Nelygybė
ES piliečių nelygybės mažinimas ir didėjančios gyvenimo sąlygų konvergencijos skatinimas yra vienas iš svarbiausių Europos Komisijos politikos darbotvarkės klausimų. Nelygybę gali lemti lytis, amžius, negalia, užimtumo statusas ir pilietybė, o tai turi įtakos darbo užmokesčiui ir pajamoms, galimybei naudotis socialinėmis paslaugomis, sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis.
Naujausias turinys šia tema pateikiamas toliau.
Netolygus besikeičiančios Europos vaizdas: 2025 m. e. apklausos "Gyvenimas ir darbas ES" išvados
2025 m. (aštuntojo) EUROFOUND e. apklausos "Gyvenimas ir darbas ES" etapo išvados rodo, kad valstybėse narėse nuolatinė ekonominė įtampa ir nevienodas atsparumo lygis. Nepaisant mažesnės infliacijos ir darbo rinkų, kurios pagal pagrindinius rodiklius išlieka gana stabilios, respondentai ir toliau patiria didelį finansinį spaudimą: didėja atotrūkis tarp pajamų grupių, didėja nuomininkų ir vidutinio amžiaus žmonių nesaugumas ir tebesitęsia būsto nesaugumas, ypač mažas pajamas gaunančių ir vienišų tėvų namų ūkiuose.Ar Europos psichikos sveikata vis dar išgyvena krizę?
Psichikos sveikata Europoje atsidūrė kritinėje kryžkelėje. Nors kai kurie rodikliai po pandemijos pagerėjo, naujoje EUROFOUND ataskaitoje atskleidžiamos nerimą keliančios tendencijos, įskaitant nerimą keliantį dešimtmečius trunkančio savižudybių mažėjimo sustabdymą. Šiame EUROFOUND pokalbių epizode Mary McCaughey kalbasi su vyresniuoju tyrimų vadovu Hansu Dubois apie šią sudėtingą problemą, pabrėždama, kad prasta psichikos sveikata neproporcingai veikia pažeidžiamas grupes.A picture of wealth inequality across EU Member States
Wealth inequality across EU Member States has important implications for access to education, healthcare and housing, as well as for people’s ability to actively participate in society.
This article summarises some of the main findings from the recently published report Unequal wealth: Exploring socioeconomic disparities across the EU. It maps wealth inequalities across EU Member States by drawing on data from the European Central Bank’s Household Finance and Consumption Survey (HFCS), covering the period between 2010 and 2021.
Pastaraisiais dešimtmečiais kai kuriose šalyse nelygybė padidėjo dėl tokių veiksnių kaip globalizacija, technologiniai pokyčiai, mokesčių politika ir ekonomikos krizė. Ši nelygybė stabdo ekonomikos augimą ir gali sukelti socialinius konfliktus, mažinti dalyvavimą visuomenės gyvenime ir didinti socialinę atskirtį.
2017 m. Europos socialinių teisių ramsčiu siekiama kovoti su nelygybe pagrindinėse srityse ir taip stiprinti Europos socialinį modelį. Pagrindiniai ramsčio aspektai yra lygios galimybės ir galimybės patekti į darbo rinką, sąžiningos darbo sąlygos, tinkama socialinė apsauga ir socialinė įtrauktis.
Tai – svarbiausių rezultatų šia tema atranka.
29 October 2024
A snapshot of income inequality and middle class across the EU
24 January 2023
Economic and social inequalities in Europe in the aftermath of the COVID-19 pandemic
The COVID-19 pandemic had varying impacts on social groups, depending on existing disadvantages, and it was widely believed that it triggered a rise in inequalities across different areas of life. Using indicators from the EU’s Multidimensional Inequality Monitoring Framework (MIMF), this report shows how inequality in the spheres of income, health, employment and education changed between 2010 and 2020. It also examines the main drivers of this change during the pandemic and explores the relationships between government policies in several domains and inequality.
20 December 2021
Monitoring convergence in the European Union: Looking backwards to move forward – Upward convergence through crises
Upward convergence lies at the heart of the EU project. Member States and their citizens sign up to be part of the Union, as they expect their membership will lead to balanced economic prosperity and social progress across countries. Increasing disparities between Member States, as happened during the 2008–2013 economic crisis, could be seen as a betrayal of the EU’s promise, and potentially lay the seeds for discontent and disintegration. This flagship report is the culmination of Eurofound’s research into monitoring convergence in the EU, which was initiated in 2017. It describes the shifting dynamics of upward convergence over the period 2008–2019, explores the short-term impact of COVID-19 on European economies and societies, together with its implications for convergence, and discusses the long-term effects of the pandemic and the future of upward economic and social convergence in Europe.
