišalių konsultacijų nacionaliniu lygmeniu (Trišalis aktas) SSR gali dalyvauti tik aukščiausio lygio profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos, atstovaujančios ne mažiau kaip 100 000 darbuotojų, ir darbdaviai bent penkiuose (iš aštuonių) regionų (aukštesniuose teritoriniuose vienetuose). Profesinės sąjungos turi veikti keliuose sektoriuose. Nuo 2021 m. kovo mėn., jei HSR dalyvauja mažiau nei trys profesinės sąjungos ar darbdaviai, taip pat gali dalyvauti organizacijos, atstovaujančios mažiau nei 100 000 darbuotojų (Įstatymas Nr. 76/2021). Profesinių sąjungų atstovavimo kriterijaus, susijusio su kolektyvinėmis derybomis ir kolektyvinių sutarčių sudarymu, nėra (reprezentatyvumo kriterijus laikinai įvestas nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Darbo kodekso pakeitimais).

Apie atstovavimą profesinėms sąjungoms

Profesinės sąjungos Slovakijoje turi senas tradicijas. Narystė yra savanoriška ir, išskyrus profesionalius karius, jokiai konkrečiai darbuotojų grupei nedraudžiama stoti į profesines sąjungas. Profesinių sąjungų organizacijų veiklą reglamentuoja Įstatymas Nr. 83/1990 dėl piliečių asociacijos. Profesinės sąjungos paprastai skirstomos pagal sektorius – tai pagirios nuo profesinių sąjungų organizacijos, veikusios socialistinėje politinėje sistemoje iki 1989 m. Jų yra tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuose.

Profesinių sąjungų tankis nuolat mažėjo. Pavyzdžiui, nors 2011 m. tankis buvo apie 14,5 proc., 2018 m. jis sumažėjo iki maždaug 11,3 proc. Nuo 2014 iki 2019 m. jis svyravo apie 12–13 proc. Profesinės sąjungos organizuojamos sektoriaus ir vietos įmonių lygmenimis. Jų nariai paprastai yra aktyvūs darbo jėgos darbuotojai, tačiau kai kurios profesinės sąjungos išlaiko ir į pensiją išėjusių narių narystę.

Narystė profesinėse sąjungose ir tankis 2011–2019 m.

Pastabos: * Profesinės sąjungos narių dalis. ** Apytiksliai skaičiai. *** Bendra profesinių sąjungų narių (įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis ir neaktyvius profesinių sąjungų narius, t. y. studentus, pensininkus ir bedarbius) suma nacionaliniu lygmeniu.  N.A.: netaikoma.

Šaltiniai: 1 EBPO ir AIAS (2021 m.); 2 pačių autorių vertinimas; 3 2013–2018 m. duomenys pagrįsti KOZ SR, NKOS ir VSOZ informacija ir KUK įverčiais; 2019 m. duomenys pagrįsti KOZ SR, SOS, NKOS duomenimis ir KUK bei kitų nesusijusių profesinių sąjungų įverčiais.

Pagrindinės profesinių sąjungų konfederacijos ir federacijos

Šalyje yra viena dominuojanti profesinių sąjungų konfederacija: Slovakijos Respublikos profesinių sąjungų konfederacija (Konfederacia odborovych zvazov Slovenskejrepubliky, KOZ SR). 2022 m. KOZ SR turėjo 25 sektorines profesinių sąjungų asociacijas, turinčias apie 211 200 narių. 2018 m. spalį buvo įkurta nauja profesinių sąjungų konfederacija – Slovakijos jungtinės profesinės sąjungos (Splocne odbory Slovenska, SOS). Kita pagal dydį profesinių sąjungų konfederacija yra Slovakijos nepriklausomos krikščioniškos profesinės sąjungos (Nezavisle krestanske odbory Slovenska, NKOS), kurios narių skaičius yra gerokai mažesnis – pagal turimą informaciją ir skaičiavimus, iš viso gali būti apie 3 000 narių.

Pagrindinės profesinių sąjungų konfederacijos ir federacijos

Iki 2006 m. KOZ SA reikšmingų organizacinių pokyčių neįvyko. Sektorinių profesinių sąjungų, priklausančių KOZ SR, susijungimai daugiausia vyko 2007–2009 m. Per šį laikotarpį kelios profesinės sąjungos susijungė su Metalo profesinių sąjungų asociacija (OZ Kovo), t. y. Slovakijos viešųjų paslaugų profesine sąjunga 2007 m., Nepriklausoma viešojo kelių transporto profesine sąjunga 2008 m. ir Metalurgijos sąjunga 2009 m. Be to, 2008 m. Tekstilės, drabužių ir lyderių profesinė sąjunga ir transporto profesinė sąjunga susijungė su Statybos profesinių sąjungų asociacija (OZ Stavba) ir 2009 m. sausio 1 d. įsteigė Integruotą profesinių sąjungų asociaciją (IOZ). 2009 m. Chemijos profesinė sąjunga susijungė su Slovakijos energetikos darbuotojų profesinių sąjungų asociacija ir įsteigė bendrą energetikos ir chemijos darbuotojų sąjungą (ECHOZ).

