Slovėnijos profesinio gyvenimo šalies profilis
Šis profilis apibūdina pagrindinius Slovėnijos profesinio gyvenimo ypatumus. Jo tikslas – pateikti atitinkamą pagrindinę informaciją apie struktūras, institucijas ir atitinkamus teisės aktus, susijusius su profesiniu gyvenimu.
Tai apima rodiklius, duomenis ir reguliavimo sistemas, susijusias su šiais aspektais: subjektais ir institucijomis, kolektyviniais ir individualiais darbo santykiais, sveikata ir gerove, darbo užmokesčiu, darbo laiku, įgūdžiais ir mokymu, lygybe ir nediskriminavimu darbe. Profiliai sistemingai atnaujinami kas dvejus metus.
2012–2022 m. Slovėnijos BVP gerokai padidėjo – 25,92 proc. Šis padidėjimas buvo didesnis nei ES 27 vidurkis (15,29 proc. per tą patį laikotarpį). Visų kategorijų nedarbo lygis sumažėjo. Labiausiai sumažėjo jaunimo nedarbas, kuris sumažėjo 10,7 procentinio punkto – nuo 20,8 proc. 2012 m. iki 10,1 proc. 2022 m. Bendras nedarbo lygis Slovėnijoje 2022 m. buvo 4 proc. mažesnis už ES vidurkį (6,2 proc.). 2012–2022 m. moterų užimtumas padidėjo (6,4 procentinio punkto) iki 72,9 proc. Jaunimo užimtumas per tą patį laikotarpį padidėjo 3,1 procentinio punkto ir 2022 m. sudarė 35,9 proc.
Makroekonominės analizės ir plėtros institutas praneša, kad Slovėnijos ekonomika 2021 m. greitai atsigavo pasitelkus griežtas vyriausybės priemones, kurios išlaikė santykinai stabilią gyventojų materialinę ir finansinę padėtį (IMAD, 2022). Priemonės, kurių imtasi siekiant sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį, svariai prisidėjo prie spartaus BVP atsigavimo (kuris 2021 m. jau viršijo prieškrizinį lygį), nes leido išlaikyti šalies ekonominį potencialą įgyvendinant griežtas viruso plitimo valdymo priemones.
Darbo santykius Slovėnijoje reglamentuoja Darbo santykių įstatymas (Zakon o delovnih razmerjih, Slovėnijos Respublikos oficialusis leidinys, Nr. 21/2013). 2022 m. įstatymas didelių pakeitimų nebuvo.
2017 m. birželio mėn. vyriausybė priėmė Darbo rinkos reguliavimo įstatymo (Zakon o urejanju trga dela) ir Darbo inspekcijos įstatymo (Zakon o inšpekciji dela, Slovėnijos Respublikos oficialusis leidinys, Nr. 55/2017) pakeitimus, kai galiausiai pasiekė susitarimą su socialiniais partneriais. Darbo rinkos teisės aktų pakeitimai apima įvairias priemones, kuriomis siekiama suaktyvinti bedarbių darbo rinkos politiką, o darbo inspekcijos teisės aktų pakeitimai numato naujus įgaliojimus darbo inspektoriams užkirsti kelią darbui pagal civilinės teisės sutartis ir apsaugoti darbuotojus, jei darbdavys jiems laiku nesumoka.
2014 m. gegužės mėn. įsigaliojo Nedeklaruojamo darbo ir užimtumo prevencijos įstatymas (Zakon o preprečevanju dela in zaposlovanja na črno, Slovėnijos Respublikos oficialusis leidinys, Nr. 32/2014).
