Slovėnijos veikėjai ir institucijos

Darbo, šeimos, socialinių reikalų ir lygių galimybių ministerija (Ministrstvo za delo, družino, socialne zadeve in enake možnosti) daugiausia sprendžia socialinio dialogo ir darbo sąlygų, įskaitant darbuotojų saugą ir sveikatą, klausimus. Jos tikslas – teisės aktais sukurti reikiamą teisinę sistemą ir informavimo, konsultavimo ir ginčų sprendimo paslaugas bei minimalų darbuotojų apsaugos lygį. Ministerijos darbuotojų saugos ir sveikatos skyrius apima teisės aktų ir kitų teisės aktų, susijusių su darbuotojų sauga ir sveikata, rengimą; Ji taip pat bendradarbiauja su kitomis ministerijomis rengdama atskirus reglamentus. Valstybė taip pat dalyvauja nacionalinėse trišalėse konsultacijose ar derybose ekonominiais ir socialiniais klausimais ir yra sektorių trišalių organų partnerė. Valstybė aktyviai dalyvavo viešojo sektoriaus darbo santykiuose kaip darbdavys. Tai apima valstybės tarnybą (valstybės administravimą centriniu, regioniniu ir vietos lygmenimis), viešąsias socialines paslaugas (pvz., darbuotojų sveikatą ir saugą, švietimą ir vaikų priežiūrą) ir pramonės bei prekybos įmones (pvz., pašto paslaugas ir geležinkelius).

Slovėnijos Respublikos darbo inspekcija prižiūri, kaip įgyvendinami įstatymai, kiti teisės aktai, kolektyvinės sutartys ir bendrieji teisės aktai, reglamentuojantys darbo santykius, darbo užmokestį ir kitą naudą iš darbo, darbuotojų įdarbinimą šalyje ir užsienyje, darbuotojų dalyvavimą vadovybėje, streikus ir darbuotojų saugą darbe, jei teisės aktuose nenustatyta kitaip. Darbuotojas gali prašyti teisminės apsaugos kompetentingame darbo teisme. Darbuotojas ir darbdavys taip pat gali susitarti ginčą išspręsti tarpininkaujant. Atstovaujančios profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos siūlo tarpininkavimo ekspertus tarpininkavimui atskirose bylose ir arbitrus sprendžiant darbo ginčus. Duomenis apie ekspertus ir arbitrus saugo Darbo, šeimos, socialinių reikalų ir lygių galimybių ministerija.

Darbo, šeimos, socialinių reikalų ir lygių galimybių ministerijos darbuotojų saugos ir sveikatos skyrius stebi ir vertina padėtį darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.

Profesinių sąjungų atstovavimą reglamentuoja Profesinių sąjungų atstovavimo įstatymas. Šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyti atstovavimo kriterijai, pagal kuriuos atstovaujamoji profesinė sąjunga turi būti demokratiška, sudaryti sąlygas savanoriškai narystei, veikti pastaruosius šešis mėnesius, būti nepriklausoma nuo valdžios institucijų ir darbdavių, daugiausia finansuojama iš nario mokesčio ir kitų vidinių šaltinių, turėti tam tikrą narių skaičių (ne mažiau kaip 10 proc. tam tikros šakos darbuotojų, veikla ar profesija).

Darbdavių organizacijų atstovavimas nėra reglamentuojamas specialiu įstatymu. Vis dėlto ji netiesiogiai reglamentuojama Kolektyvinių sutarčių įstatymu. Įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad kai kolektyvinė sutartis yra sudaryta tarp vienos ar kelių atstovaujančių profesinių sąjungų ir vienos ar kelių atstovaujančių darbdavių organizacijų, viena iš šalių gali prašyti darbo ministro išplėsti kolektyvinės sutarties taikymą visiems darbdaviams, vykdantiems sutartyje nurodytą veiklą. Šiuo atveju darbdavių organizacija turi įdarbinti daugiau nei pusę visų darbuotojų įmonėse, kurioms taikomas pratęsimas.

Apie atstovavimą profesinėms sąjungoms

Atstovavimą profesinėms sąjungoms garantuoja Slovėnijos Respublikos Konstitucija. Konstitucijos 76 straipsnyje nustatyta, kad profesinių sąjungų organizavimas ir darbas, narystė profesinėse sąjungose yra laisvi. Todėl teisės stoti į profesines sąjungas apribojimų nėra.

EBPO ir AIAS duomenimis (2021 m.), narystė profesinėse sąjungose prieš finansų krizę mažėjo (nuo 43,7 proc. darbuotojų 2003 m. iki 26,2 proc. 2013 m.) ir toliau mažėjo per krizę.

