Kolektyvinės derybos Slovėnijoje

Kolektyvinės derybos Slovėnijoje yra labai struktūrizuotos. Privačiajame sektoriuje kolektyvinės derybos vyksta tarp profesinių sąjungų ir darbdavių pramonės ir įmonių lygmenimis. Tačiau 2005 m. pabaigoje nacionalinės derybos dėl viso privataus sektoriaus nutrūko, darbdaviams nusprendus iš jų pasitraukti. 2005 m. buvo nutrauktas susitarimas, kuris anksčiau apėmė visą privatųjį sektorių, t. y. Bendroji kolektyvinė sutartis dėl nekomercinio sektoriaus.

Viešajame sektoriuje yra susitarimas, apimantis visą nekomercinį sektorių, ir atskiri susitarimai skirtingoms jo dalims.

Pramonės lygmens susitarimai turi būti registruojami Darbo, šeimos, socialinių reikalų ir lygių galimybių ministerijoje.

Derybos įmonių lygmeniu yra labai svarbios ir papildo sektorių derybas daugelyje sektorių. Slovėnijoje nėra didelių (tarpsektorinių) socialinių partnerių susitarimų ar vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio didinimo.

Kolektyvinės sutartys yra teisiškai privalomos. Privačiajame sektoriuje derybos dėl darbo užmokesčio koordinuojamos sektorių lygmeniu. Sektorių lygmens kolektyvinėse sutartyse nustatyti minimalūs standartai, kuriuos žemesnio lygmens (įmonių lygmens) kolektyvinėmis sutartimis galima pakeisti tik į gerąją pusę. Viešajame sektoriuje yra centralizuota darbo užmokesčio ir kitų teisių nustatymo sistema. Pagrindinė kolektyvinių derybų tendencija yra decentralizacija (Eurofound, 2013).

Remiantis 2019 m. Europos įmonių apklausos duomenimis, privačiojo sektoriaus įmonių kolektyvinių derybų dėl darbo užmokesčio aprėptis 2019 m. sudarė 68 proc.

2013 m. Europos įmonių apklausos duomenys rodo, kad 2013 m. kolektyvinių sutarčių aprėptis sudarė 78 proc., o tai rodo, kad aprėptis mažėja.

Darbuotojų kolektyvinių derybų dėl darbo užmokesčio aprėptis

Šaltiniai: EUROFOUND, 2013–2019 m. Europos įmonių tyrimas (įskaitant privačiojo sektoriaus įmones, turinčias įmones, kuriose dirba daugiau kaip 10 darbuotojų (NACE kodai B–S), apklausos klausimas buvo klausimas su keliais atsakymų variantais ir buvo galimi keli atsakymai); Eurostatas [earn_ses10_01], [earn_ses14_01], [earn_ses18_01] (įskaitant įmones, kuriose dirba daugiau kaip 10 darbuotojų (NACE kodai B–S, išskyrus O), kiekvienam vietiniam vienetui pateikiant vieną atsakymą); EBPO ir AIAS, 2021 m.

Ilgą laiką Slovėnijoje dominavo sektorių lygmuo, tačiau dabartinė kolektyvinių derybų tendencija yra decentralizacija.

Darbo laikas Slovėnijos teisės aktuose apibrėžiamas. Kolektyvinėse sutartyse nustatytas įstatymų nustatytas savaitės darbo laikas, kuris yra 40 valandų.

Kolektyvinių derybų lygiai, 2022 m.

Artikuliacija

Apskritai žemesnio lygmens susitarimai gali tik pagerinti aukštesniu lygmeniu pasiektus susitarimus. Tačiau 2006 m. Kolektyvinių sutarčių įstatyme buvo įtraukta nuostata, pagal kurią aukštesnio lygio susitarime gali būti konkrečiai numatyti žemesnio lygio susitarimai, siekiant pabloginti sąlygas. Tačiau reikia pabrėžti, kad nedaugelis susitarimų praktiškai įgyvendina šią nuostatą.

Derybų raundai vyksta ištisus metus. Nėra konkretaus laikotarpio ar modelio per metus.

Slovėnijoje nėra tempą nustatančių kolektyvinių sutarčių ar "tendencijų nustatymo sektorių", kuriais būtų nustatyta sistema kitiems sektoriams. Šiuo metu privačiame sektoriuje nėra tarpsektorinės kolektyvinės sutarties. Nėra faktinio kolektyvinių derybų koordinavimo, tačiau yra tam tikras derybų modelis (skirtinguose sektoriuose). Vertikalusis koordinavimas taip pat yra svarbus, nes darbdavių ir profesinių sąjungų derybininkai taip pat atstovauja skirtingoms įmonėms, todėl žemesniuose lygmenyse sutartos teisės daro įtaką aukštesniems kolektyvinių derybų lygmenims.

