Slovėnijos profesinio gyvenimo šalies profilis
Šis profilis apibūdina pagrindinius Slovėnijos profesinio gyvenimo ypatumus. Jo tikslas – pateikti atitinkamą pagrindinę informaciją apie struktūras, institucijas ir atitinkamus teisės aktus, susijusius su profesiniu gyvenimu.
Tai apima rodiklius, duomenis ir reguliavimo sistemas, susijusias su šiais aspektais: subjektais ir institucijomis, kolektyviniais ir individualiais darbo santykiais, sveikata ir gerove, darbo užmokesčiu, darbo laiku, įgūdžiais ir mokymu, lygybe ir nediskriminavimu darbe. Profiliai sistemingai atnaujinami kas dvejus metus.
Nacionalinių duomenų (oficialių ar neoficialių) apie streikus Slovėnijoje nėra. Pagrindinės kolektyvinių veiksmų priežastys buvo darbo užmokesčio mažinimas ir darbo užmokesčio įsiskolinimas. Kolektyvinių ginčų sprendimo mechanizmai yra įtraukti į kolektyvines sutartis. Tačiau duomenų apie jų naudojimą nėra.
Teisė streikuoti reglamentuojama Streiko įstatymu (Zakon o stavki, Slovėnijos Respublikos oficialusis leidinys, Nr. 23/1991). Šiame įstatyme streikas apibrėžiamas kaip organizuotas darbuotojų darbo sustabdymas, siekiant įgyvendinti ekonomines ir socialines teises bei interesus, kylančius iš darbo. Darbuotojai gali laisvai nuspręsti dalyvauti streike. Streiko įstatyme nurodyta, kad streikas gali būti organizuojamas įmonėje ar kitoje organizacijoje, organizacijos dalyje, ūkio šakoje arba kaip visuotinis streikas.
Organizacijų, vykdančių ypatingą karinės gynybos veiklą, darbuotojų teisė streikuoti gali būti įgyvendinama tik esant šioms sąlygoms: užtikrinti minimalų darbo lygį, užtikrinantį žmonių ir turto saugumą arba nepakeičiama piliečių gyvenimo ir darbo ar kitų organizacijų veikimo sąlyga; arba užtikrinti Slovėnijos tarptautinių pareigų vykdymą.
Streike dalyvaujantys darbuotojai išlaiko savo pagrindines teises iš darbo santykių, išskyrus teisę į darbo užmokestį. Jie išlaiko savo teises į pensijų ir invalidumo draudimą pagal šiais klausimais galiojančius teisės aktus. Finansinė kompensacija streiko metu gali būti skiriama, jei tai numatyta kolektyvinėje sutartyje arba bendrajame teisiniame dokumente (žr. Eurofound, 2002).
Kolektyvinių veiksmų raida 2013–2019 m.
| 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 | Source | |
| Working days lost per 1,000 employees | 14.9 | n.a. | Labour Force Survey 2012 | |||||
| Percentage of establishments experiencing strikes | n.a. | 16% of establishments in the private sector | n.a. | n.a. | n.a. | n.a. | 1% of establishments in industry | European Company Survey 2019 |
Pastaba: n.a., nėra.
Kolektyvinio ginčų sprendimo mechanizmai
Kolektyvinių sutarčių įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad:
kolektyviniai darbo ginčai sprendžiami taikiai derybų, tarpininkavimo ir arbitražo būdu ir pagal Darbo ir socialinių teismų įstatymą (Zakon o delovnih in socialnih sodiščih, Slovėnijos Respublikos oficialusis leidinys, Nr. 2/04 ir 61/04) kompetentingame darbo teisme
Ginčai sprendžiami pagal šį įstatymą, jei taikytinoje kolektyvinėje sutartyje nėra nustatyta ginčų sprendimo tvarka
Kolektyvinių sutarčių įstatyme išskiriamos ginčų dėl palūkanų sprendimo tarpininkavimo ar arbitražo būdu procedūros ir taikaus ginčų dėl teisių sprendimo procedūros.
Mažmeninės prekybos sektoriaus kolektyvinės sutarties 87 straipsnyje (dėl kolektyvinių ginčų sprendimo) nustatyta, kad sutarties šalys susitaria, kad kolektyviniai ginčai turi būti sprendžiami Kolektyvinių sutarčių įstatymo nustatyta tvarka.
Nuo 2010 m. dažniausiai naudojamas ginčų sprendimo mechanizmas yra tarpininkavimas; Iki tol tai buvo arbitražas. Visi kolektyvinio ginčų sprendimo mechanizmai įvedami savanoriškai. Kokybiniame tyrime, kurį atliko Stanojević ir Kanjuo Mrčela (2014), amatų ir verslumo darbdavių atstovas pranešė apie mediacijos kaip konfliktų sprendimo priemonės įtraukimą į jų kolektyvinę sutartį.
Individualūs ginčų sprendimo mechanizmai
Darbo ir socialinių teismų įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad darbo teismas yra kompetentingas spręsti individualius (ir kolektyvinius) darbo ginčų klausimus. Šie aspektai apima darbo sutartis; teises, pareigas ir atsakomybę, kylančias iš darbuotojo ir darbdavio arba jų teisių perėmėjų darbo santykių; teisės ir pareigos, kylančios iš darbuotojo ir įmonės naudotojos santykių; įdarbinimo tvarka; pramoninės nuosavybės teisės ir pareigos, kylančios iš darbo santykių; jaunesnių nei 15 metų vaikų darbas; pameistrių, moksleivių ir studentų darbas; Stipendijos; savanoriška pameistrystė; ir kiti įstatymų nustatyti klausimai.
Alternatyvių ginčų sprendimo mechanizmų naudojimas
Duomenų apie alternatyvius ginčų sprendimo mechanizmus (arbitražą ir tarpininkavimą) nėra.
