Kolektyvinės derybos Slovakijoje

Kolektyvinės derybos yra savanoriškos socialiniams partneriams ir vyksta be valstybės kišimosi. Dviejų pakopų kolektyvinės derybos vyksta sektoriaus ir įmonės lygmenimis, kuriose gali būti sudarytos kelių darbdavių ir vieno darbdavio kolektyvinės sutartys. Slovakijoje nėra nacionalinio lygmens kolektyvinių derybų. Nuostatos, dėl kurių susitarta tiek kelių darbdavių, tiek vieno darbdavio kolektyvinėse sutartyse, yra teisiškai privalomos susitariančiosioms šalims. Atskirų kolektyvinių derybų tarp baltųjų ir mėlynųjų apykaklių darbuotojų nėra. Kelių darbdavių kolektyvinės sutartys gali būti taikomos darbdaviams, vykdantiems panašią veiklą, kaip nurodyta statistiniame ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (NACE). Kolektyvinės sutartys vienodai taikomos visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra profesinės sąjungos nariai, ar ne.

Po ekonomikos krizės pastebima tendencija, kad derybos decentralizuojamos iš sektoriaus į įmonių lygmenį. Pavyzdžiui, 2011 m. ir 2012 m. MPSVR SR atitinkamai įregistravo 27 ir 23 naujas kelių darbdavių kolektyvines sutartis. 2017 m. ir 2018 m. buvo užregistruota 14 naujų kelių darbdavių sutarčių. Kai kurios kelių darbdavių sutartys sudaromos ilgiau nei vieneriems metams, o tai turi įtakos atitinkamais metais sudarytų naujų sutarčių skaičiui. Pavyzdžiui, 2019 ir 2020 m. buvo užregistruota atitinkamai 20 ir 11 naujų kelių darbdavių sutarčių. 2022 m. buvo įregistruota 13 naujų sutarčių.

Derybų dėl darbo užmokesčio aprėptis

Socialinių partnerių teigimu, iki 35 proc. darbuotojų šalyje yra įtraukti į kolektyvinę sutartį. 2013 m. Europos įmonių tyrimo duomenimis, apie 30 proc. darbuotojų buvo įtraukti į įmonės lygmenį, kai atsižvelgiama į visus lygmenis. Sektorių ir regionų lygmenimis aprėptis yra apie 10 proc. Panašiai profesiniu ir tarpsektoriniu lygmenimis aprėptis taip pat siekia 10 proc.

Kolektyvinių derybų dėl darbo užmokesčio aprėptis darbuotojams iš įvairių šaltinių

* Darbuotojų, dirbančių vietiniuose padaliniuose, kuriuose daugiau kaip 50 proc. darbuotojų yra įtraukti į kolektyvinę darbo užmokesčio sutartį, procentinė dalis, palyginti su bendru tyrime dalyvavusių darbuotojų skaičiumi.

Šaltiniai: EUROFOUND, ECS 2013 ir 2019 m. (įskaitant privačiojo sektoriaus įmones, kuriose dirba >10 darbuotojų (NACE kodai B–S), galimi keli atsakymai); Eurostatas [earn_ses10_01], [earn_ses14_01], [earn_ses18_01], 2010, 2014 ir 2018 m. darbo užmokesčio struktūros tyrimas (įskaitant įmones, kuriose dirba >10 darbuotojų (NACE kodai B–S, išskyrus O), kiekvienam vietos vienetui pateikiant vieną atsakymą).

KOZ SR duomenimis, 2019 m. bendra darbuotojų įtraukimas į įmonių kolektyvines sutartis Slovakijoje sudarė 26,4 %. Privačiajame sektoriuje aprėptis buvo 15,4 %, t. y. didesnė nei 2019 m. ECS apskaičiuota aprėptis. Tačiau bendra kolektyvinių sutarčių aprėptis yra didesnė (apie 35 proc.), nes kelių įmonių, kurioms netaikomos įmonės sutartys, darbuotojams taikomos kelių darbdavių sutartys. Nuo 2021 m., kai buvo panaikintas reprezentatyvių kelių darbdavių sutarčių pratęsimas, aprėptis sumažėjo. KOZ SR duomenimis, darbuotojų, kuriems taikomos kolektyvinės sutartys, skaičius 2021–2022 m. sumažėjo apie 140 000 darbuotojų.