Nuo 2012 m. kai kurie profesinių sąjungų nariai pasitraukė iš KOZ SR priklausančių profesinių sąjungų asociacijų ir įkūrė naujas profesinių sąjungų organizacijas: Naujojo švietimo profesines sąjungas, Slaugytojų ir akušerių profesinių sąjungų asociaciją, Naująją policijos profesinių sąjungų asociaciją, Moderniąsias profesines sąjungas "Volkswagen" ir Moderniąsias profesines sąjungas AIOS. 2018 m. šios profesinės sąjungos įkūrė SOS. Nuo 2021 m. SOS yra nacionalinio trišalio organo (HSR) narė, remdamasi Įstatymu Nr. 76/2021 Coll., kuriuo iš dalies keičiamas Trišalis įstatymas. 2019 m. buvo likviduota Bendroji laisvųjų profesinių sąjungų asociacija (Všeobecný slobodný odborový zväz, VSOZ), kuri iki 2018 m. turėjo apie 500 narių.

Apie darbdavio atstovavimą

Iki 1990 m. vienintelis darbdavys buvo valstybė. Darbdavių organizacijos buvo įkurtos 1990-ųjų pradžioje praktiškai nuo nulio. Darbdavių organizacijų tankis palaipsniui didėjo ir nuo 2012 m. išliko palyginti stabilus. Remiantis turima informacija, 2012–2016 m. jų tankis svyravo apie 35 proc. 2019 ir 2022 m. jis padidėjo iki maždaug 45 proc.

Darbdavių organizacijos, įsteigtos pagal Įstatymą Nr. 83/1990 dėl piliečių asociacijos su pakeitimais, turi teisę dalyvauti kolektyvinėse derybose (panašiai kaip profesinės sąjungos). Narystė darbdavių organizacijose yra savanoriška. Darbdaviai suskirstyti pagal sektorius (panašiai kaip profesinės sąjungos). 2019 m. darbdavių organizacijos buvo susijusios su keturiomis didžiausiomis darbdavių organizacijomis nacionaliniu lygmeniu. Sektoriaus darbdavių organizacijų atstovai gali dalyvauti kolektyvinėse derybose dėl įvairių darbdavių. Kad nebūtų taikomos kelių darbdavių kolektyvinės sutartys, kai kurie darbdaviai nedalyvavo sektorių kolektyvinėse derybose arba kiek įmanoma blokavo kolektyvinių sutarčių galiojimo pratęsimą. Kriterijus atitinkančios darbdavių organizacijos dalyvauja nacionalinio lygmens trišaliame socialiniame dialoge.

Darbdavių organizacijų narystė ir tankis 2012–2022 m.

Pastabos: *Apytiksliai skaičiai, įskaitant AZZZ SR, RUZ ir ZMOS. **Apytiksliai skaičiai, įskaitant AZZZ SR, RUZ, ZMOS ir APZ. ***Apytiksliai skaičiai, įskaitant AZZZ SR, RUZ, ZMOS, APZ ir SZZ. ****Apytiksliai skaičiai, AZZZ SR, RUZ, APZD ir ZMOS duomenys. †Darbuotojų, dirbančių įmonėje, kuri yra bet kurios darbdavių organizacijos, dalyvaujančios kolektyvinėse derybose, narė, procentinė dalis. N.A.: netaikoma.

Šaltiniai: 1EBPO ir AIAS (2021 m.); 2Remiantis darbdavių informacija ir autorių skaičiavimais; 32019 m. Europos įmonių tyrimas.

Pagrindinės darbdavių organizacijos ir konfederacijos

Nuo 1991 m. visos darbdavių organizacijos yra Slovakijos Respublikos darbdavių asociacijų federacijos (Asociacia zamestnavatelskych zvazov a združeni Slovenskejrepubliky, AZZZ SR) narys. 2004 m. buvo įkurta Nacionalinė darbdavių sąjunga (Republikova unia zamestnanvatelov, RUZ) kaip antra aukščiausio lygio darbdavių organizacija. AZZZ SR ir RUZ turi sektoriaus lygmens darbdavių organizacijas, o jų nariai įdarbina apie 660 000 žmonių. Be AZZZ SR ir RUZ, darbdaviams taip pat atstovauja Slovakijos miestų ir bendruomenių asociacija (Združenie miest a obci Slovenska, ZMOS). Jos filialai yra miestų ir savivaldybių įsteigti darbdaviai viešosioms paslaugoms teikti.

