Individualūs darbo santykiai Ispanijoje

Reikalavimai darbo sutarčiai

Minimalus darbingas amžius darbo santykiams pradėti yra 16 metų. Pasirašius darbo sutartį, įmonė privalo pranešti Valstybinei užimtumo tarnybai apie sutarties sąlygas ir ne vėliau kaip po 10 dienų išsiųsti tarnybai jos kopiją. Kitas sutarties egzempliorius turi būti pateiktas darbuotojų atstovams darbo vietoje.

Atleidimo ir nutraukimo procedūros

Darbdaviai privalo pranešti savo darbuotojams apie planuojamus atleidimus prieš 15 dienų. Šis įspėjimo laikotarpis taikomas tiek kolektyviniam, tiek individualiam atleidimui iš darbo ir visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų pareigų. 2010 m. Karališkuoju įstatyminiu dekretu Nr. 10/2010 įspėjimo terminas buvo sutrumpintas nuo vieno mėnesio iki dviejų savaičių. Atrodo, kad Ispanijos ekonomika šiuo metu yra lankstesnė nei vidutinės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalies šioje srityje, nes vidutinis įspėjimo laikotarpis šalyse yra 3,5 savaitės darbuotojams, kurių darbo stažas yra 9 mėnesiai, 1,3 mėnesio darbuotojams, dirbantiems 4 metus, ir 2,7 mėnesio darbuotojams, dirbantiems 20 metų.

Kolektyvinio atleidimo iš darbo atveju (daugiau kaip penki darbuotojai, jei nukenčia visi darbuotojai; ne mažiau kaip 10 darbuotojų įmonėse, kuriose dirba mažiau nei 100 darbuotojų; 10 % darbuotojų įmonėse, kuriose dirba 100–300 darbuotojų, ir 30 darbuotojų įmonėse, kuriose dirba daugiau kaip 299 darbuotojai), teisės aktai reikalauja, kad darbuotojams būtų mokama minimali teisinė kompensacija – 20 dienų darbo užmokestis už kiekvienus darbo metus, ne daugiau kaip 12 mėnesių darbo užmokesčio.

Individualiai neteisėtai atleidžiant darbuotoją, sudariusį neterminuotą darbo sutartį, teisės aktuose reikalaujama, kad darbuotojams būtų mokama minimali teisinė kompensacija – 33 dienų darbo užmokestis už kiekvienus darbo metus, bet ne daugiau kaip 24 mėnesių darbo užmokestis.

Individualaus teisingo atleidimo atveju teisės aktuose reikalaujama, kad darbuotojams būtų mokama minimali teisinė kompensacija – 20 dienų darbo užmokestis už kiekvienus darbo metus, bet ne daugiau kaip 12 mėnesių darbo užmokestis.

Įmonėse, kuriose dirba mažiau nei 25 darbuotojai, Valstybinis darbo užmokesčio garantijų fondas (Fondo de Garantía Salarial) sumokės 40 proc. darbuotojų teisinės kompensacijos kolektyvinio atleidimo atveju.

Išeitinė išmoka pagal laikinąsias sutartis buvo pakeista Karališkuoju įstatyminiu dekretu Nr. 10/2010, kuriame nustatyta, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. išeitinė išmoka kasmet didės 1 diena per tarnybos metus, nuo 8 dienų per tarnybos metus, mokamų 2010 m., iki 12 dienų. Atitinkamai 2014 m. išeitinė išmoka pagal laikinąsias sutartis buvo 11 dienų per metus. Jei darbdavys atleidžia laikinąjį darbuotoją nepasibaigus jo sutarčiai, išeitinė išmoka yra lygi 33 dienų darbo užmokesčiui už kiekvienus darbo metus, bet ne daugiau kaip 24 mėnesių darbo užmokesčiui.

2016 m. rugsėjo mėn. Europos Teisingumo Teismas (ESTT) paskelbė poleminį sprendimą šiuo klausimu (C-596/14). Pagal Ispanijos įstatymus nuolatiniai darbuotojai gauna 20 dienų išeitinę išmoką per išdirbtus metus, o laikinieji darbuotojai gauna 12 dienų, o laikinieji pavaduojantys darbuotojainegauna jokios kompensacijos. 2016 m. rugsėjo 14 d. priimtame sprendime ESTT nustatė, kad laikinieji pavaduojantys darbuotojai taip pat turi teisę gauti išeitinę išmoką ir kad laikinųjų darbuotojų ir nuolatinių darbuotojų gaunama suma neturėtų skirtis dėl jų sutarties rūšies, remiantis Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis teisiniais pagrindais (išdėstytais Tarybos direktyvos 1999/70/EB priede).

Šis sprendimas sukėlė didelį netikrumą dėl išeitinių išmokų Ispanijoje, nes pagal teismo sprendimą tiek laikiniesiems darbuotojams, tiek laikiniesiems pavaduojantiems darbuotojams turėtų būti mokama tokia pati kompensacija kaip ir kitiems darbuotojams (20 dienų, bet ne daugiau kaip 12 mėnesių darbo užmokesčio).

Šiuo metu Ispanijos reglamentas vis dar yra tas pats (nėra išeitinės išmokos laikiniems pavaduojantiems asmenims), nors daugiau panašių bylų pasiekė ESTT ir Ispanijos Aukščiausiąjį Teismą ir laukia sprendimų. Atrodo, kad įstatymų leidėjas palauks, kol šios nagrinėjamos bylos bus išspręstos, kad galėtų sureguliuoti klausimą remdamasis labiau konsoliduota teismų praktika. Taigi, ETT sprendimo pasekmės dar neaišku.

Tėvystės, motinystės ir tėvystės atostogos

Pastaraisiais metais motinystės ir tėvystės atostogos labai pasikeitė.

