Slovėnijos profesinio gyvenimo šalies profilis
Šis profilis apibūdina pagrindinius Slovėnijos profesinio gyvenimo ypatumus. Jo tikslas – pateikti atitinkamą pagrindinę informaciją apie struktūras, institucijas ir atitinkamus teisės aktus, susijusius su profesiniu gyvenimu.
Tai apima rodiklius, duomenis ir reguliavimo sistemas, susijusias su šiais aspektais: subjektais ir institucijomis, kolektyviniais ir individualiais darbo santykiais, sveikata ir gerove, darbo užmokesčiu, darbo laiku, įgūdžiais ir mokymu, lygybe ir nediskriminavimu darbe. Profiliai sistemingai atnaujinami kas dvejus metus.
Individualūs darbo santykiai – atskiro darbuotojo ir darbdavio santykiai. Šiuos santykius formuoja teisinis reguliavimas ir socialinių partnerių derybų dėl sąlygų rezultatai. Šiame skirsnyje apžvelgiama darbo santykių pradžia ir nutraukimas bei teisės ir pareigos Slovėnijoje.
Reikalavimai darbo sutarčiai
Pagal Darbo santykių įstatymo 21 straipsnį darbo sutartis gali būti sudaroma su asmenimis, sulaukusiais 15 metų. Šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas, sudarantis darbo sutartį, turi atitikti darbo atlikimo reikalavimus, nustatytus kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio bendruosiuose aktuose arba darbdavio reikalaujamus reikalavimus ir paskelbtus pagal viešą pranešimą apie laisvą darbo vietą, kuriame turi būti nurodyti darbo reikalavimai.
Jaunesniems nei 18 metų darbuotojams neleidžiama dirbti darbų, kurie gali būti kenksmingi ar pavojingi. Prieš pradedant darbą turi būti sudaryta darbo sutartis.
Atleidimo ir nutraukimo procedūros
2013 m. Darbo santykių įstatymas apima atleidimo ir nutraukimo procedūras, įskaitant darbdavio įsipareigojimus nutraukiant darbo sutartį. Nutraukus darbo sutartį dėl nekompetencijos, darbdavys privalo pranešti apie atleidimą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pateisinamos priežasties atsiradimo. Netinkamo elgesio atveju darbdavys privalo pranešti apie darbo sutarties nutraukimą ne vėliau kaip per 60 dienų nuo pagrįstos priežasties nustatymo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pagrįstos priežasties atsiradimo. Jeigu darbuotojo netinkamas elgesys turi visus nusikalstamos veikos požymius, darbdavys gali įspėti apie darbo sutarties nutraukimą per 60 dienų nuo tos dienos, kai nustatė nusižengimą, kad būtų nutrauktas įprastas darbo sutarties nutraukimas; Tai taikoma visam laikotarpiui, per kurį nusikaltėlis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Jeigu darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo netinkamo elgesio, turinčio visus nusikalstamos veikos požymius, darbdavys gali uždrausti darbuotojui dirbti visą procesą. Draudimo dirbti laikotarpiu darbuotojas turi teisę į darbo užmokesčio kompensaciją, kurios dydis yra pusė vidutinio darbo užmokesčio, kurį jis uždirbo per tris mėnesius iki darbo sutarties nutraukimo bylos iškėlimo.
Tėvystės, motinystės ir tėvystės atostogos
Motina turi teisę į motinystės atostogas. Tam tikromis sąlygomis šia teise gali pasinaudoti ir tėvas arba kitas asmuo. Motina paprastai pradeda motinystės atostogas likus 28 dienoms iki numatomos gimimo datos, kurią nurodė ginekologas. Jei motina tuo metu neišeina motinystės atostogų, nepanaudota motinystės atostogų dalis negali būti naudojama po vaiko gimimo, išskyrus atvejus, kai gimdymas yra priešlaikinis. Jei gimdymo dieną motina nepradėjo motinystės atostogų, jos turėtų prasidėti tą dieną. Motinystės atostogos trunka 105 dienas ir turi būti naudojamos viename bloke visiško nebuvimo darbe forma.
Tėvas turi teisę į motinystės atostogas, jei motina miršta, palieka vaiką, kompetentingas gydytojas pripažįsta nuolat ar laikinai negalinčia savarankiškai gyventi ir dirbti arba yra jaunesnis nei 18 metų ir turi mokinio, mokinio ar studento statusą. Paskutiniu atveju motina turi duoti sutikimą, kad tėvas pasinaudotų likusiomis motinystės atostogomis. Tėvas turi teisę į tokį patį motinystės atostogų skaičių kaip ir motina, atėmus dienų, kurias motina jau panaudojo, skaičių, kuris bus mažiausiai 28 dienos.
Tėvas turi teisę į tėvystės atostogas iki 30 dienų. Ši teisė neperleidžiama. Tėvas privalo išeiti ne mažiau kaip 15 dienų tėvystės atostogų visą darbo dieną arba ne visą darbo dieną per 6 mėnesius nuo vaiko gimimo; Jis turi ne ilgiau kaip 15 dienų nedirbti visą darbo dieną arba ne visą darbo dieną, kol vaikas baigs pirmąją pradinės mokyklos klasę. Tėvai gauna 100% atlyginimo kompensaciją už šias atostogas.