9 May 2021
Living, working and COVID-19 (Update April 2021): Mental health and trust decline across EU as pandemic enters another year
The third round of Eurofound's e-survey, fielded in February and March 2021, sheds light on the social and economic situation of people across Europe following nearly a full year of living with COVID-19 restrictions. This report analyses the main findings and tracks ongoing developments and trends across the 27 EU Member States since the survey was first launched in April 2020. It pinpoints issues that have surfaced over the course of the pandemic, such as increased job insecurity due to the threat of job loss, decline in mental well-being levels, erosion of recent gains in gender equality, fall in trust levels vis-à-vis institutions, deterioration of work–life balance and growth of vaccine hesitancy. The results of the survey highlight the need for a holistic approach to support all the groups hit hard by the crisis in order to prevent them from falling further behind.
30 March 2021
Wealth distribution and social mobility
This report explores the distribution of household wealth in the EU Member States and analyses the role of wealth in social mobility. Using data from three datasets (the Household Finance and Consumption Survey, the Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe and the Luxembourg Wealth Study), it focuses on wealth per household member. Wealth composition is compared across social groups and countries, and the role of housing assets in wealth distribution and negative wealth is assessed. The findings show that parental background, including parental wealth, has an impact on educational and wealth mobility. In order to promote equality of opportunities in terms of access to education and housing, the impact of wealth inequalities, including differences in parental wealth, should be counterbalanced. The report also suggests that regularising wealth declaration in the EU could be a way of promoting social justice by minimising hidden wealth and combating tax evasion.
10 December 2019
A more equal Europe? Convergence and the European Pillar of Social Rights
The European Pillar of Social Rights is designed to act as a compass for a renewed process of upward convergence among Member States towards better working and living conditions. It is accompanied by a Social Scoreboard to monitor the progress made by Member States. This policy brief presents the results of an investigation into the upward convergence patterns of the headline indicators of the Social Scoreboard and the relationship between convergence and the business cycle from 2008 to 2018. The results show that although the economic crisis that engulfed Europe from 2008 slowed down the convergence of Member States on some indicators, upward convergence on several has been restored, including the indicators on employment and risk of poverty. While the analysis uncovers different dynamics of upward convergence for most indicators, some very stable and some more unstable, few indicators still show a downward trend over the decade.
„Eurofound“ mokslininkai teikia ekspertines įžvalgas ir su jais galima susisiekti dėl klausimų ar žiniasklaidos užklausų.
Tadas Leončikas
Head of UnitTadas Leončikas nuo 2022 m. rugsėjo mėn. vadovauja EUROFOUND Užimtumo skyriui. Prieš tai jis buvo Socialinės politikos skyriaus vyresnysis mokslinių tyrimų vadovas, vadovavo Europos gyvenimo kokybės tyrimui (EQLS) ir rengė EUROFOUND tyrimo tyrimus. Nuo tada, kai 2010 m. pradėjo dirbti su EUROFOUND, jis dirbo įvairiomis temomis, įskaitant apklausos metodus, gyvenimo kokybę, socialinį judumą, socialinę įtrauktį, pasitikėjimą ir būsto trūkumus. Ankstesnėje karjeroje jis vadovavo Etninių studijų institutui Lietuvoje, kur dirbo su etninių mažumų, migrantų ir kitų pažeidžiamų grupių padėties tyrimais. Kaip tyrėjas anksčiau bendradarbiavo su Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, Jungtinių Tautų vystymosi programa ir Tarptautine migracijos organizacija. Jis turi sociologijos daktaro laipsnį.
Massimiliano Mascherini
Head of UnitMassimiliano Mascherini nuo 2019 m. spalio mėn. vadovauja EUROFOUND Socialinės politikos skyriui. 2009 m. jis prisijungė prie Eurofound kaip mokslinių tyrimų vadovas, rengė ir koordinavo projektus jaunimo užimtumo, NEET ir lyčių lygybės srityse. 2017 m. jis tapo vyresniuoju mokslinių tyrimų vadovu ir vadovavo naujiems konvergencijos stebėsenos ES tyrimams. Be to, jis vadovavo 2026 m. Europos gyvenimo kokybės tyrimo koncepcijai. 2025 m. jis buvo apdovanotas Brendano Walsho premija už geriausią straipsnį, paskelbtą "Economic and Social Review". Anksčiau jis buvo Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro mokslinis darbuotojas. Jis studijavo Florencijos universitete, kur įgijo aktuarinių ir statistikos mokslų specialybę ir įgijo taikomosios statistikos daktaro laipsnį. 2014 m. Italijos universitetų ir mokslinių tyrimų ministerijoje įgijo socialinės statistikos ir demografijos docento. Jis buvo vizituojantis bendradarbis Sidnėjaus universitete ir Olborgo universitete bei kviestinis profesorius Popiežiškojoje socialinių mokslų akademijoje.
Ši skiltis suteikia prieigą prie viso turinio, kuris buvo paskelbtas šia tema.