Narystė profesinėse sąjungose ir tankis 2011–2019 m.

Pastabos: * Darbuotojų, kurie yra profesinės sąjungos nariai, dalis. ** Bendras profesinių sąjungų narių skaičius (įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis ir neaktyvius profesinių sąjungų narius, t. y. studentus, pensininkus ir bedarbius) nacionaliniu lygmeniu.

Pagrindinės profesinių sąjungų konfederacijos ir federacijos

Svarbiausios Slovėnijos profesinių sąjungų konfederacijos ir federacijos yra:

• ZSSS, didžiausia profesinių sąjungų organizacija

• Viešojo sektoriaus profesinių sąjungų konfederacija (Konfederacija Sindikatov Javnega Sektorja Slovenije, KSJS)

• Slovėnijos profesinių sąjungų konfederacija Pergam (Konfederacija Sindikatov Slovenije Pergam, Pergam)

• Slovėnijos 90-oji profesinių sąjungų konfederacija (Konfederacija Sindikatov 90 Slovenije, KS90)

• Slovėnijos nepriklausoma naujųjų profesinių sąjungų konfederacija (Konfederacija novih sindikatov Slovenije, KNSS)

• Slovėnijos darbuotojų profesinių sąjungų sąjunga "Solidarumas" (Zveza delavskih sindikatov Slovenije – Solidarnost, Solidarnost)

• Slovėnijos profesinių sąjungų sąjunga Alternativa (Slovenska zveza sindikatov Alternativa, Alternativa)

• Slovėnijos atstovaujamųjų profesinių sąjungų asociacija (Zveza reprezentativnih sindikatov Slovenije, ZRSS)

• (Konfederacija slovenskih sindikatov, KSS)

Pagrindinės profesinių sąjungų konfederacijos ir federacijos

Šaltiniai: EUROFOUND, 2014a; ZSSS, vidiniai duomenys

Apie darbdavio atstovavimą

Narystė darbdavių organizacijose labiausiai sumažėjo, kai 2006 m. buvo panaikinta privaloma narystė Slovėnijos prekybos ir pramonės rūmuose (Gospodarska zbornica Slovenije, GZS). Po dvejų metų jis sudarė 55 proc. darbdavių (Glassner, 2013).

Slovėnijos darbdavių asociacija (Združenje delodajalcev Slovenije, ZDS) buvo pirmoji savanoriška ekonominė asociacija Slovėnijoje, atstovaujanti ir ginanti darbdavių interesus. Ji teigia, kad pusę visų privačiojo sektoriaus darbuotojų dirba daugiau nei 1 000 jos narių, o tai sudaro daugiau nei pusę viso Slovėnijos kapitalo.

Darbdavių organizacijų narystė ir tankis 2012–2019 m. (%)

Pastabos: * Darbuotojų, dirbančių įmonėje, kuri yra bet kurios darbdavių organizacijos, dalyvaujančios kolektyvinėse derybose, narė, procentinė dalis. N.A., nėra.

Pagrindinės darbdavių organizacijos

Svarbiausios tarpsektorinės darbdavių organizacijos Slovėnijoje yra:

• GZS

• ZDS

• Slovėnijos prekybos rūmai (Trgovinska zbornica Slovenije, TZS)

• Slovėnijos amatų ir smulkaus verslo rūmai (Obrtno-Podjetniška zbornica Slovenije, OZS)

• Slovėnijos amatų ir smulkaus verslo darbdavių asociacija (Združenje delodajalcev obrti in podjetnikov Slovenije, ZDOPS)

Slovėnijoje yra keturios tarpšakinės darbdavių organizacijos, kurios visos atitinka ribą, kad būtų laikomos atstovaujamosiomis. Visi keturi dalyvauja tarpšakinėse kolektyvinėse derybose ir dvišalėse bei trišalėse socialinio dialogo struktūrose.

TZS apima tik prekybos sektorių ir nedalyvauja tarpsektorinėse kolektyvinėse derybose, bet yra trišalio socialinio dialogo struktūros dalis.