Tėvai turi teisę į atostogas, kad galėtų prižiūrėti vaiką kartu 260 dienų iš karto po motinystės atostogų pabaigos. Vaiko priežiūros pašalpos dydis nustatomas pagal vidutinį darbo užmokestį, kurį gavėjas gavo per pastaruosius 12 mėnesių. Tačiau išmoka negali viršyti 2,5 karto vidutinio bruto darbo užmokesčio Slovėnijoje. Kiekvienas iš tėvų turi teisę į 130 dienų vaiko priežiūros atostogas. Motina gali perduoti tėvui 100 dienų vaiko priežiūros atostogų, o 30 dienų neperleidžiamos. Tėvas gali perduoti motinai visas 130 vaiko priežiūros atostogų dienų.
Įstatymų nustatyta atostogų tvarka
| Maternity leave | |
| Maximum duration | 105 working days, of which 28 days must be taken before the birth of the child. The father has the right to maternity leave in special circumstances. In the case of premature birth, leave is extended by the number of days by which the pregnancy was shorter than 260 days. |
| Reimbursement | 100% of wage |
| Who pays? | Pension and Disability Insurance Institute of Slovenia (Zavod za pokojninsko in invalidsko zavarovanje Slovenije) |
| Legal basis | Law on Parental Protection and Family Benefits |
| Parental leave | |
| Maximum duration | 130 days for each parent. There is no mandatory period for fathers. An additional 90 days are provided for the birth of twins and a further 90 days are provided for each additional child born alive. |
| Reimbursement | The amount of the childcare allowance is determined on the basis of the average monthly pay that the beneficiary received in the preceding 12 months. The allowance may not exceed 2.5 times the gross average pay in Slovenia. |
| Who pays? | Pension and Disability Insurance Institute of Slovenia (Zavod za pokojninsko in invalidsko zavarovanje Slovenije) |
| Legal basis | Law on Parental Protection and Family Benefits |
| Paternity leave | |
| Maximum duration | 30 days |
| Reimbursement | 100% of wage |
| Who pays? | Pension and Disability Insurance Institute of Slovenia (Zavod za pokojninsko in invalidsko zavarovanje Slovenije) |
| Legal basis | Law on Parental Protection and Family Benefits |
Nedarbingumo atostogos
Pagal Darbo santykių pakeitimo įstatymą (Zakona o spremembah in dopolnitvah Zakona o delovnih razmerjih, Slovėnijos Respublikos oficialusis leidinys, Nr. 114/2023), darbdavys privalo mokėti darbo užmokesčio kompensaciją iš savo išteklių tais atvejais, kai darbuotojai negali dirbti dėl ligos ar traumos, nesusijusios su darbu, iki 20 darbo dienų už individualų neatvykimą į darbą, bet ne daugiau kaip 80 darbo dienų per kalendorinius metus. Jei darbuotojas negali dirbti dėl profesinės ligos ar patirtos traumos darbe, darbdavys privalo mokėti darbuotojui darbo užmokesčio kompensaciją iš savo lėšų iki 30 darbo dienų už kiekvieną individualų neatvykimą į darbą. Ilgesnio nebuvimo darbe atveju darbdavys privalo sumokėti papildomą darbo užmokesčio kompensaciją, kurią padengia sveikatos draudimas. Jei įstatyme nenustatyta kitaip, darbuotojas turi teisę į vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už darbą visą darbo dieną per pastaruosius tris mėnesius arba per laikotarpį, kurį jis dirbo tris mėnesius iki nedarbingumo pradžios. Jei per pastaruosius tris mėnesius darbuotojas nedirbo ir gavo darbo užmokesčio kompensaciją už visą laikotarpį, šios kompensacijos pagrindas turėtų būti toks pat, kaip ir darbo užmokesčio kompensacijos pagrindas per tris mėnesius iki nedarbingumo pradžios. Jeigu per pastaruosius tris mėnesius darbuotojas negavo bent vieno mėnesinio darbo užmokesčio, jis turi teisę į darbo sutartyje nustatyto bazinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Darbo užmokesčio kompensacijos dydis negali viršyti darbo užmokesčio sumos, kurią darbuotojas būtų gavęs, jei būtų dirbęs tuo laikotarpiu.
Jei darbuotojas nedirba dėl ligos ar traumos, nesusijusios su darbu, darbdavio kompensuojama darbo užmokesčio kompensacija turėtų sudaryti 80 proc. darbuotojo darbo užmokesčio praėjusį mėnesį už darbą visą darbo dieną.
Sveikatos draudimo institutas moka pašalpą nuo pirmos darbuotojo neatvykimo į darbą dienos, jeigu jis:
dovanoja gyvus audinius ar organus kito asmens labui
kenčia nuo kraujo donorystės padarinių
turi rūpintis artimu šeimos nariu
turi sveikatos būklę, kurią reikia izoliuoti
gydytojas nurodė lydėti pacientą
turi sužalojimų, kurie buvo patirti tam tikromis aplinkybėmis
Pašalpos apskaičiavimo pagrindas yra darbuotojo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už darbą visą darbo dieną praėjusiais metais.
Darbuotojo, kurio darbo sutartis buvo nutraukta dėl su verslu susijusių priežasčių arba dėl nekompetencijos ir kuris, pasibaigus įspėjimo terminui, neatvyksta į darbą dėl laikino nedarbingumo dėl ligos ar traumos, darbo santykiai turėtų būti nutraukti tą dieną, kai darbuotojas grįžta į darbą arba turėtų grįžti į darbą, bet ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jų įspėjimo termino pabaigos.
Pensinis amžius
Tiek vyrams, tiek moterims nustatytas pensinis amžius yra 65 metai arba 60 metų, jei jie yra išdirbę 40 metų. Vyrų ir moterų pensinis amžius buvo suvienodintas nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusia pensijų reforma. Pensinis amžius buvo suvienodintas palaipsniui per šešerius metus.