Kai kurias sektorių kolektyvines sutartis, kuriose darbuotojams suteikiamos žemesnės teisės nei kitose sektorių kolektyvinėse sutartyse, pavyzdžiui, tekstilės, drabužių, odos ir odos apdirbimo pramonės kolektyvinėje sutartyje, darbdaviai naudoja derėdamiesi dėl kitų sektorių kolektyvinių sutarčių, siekdami sumažinti darbuotojams taikomus standartus.

Dėl išplėtimo mechanizmų Kolektyvinių sutarčių įstatymo 12 ir 13 straipsniuose nurodyta:

• Jeigu kolektyvinę sutartį dėl vienos ar kelių veiklos rūšių sudaro viena ar kelios atstovaujančios profesinės sąjungos ir viena ar kelios atstovaujančios darbdavių organizacijos, viena iš šalių gali pasiūlyti už darbą atsakingam ministrui išplėsti visos kolektyvinės sutarties ar jos dalies galiojimą visiems darbdaviams, vykdantiems veiklą ar veiklą, dėl kurios buvo sudaryta sutartis.

• Ministras pripažįsta visos kolektyvinės sutarties ar jos dalies galiojimo pratęsimą, jei susitarimą sudarė viena ar kelios atstovaujančios profesinės sąjungos. Tas pats taikoma, jei susitarimą sudarė viena ar kelios darbdavių organizacijos, kurių nariai įdarbina daugiau kaip pusę visų darbdavių, kuriems siūloma pratęsti kolektyvinę sutartį, darbuotojų.

• Ministro sprendime dėl visos kolektyvinės sutarties ar jos dalies galiojimo pratęsimo jie yra saistomi susitarimo šalių pasiūlymo.

• Ministras pripažįsta visos kolektyvinės sutarties ar jos dalies galiojimo pratęsimą sprendimu, kuris skelbiamas Slovėnijos Respublikos oficialiajame leidinyje.

Kai kuriose kolektyvinėse sutartyse numatyta nukrypti nuo minimalių standartų. Nuo šių kolektyvinių darbo užmokesčio sutarčių galima nukrypti sudarant atstovaujančios įmonės profesinės sąjungos (arba nacionalinės profesinės sąjungos) ir darbdavio susitarimą, visų pirma siekiant išsaugoti darbo vietas. Ši nuostata įsigaliojo atskirai kiekvienai Slovėnijos kolektyvinei sutarčiai, daugiausia nuo 2006 m. (Eurofound, 2015 m.).

Kolektyvinės sutarties nutraukimo sąlygas ir nutraukimo laikotarpį nustato kolektyvinės sutarties šalys. Jei kolektyvinėje sutartyje nenumatytas nutraukimo laikotarpis, ji gali būti nutraukta per šešis mėnesius. Terminuotam laikotarpiui sudarytos kolektyvinės sutartys negali būti panaikintos anksčiau laiko (Kolektyvinių sutarčių įstatymo 16 straipsnis).

Kolektyvinių sutarčių įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus kolektyvinės sutarties galiojimo laikui, iki naujos sutarties sudarymo turėtų būti taikomos procedūrinės dalies nuostatos, reglamentuojančios darbuotojų ir darbdavių teises ir pareigas. Tokios nuostatos susijusios su darbo sutarčių sudarymu, teisėmis ir pareigomis, taikomomis darbo santykių metu, darbo sutarčių nutraukimu, darbo užmokesčiu ir kitu asmeniniu atlyginimu bei kompensacija už darbą, darbuotojų sauga ir sveikata. Tačiau jos taikomos ne ilgiau kaip vienerius metus, jei šalys nenurodo kitaip.

Slovėnijos kolektyvinėse sutartyse nėra taikos sąlygų. Vis dėlto beveik visose kolektyvinėse sutartyse yra "teigiamos ir neigiamos pareigos vykdyti" sąlyga, pagal kurią šalys įsipareigoja užtikrinti tinkamą kolektyvinės sutarties vykdymą ir laikytis jos nuostatų. Ši sąlyga yra beveik bendras reglamentas ir yra kolektyvinės sutarties dalyje, kurioje nurodomos pareigos. Pažeidus kolektyvinę sutartį, profesinė sąjunga turi darbuotojų teisių įgyvendinimo mechanizmus ir jos neriboja įsipareigojimas palaikyti taiką darbe.