Kolektyvinės derybos vyksta dviem lygmenimis: vieno darbdavio kolektyvinės derybos įmonės ar įstaigos lygmeniu ir kelių darbdavių kolektyvinės derybos daugelyje ekonomikos sektorių. Kelių darbdavių ir vieno darbdavio kolektyvinės derybos atlieka svarbų vaidmenį nustatant darbuotojų darbo sąlygas, darbo laiką ir darbo užmokestį. Nors kelių darbdavių kolektyvinės derybos yra svarbios, dominuoja vieno darbdavio kolektyvinės derybos.

Kolektyvinės derybos vyksta privačiame ir viešajame sektoriuose. Pavyzdžiui, viešajame sektoriuje sudaromos atskiros kelių darbdavių (daugiasektorių) kolektyvinės sutartys dėl valstybės ir viešųjų paslaugų. Kolektyvinė sutartis dėl valstybės tarnybos visų pirma taikoma švietimo (įskaitant mokslinius tyrimus) ir sveikatos priežiūros sektorių darbuotojams.

Kolektyvinių derybų lygiai, 2022 m.

Artikuliacija

Vertikalusis koordinavimas egzistuoja, nes kolektyvinės derybos sektoriaus ir įmonės lygmeniu yra tarpusavyje susijusios. Įmonių lygmens kolektyvinėse sutartyse galima susitarti dėl palankesnių įdarbinimo ir darbo sąlygų nei apibrėžtos atitinkamoje kelių darbdavių kolektyvinėje sutartyje.

Derybų raundai paprastai prasideda likus porai mėnesių iki kalendorinių metų pabaigos, kai paprastai baigiasi kolektyvinių sutarčių galiojimo laikas. Bet kuri šalis gali pradėti derybas, tačiau profesinės sąjungos paprastai žengia pirmąjį žingsnį pateikdamos savo pirmąjį pasiūlymą darbdaviui, įmonės vadovybei ar darbdavių organizacijai. Tikimasi, kad darbdavių atstovai atsakys per 60 dienų. Kolektyvinės derybos paprastai susideda iš vieno ar kelių derybų raundų. Skaičius paprastai priklauso nuo profesinių sąjungų reikalavimų ir ekonominės padėties darbdavio pusėje. Tam įtakos gali turėti ir derybų stilius (sutarimas ar konfliktas).

Kolektyvinės derybos koordinuojamos vertikaliai skirtingais derybų lygmenimis. Yra tiesioginis ryšys tarp kelių darbdavių ir vieno darbdavio kolektyvinių derybų. Dėl ryšio kelių darbdavių derybų raundai paprastai vyksta prieš vieno darbdavio derybų raundus. Pagal Darbo kodeksą įmonių kolektyvinėse sutartyse gali būti susitariama tik dėl darbuotojams lygių ar palankesnių nuostatų nei numatytos Darbo kodekse ar kelių darbdavių kolektyvinėje sutartyje sutartos nuostatos. Pavyzdžiui, galima susitarti dėl vienodo ar didesnio darbo užmokesčio didinimo. Nėra "modelio nustatymo" kolektyvinių derybų ar susitarimų. Kolektyvinės derybos atskiruose sektoriuose yra formaliai nepriklausomos be oficialaus horizontalaus koordinavimo.

Kolektyvinių sutarčių galiojimą leidžia įstatymai. Kelių darbdavių kolektyvinės sutartys gali būti taikomos ir kitiems tos pačios pramonės šakos ar sektoriaus darbdaviams pagal taisykles, nustatytas Įstatyme Nr. 2/1991 dėl kolektyvinių derybų su pakeitimais. Pasiūlymą dėl pratęsimo gali pateikti bet kuris sutartį sudaręs socialinis partneris, tačiau paprastai tai daro profesinės sąjungos. Pasiūlymas pateikiamas MPSVR SR, o jį nagrinėja speciali darbo grupė. Dėl dažnų pratęsimų reguliavimo pakeitimų, susijusių su darbdavių, kuriems taikomas pratęsimas, sutikimu, pratęsimai taikomi retai. Pavyzdžiui, 2005–2006 m. buvo keturi pratęsimai, 2009 m. – penki, o 2010–2013 m. – nė vieno.