2016 m. pramonės darbdavių organizacijos pasitraukė iš AZZZ SR ir RUZ ir įsteigė naują aukščiausią darbdavių organizaciją – Pramonės profesinių sąjungų asociaciją (Asociacia priemyselnych zvazov, APZ), kuri nuo 2021 m. yra Pramonės sąjungų ir transporto asociacija (Asociacia priemyselnych zvazov a dopravy, APZD). AZZZ SR, RUZ, APZD ir ZMOS dalyvauja nacionalinio lygmens trišalėse konsultacijose HSR. 2022 m. jie atstovavo apie 982 000 darbuotojų. ZMOS taip pat dalyvauja darbdavių kolektyvinėse derybose dėl valstybės tarnautojų (darbuotojų, vykdančių veiklą viešojo intereso labui) kolektyvinių sutarčių sudarymo. Su ZMOS susijusiose organizacijose dirba apie 142 000 darbuotojų. Licencijuotos profesinės asociacijos, gildijos ir kiti amatininkai, mažosios ir vidutinės įmonės yra organizuotos Slovakijos amatų pramonės federacijoje (Slovenský živnostenský zväz, SZZ), turinčioje apie 20 000 narių. Ji yra APZD narė.

Pagrindinės darbdavių organizacijos ir konfederacijos

1993–2004 m. nacionalinis trišalis socialinis dialogas vyko Ekonominio ir socialinio derinimo taryboje. 2004 m. ši institucija buvo pervadinta į Ekonominės ir socialinės partnerystės tarybą (RHSP), o nuo 2007 m. ji veikia kaip HSR. HSR yra vyriausybės ir socialinių partnerių socialinio dialogo konsultacinė institucija. KOZ SR (darbuotojų pusėje) ir RUZ, AZZZ SR ir ZMOS (darbdavio pusėje) atstovauja HSR socialiniams partneriams. Trišalis socialinis dialogas paprastai susijęs su viešosios politikos įgyvendinimu ir teisės aktų, susijusių su verslo aplinkos plėtra, piliečių gyvenimo lygiu ir užimtumo sąlygomis, priėmimu kaip svarbiausiais klausimais.

Nacionalinio lygmens socialinių paktų, vadinamų Generalna dohoda (bendrieji susitarimai), sudarymas yra dar vienas svarbus trišalio socialinio dialogo rezultatas. 1993–2000 m. Slovakijoje buvo sudaryti septyni bendrieji susitarimai, tačiau nuo to laiko tokie susitarimai nebuvo sudaryti. Ekonomikos krizės metu antikrizinių priemonių priėmimas pirmiausia buvo aptartas per trišalį socialinį dialogą HSR. Kai kuriuose sektoriuose taip pat vyksta sektorinis trišalis socialinis dialogas. Pavyzdžiui, transporto, pašto ir telekomunikacijų sektoriai bei sveikatos priežiūros sektorius yra sektorių trišališkumo pavyzdžiai. 2013Priemyselna bipartita), siekdami geriau pasirengti trišalėms konsultacijoms HSR. 2018 m. APZ tapo trišalės HSR (dabar APZD) nare, o SOS – 2021 m. Išskyrus 2020 m., HSR reguliariai susitikdavo pagal su socialiniais partneriais sutartą tvarkaraštį, maždaug 10 kartų per metus.

Pagrindiniai trišaliai ir dvišaliai organai

Darbuotojų atstovavimą reglamentuoja Darbo kodeksas. Iki 2001 m. darbuotojams atstovavo tik profesinės sąjungos. Nuo 2002 m. darbuotojams gali atstovauti profesinės sąjungos, darbo tarybos ar darbuotojų patikėtiniai. Nuo 2003 m. įdiegtas dvejopas atstovavimo kanalas, pagal kurį darbo tarybos arba darbuotojų patikėtiniai gali sugyventi su profesinėmis sąjungomis įmonėse.

Darbuotojų atstovai turi teisę į informaciją, konsultacijas, bendrą sprendimą ir veiklos kontrolę. Vis dėlto tik profesinės sąjungos turi teisę dalyvauti kolektyvinėse derybose. Įmonėse, kuriose nėra kolektyvinės sutarties, darbo tarybos gali sudaryti susitarimus su vadovybe dėl įdarbinimo ir darbo sąlygų (tačiau šios sutartys neturi tokio paties statuso kaip kolektyvinės sutartys). Profesinių sąjungų organizacijas, darbo tarybų narius ir darbuotojų patikėtinius renka įstaigų darbuotojai. Daugeliu atvejų pagrindiniai darbuotojų atstovavimo organai darbo vietoje yra profesinės sąjungos. Išsami informacija apie profesinių sąjungų veiklą ir jų bendradarbiavimą su vadovybe paprastai susitariama kolektyvinėse sutartyse.

Įstaigų reglamentas, sudėtis ir kompetencija