Pagrindinės darbdavių organizacijos ir konfederacijos

Šaltiniai: EUROFOUND, 2014a; ZDS (narių registras); TZS (narių registras); OZS (be datos); GZS (narių registras)

ESR buvo įsteigtas trišaliu susitarimu dėl darbo užmokesčio politikos privačiajame sektoriuje 1994 m. birželio mėn. Šiuo susitarimu vyriausybė, darbdavių organizacijos ir profesinės sąjungos įsteigė centrinę trišalio bendradarbiavimo instituciją Slovėnijoje. ESRT svariai prisidėjo prie sėkmingo pagrindinių ekonominių ir socialinių reformų įgyvendinimo ir pereinamojo laikotarpio įgyvendinimo, taip pat suartėjimo su ES ir integracijos į tarptautinę ekonomiką. Be to, jis padėjo užtikrinti socialinį teisingumą ir socialinę taiką, kurie laikomi labai svarbiais sėkmingam ekonominiam vystymuisi. EESRK veiklos sritis daugiausia susijusi su darbo santykiais, darbo sąlygomis, darbo teisės aktais, socialinėmis teisėmis ir užimtumo politika; kiti platesni ekonominiai ir socialiniai klausimai, susiję su darbuotojais ir jų šeimomis; ir darbdavių interesus bei vyriausybės politiką.

Pagrindinė ESRT funkcija yra konsultacinė, o tai reiškia, kad ji aktyviai dalyvauja rengiant teisės aktus ir kitus dokumentus. Jis taip pat gali pareikšti savo poziciją įvairiais klausimais, pavyzdžiui, darbo dokumentais ir dokumentų projektais (įskaitant valstybės biudžetą ir biudžeto memorandumą).

ESR taip pat atlieka kvaziderybų funkciją (nors ji nedalyvauja kolektyvinėse derybose tikrąja prasme), o tai reiškia, kad dėl socialinių susitarimų, susitarimų dėl darbo užmokesčio politikos ir kitų trišalių susitarimų deramasi pagal jo sistemą.

Iš dalies pakeistos ESRT darbo tvarkos taisyklės buvo priimtos 2017 m. sausio mėn. Dabar kiekvienam partneriui atstovauja aštuoni nariai. Tai sveikintinas pokytis, nes jis atspindi didesnį profesinių sąjungų skaičių.

2019 m. EESRK darbo tvarkos taisyklės buvo dar kartą iš dalies pakeistos. Vykdydamas savo darbą, ESRT, kaip svarbi suinteresuotoji šalis, turėtų dalyvauti rengiant teisės aktus ekonomikos ir socialinėse srityse, kurias jis nagrinėja (prieš viešas diskusijas ir jų metu), formuluodamas pozicijas, nuomones ir rekomendacijas dėl Slovėnijos Respublikos Vyriausybės siūlomų darbo dokumentų, teisės aktų, reglamentų ir potvarkių projektų ir pasiūlymų.

Pagrindiniai trišaliai ir dvišaliai organai

Įmonių lygmeniu yra du atstovavimo kanalai: įmonių profesinės sąjungos ir darbo tarybos / darbuotojų patikėtiniai. Eurofound 2019 m. Europos įmonių apklausos rezultatai rodo, kad profesinių sąjungų parduotuvių prižiūrėtojai atlieka svarbų vaidmenį Slovėnijos dviejų kanalų sistemoje. Rezultatai taip pat rodo, kad tais atvejais, kai egzistuoja dvejopos atstovavimo formos, profesinės sąjungos daugiausia dėmesio skiria kolektyvinėms deryboms, o darbo tarybos daugiausia dalyvauja informuojant ir konsultuojantis. Slovėnijoje darbo tarybų ir profesinių sąjungų kompetencija yra atskirta. Teisės aktuose teigiama, kad darbuotojų teisė dalyvauti valdyme negali pažeisti profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų teisių ir pareigų ginti savo narių interesus.

EUROFOUND duomenimis (2009 m.), Slovėnijos darbuotojų atstovavimo struktūros, palyginti su visa Europa, yra vidutiniškai ir aukštos: 42 proc. tyrime dalyvavusių įmonių ir 66 proc. darbuotojų dirba tam tikros formos įstaigose, o dar 15 proc. įmonių prireikus naudojasi atstovavimu. Profesinės sąjungos yra labiausiai paplitusios vieno kanalo atstovavimo (23 proc. įmonių, kuriose dirba 25 proc. darbuotojų). Kalbant apie darbuotojų aprėptį, labiausiai paplitęs dviejų kanalų atstovavimas (15 proc. įmonių, kuriose dirba 39 proc. darbuotojų). Darbo tarybos, kaip vieno kanalo atstovaujamosios institucijos, yra labai retos ir daugiausia veikia mažesnėse įmonėse (4 proc. įmonių, kuriose dirba tik 2 proc. darbuotojų).

Šių įstaigų reguliavimas kodifikuotas tiek įstatymais, tiek kolektyvinėmis sutartimis.

Įstaigų reglamentavimas, sudėtis ir kompetencija