2018 m. liepos 5 d. vaiko priežiūros atostogų trukmė buvo pratęsta nuo keturių iki penkių savaičių. 2017 m. rugsėjį Liaudies partija ir "Ciudadanos" susitarė nuo kitų metų pratęsti tėvystės atostogas iki penkių savaičių. Tačiau 2018 m. sausio mėnesį šiam susitarimui dar reikėjo patvirtinti 2018 m. biudžeto įstatymą, todėl pratęsimas praktiškai nebuvo taikomas (o vaiko priežiūros atostogos vis dar truko keturias savaites). Socialistų vyriausybė galiausiai paskelbė apie šią priemonę kaip biudžeto įstatymo dalį (Įstatymas Nr. 6/2018).

2019 m. vasario mėn. socialistų vyriausybė priėmė Karališkąjį įstatyminį dekretą Nr. 6/2019, kuriuo nustatomas laipsniškas motinystės ir tėvystės atostogų suvienodinimas. Todėl tėvystės atostogos 2019 m. padidėjo iki aštuonių savaičių, o 2020 m. – iki 12 savaičių, o iki 2021 m. abu tėvai naudojosi vienodomis, neperleidžiamomis mokamomis 16 savaičių atostogomis, kurios daugiavaikio gimdymo atveju galėjo būti pratęstos dviem savaitėmis vienam vaikui.

Įstatymų nustatyta atostogų tvarka

Šaltinis: Autorių pačių parengimas.

Nedarbingumo atostogos

Kad galėtų gauti nedarbingumo atostogas, darbuotojas turi būti sumokėjęs socialinio draudimo įmokas 180 dienų per penkerius metus iki atostogų pradžios, jei serga įprasta liga. Nelaimingo atsitikimo darbe atveju įmokų mokėjimo laikotarpis nereikalingas.

Mokėtinos išmokos dydis nustatomas remiantis įmokomis, kurios nustatomos pagal darbo užmokestį. Pirmąsias tris įprastos ligos dienas darbuotojas negaus jokios išmokos. Nuo 4 iki 20 dienos pakeitimo norma yra 60% teisės aktais nustatyto bazinio atlyginimo. Po 20 dienos pakeitimo norma yra 75% reguliavimo bazės. Nelaimingo atsitikimo darbe atveju pakeitimo norma yra 75 proc. reguliavimo bazės nuo pirmos dienos.

Pensinis amžius

2011 m. pensinis amžius (Įstatymas Nr. 27/2011) buvo padidintas nuo 65 iki 67 metų. Šis išėjimo į pensiją atidėjimas palaipsniui taikomas 2013–2027 m. Iki 2018 m. jis padidėjo vienu mėnesiu per metus, o nuo 2019 m. – dviem mėnesiais per metus. Šiuo tempu jis ir toliau didės iki 2027 m. Darbuotojai gali išeiti į pensiją sulaukę 65 metų ir naudotis maksimaliomis teisėmis į pensiją, jei socialinio draudimo įmokas mokėjo ne mažiau kaip 38 metus ir 6 mėnesius.

Įmokų laikotarpis, pagal kurį nustatoma pensijos reguliavimo bazė, nuo 2013 iki 2022 m. padidėjo nuo 15 iki 25 metų. Šis didinimas buvo taikomas palaipsniui, per šį laikotarpį padidėjo vieneriais metais.

Moterys, kurios nutraukė savo karjerą dėl gimimo ar įvaikinimo, gali reikalauti 9 mėnesių įmokų už kiekvieną vaiką iki 67 metų amžiaus, bet ne ilgiau kaip 2 metus.

2021 m. liepos mėn. vyriausybė ir socialiniai partneriai (CEOE, Cepyme, CCOO ir UGT) pasiekė susitarimą dėl pensijų reformos. Šis susitarimas yra pirmasis didelis pensijų paktas socialinio dialogo kontekste nuo 2011 m. (La Moncloa, 2021).

• Susitarime numatytas naujas vertinimo mechanizmas, kuriuo siekiama išlaikyti valstybinių pensijų perkamąją galią atsižvelgiant į praėjusiais metais užfiksuotą vidutinę metinę infliaciją.

• Susitarime numatytos įvairios paskatos, kuriomis siekiama priartinti faktinį pensinį amžių prie teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus. Šios priemonės apima naujas paskatas atidėti išėjimą į pensiją, pavyzdžiui, atleidimą nuo socialinio draudimo įmokų ir pensijos dydžio didinimą.

• Socialiniai partneriai įsipareigojo derėtis dėl naujo kartų lygybės mechanizmo, laikantis Ekonomikos gaivinimo, pertvarkos ir atsparumo didinimo plano. Tikimasi, kad naujasis mechanizmas įsigalios nuo 2027 m. ir juo bus siekiama subalansuoti pensijų finansavimo pastangas iš kartos į kartą.

Kitas reformos pasiūlymas, dėl kurio vis dar nėra bendro sutarimo, yra susijęs su laikotarpio, kuriuo remiantis apskaičiuojamos senatvės pensijos, pratęsimu nuo 25 iki 30 metų nuo 2027 m. iki 2038 m. Dėl šios priemonės susitarė Ispanijos vyriausybė ir Europos Komisija pagal Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Remiantis Ispanijos banko skaičiavimais, dėl tokios priemonės sumažės vidutinė pradinė pensija. Tačiau skaičiavimo laikotarpio pratęsimas iki palankiausio metų skaičiaus gali padėti sušvelninti vidutinės pradinės pensijos dydžio mažėjimą ir kartu prisidėti prie pensininkų nelygybės mažinimo (Muñoz-Julve ir Ramos, 2022).