Nuo 2014 m. kolektyvinę sutartį buvo galima pratęsti be darbdavio, kuriam šis pratęsimas buvo taikomas, sutikimo. Kai kurios profesinių sąjungų asociacijos, ypač "OZ Kovo", pasinaudojo šia galimybe savo naudai. 2016 m. kovo mėn. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad pratęsimo mechanizmas neatitinka konstituciškai priimtinos teisės aktų dvasios. 2017 m. rugsėjo 1 d. teisės aktų pakeitimais įvesta sąvoka "atstovaujamoji kelių darbdavių kolektyvinė sutartis". Dabar buvo galima pratęsti tik tokias sutartis, o darbdavių, kurie nebuvo pasirašę kolektyvinės sutarties, sutikimo nereikėjo. 2019 m. ir 2020 m. buvo pratęsti penki kelių darbdavių susitarimai. 2021 m. kovo 1 d. buvo panaikintas atstovaujamųjų sutarčių galiojimo pratęsimas (Įstatymo Nr. 76/2021 II straipsnis), o 2022 m. nebuvo pratęsta jokia kelių darbdavių kolektyvinė sutartis.

Nukrypimai nuo kelių darbdavių kolektyvinių sutarčių leidžiami tik darbuotojų naudai. Pavyzdžiui, negalima nukrypti nuo kolektyvinių darbo užmokesčio sutarčių, kad darbo užmokestis būtų mažesnis už kolektyvinėje sutartyje numatytą lygį. Atsisakymo sąlygos paprastai netaikomos kolektyvinėse sutartyse, o galimybių atvėrimas priklauso nuo susitariančiųjų šalių tarpusavio susitarimo.

Kolektyvinė sutartis gali likti galioti, nebent joje būtų deramasi dėl kai kurių įsipareigojimų galiojimo laikotarpio. Kai kolektyvinėje sutartyje nenurodyta galiojimo data ar galiojimo laikas, ji galioja vienerius metus. Anksčiau įmonių kolektyvinės sutartys ir kelių darbdavių kolektyvinės sutartys viešajame sektoriuje buvo sudaromos vieneriems metams, tačiau pastaruoju metu kelių darbdavių sutartys viešajame sektoriuje buvo sudarytos ilgesniam laikotarpiui. Anksčiau kelių darbdavių kolektyvinės sutartys verslo sektoriuje galiojo dvejus trejus metus.

Kolektyvinės sutarties galiojimo laikotarpiu turėtų vyrauti taika pramonėje. Tačiau taikos sąlygos paprastai neįtraukiamos į kolektyvines sutartis. Į Kolektyvinių derybų įstatymą Nr. 2/1991 įtraukta nuostata, pagal kurią kolektyvinis darbo ginčas gali kilti dėl galiojančioje kolektyvinėje sutartyje nustatytų nuostatų ar teisių nevykdymo (teisių ginčas). Tokiais atvejais sutartį sudarę socialiniai partneriai gali pasinaudoti darbo ginčų sprendimo procedūra. Kylantiems darbo ginčams spręsti kai kuriose įmonių kolektyvinėse sutartyse numatyti vidiniai mechanizmai.

Be savaitinio darbo laiko ir darbo užmokesčio didinimo, bendri kolektyvinių sutarčių dalykai yra darbuotojų atstovavimo teisės, darbuotojų sauga ir sveikata, taisyklės dėl atleidimo iš darbo (daugiausia išeitinės išmokos), papildomos išmokos (pvz., už viršvalandžius, darbą švenčių dienomis ar naktinį darbą), lanksčios darbo laiko formos, socialinio fondo sukūrimas įmonėse ir jo panaudojimas, nediskriminavimas ir lyčių lygybė darbe. 2020 m. dėl darbo namuose sąlygų COVID-19 pandemijos metu buvo susitarta įmonių kolektyvinėse sutartyse.