Kolektyvines derybas reglamentuoja Kolektyvinių sutarčių įstatymas (Zakon o kolektivnih pogodbah, Slovėnijos Respublikos oficialusis leidinys, Nr. 43/2006). Šis įstatymas reglamentuoja kolektyvinės sutarties šalis, turinį ir pasirašymo tvarką, jos formą, galiojimą ir nutraukimą; taikus kolektyvinių darbo ginčų sprendimas; kolektyvinių sutarčių registravimą ir skelbimą. Profesinių sąjungų atstovavimą reglamentuoja Profesinių sąjungų atstovavimo įstatymas (Zakon o reprezentativnosti sindikatov, Slovėnijos Respublikos oficialusis leidinys, Nr. 13/1993).
Darbo santykiai Slovėnijoje įsitvirtino 1870-aisiais, kai profesinės sąjungos tapo juridiniais asmenimis. Amžių sandūroje buvo 17 pramonės sąjungų. Po Antrojo pasaulinio karo profesinės sąjungos buvo centralizuotos, o narystė buvo privaloma. Darbdavių organizacijų nebuvo.
Pasikeitus socialinei ir ekonominei sistemai ir įvykus pirmiesiems laisviems rinkimams, palaipsniui atsirado demokratinė darbo santykių sistema su laisvomis kolektyvinėmis derybomis. Stanojević ir Kanjuo Mrčela (2014) atliktas tyrimas parodė, kad darbo santykių pobūdis Slovėnijoje keičiasi. Nors socialiniai partneriai Slovėnijoje kolektyvines derybas apibūdino kaip labiau bendradarbiaujančias nei konfliktines, jie taip pat nurodė, kad yra sektorių, kuriuose socialinio dialogo praktiškai nebėra. Šis tyrimas patvirtino ankstesnės EUROFOUND (2013 m.) analizės išvadas, iš kurių matyti, kad nuo finansų krizės pradžios socialinis dialogas pablogėjo (pavyzdžiui, vis dažniau darbdaviai pažeidžia kolektyvines sutartis, didėja darbuotojų neramumai, didėja streikų skaičius ir daugėja vienašališkų ir skubotų vyriausybės intervencijų, susijusių su viešojo sektoriaus darbo sąlygomis). Tačiau socialiniai partneriai 2015–2016 m. socialinį susitarimą pasirašė 2015 m. vasario mėn., po daugelį metų trukusių derybų.
COVID-19 pandemijos pradžioje profesinės sąjungos jautėsi atskirtos nuo socialinio dialogo. Jie pabrėžė, kad vyriausybė juos visiškai ignoravo ir neatsižvelgė į jų pasiūlymus, rengdama pirmąjį ir antrąjį priemonių paketus, skirtus pandemijos ekonominiam poveikiui sušvelninti. Kai kurie profesinių sąjungų pasiūlymai vėliau buvo priimti iš eilės, tačiau vyriausybė ignoravo profesines sąjungas, kai buvo kalbama apie pagrindinius klausimus. Slovėnijos laisvųjų profesinių sąjungų asociacija (Zveza Svobodnih Sindikatov Slovenije, ZSSS), didžiausia profesinių sąjungų konfederacija, teigia, kad vyriausybė, priimdama priemones reaguojant į COVID-19 pandemiją, pažeidė Slovėnijos Respublikos ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos (Ekonomsko-socialni svet, ESC) taisykles. Didžiausios profesinės sąjungos protestuodamos iš šios institucijos atsistatydino 2021 m. gegužę. Jie nusprendė žengti šį žingsnį, nes vyriausybė priėmė įstatymus nepasitarusi su socialiniais partneriais. 2022 m. liepos mėn., po ESRT rinkimų, socialiniai partneriai vėl susitiko ir pasirašė susitarimo dėl socialinio dialogo atnaujinimo preambulę. Šioje preambulėje pažymima, kad socialinis dialogas yra svarbus demokratinis turtas, labai svarbus Slovėnijos vystymuisi, piliečių gerovei, socialinei taikai ir socialinių partnerių tarpusavio pasitikėjimui atkurti. Naujai paskirtas EESRK pirmininkas pabrėžė, kad svarbu atnaujinti socialinį dialogą ir socialinę partnerystę.
