Austrijos veikėjai ir institucijos

Darbo santykių ir darbo sąlygų srityje dvi svarbiausios valdžios institucijos yra Federalinė socialinių reikalų, sveikatos, priežiūros ir vartotojų apsaugos ministerija (Bundesministerium für Soziales, Gesundheit, Pflege und Konsumentenschutz , BMSGPK) ir visų pirma Federalinė darbo ir ekonomikos ministerija (Bundesministerium für Arbeit und Wirtschaft_,_BMAW). Darbo ir ekonomikos darbotvarkės buvo sujungtos 2022 m. gegužės mėn., o tai paskatino ministro atsistatydinimas ir ministerijų atsakomybės pasiskirstymo pertvarkymas. Susijungimą griežtai kritikavo organizuota darbo jėga, baimindamasi, kad bus nepaisoma darbuotojų interesų (darbo ir ekonomikos darbotvarkės anksčiau buvo sujungtos į vieną ministeriją, 2000–2006 m. konservatorių-populistų vyriausybė). BMAZ veikla, be kita ko, apima ekonominės politikos įgyvendinimą ir užimtumo politikos dalis. Ji taip pat yra atsakinga už valstybinės užimtumo tarnybos (Arbeitsmarktservice , AMS) priežiūrą, taigi ir nedarbo draudimą, ir už Darbo inspekcijos (Arbeitsinspektorat); ji taip pat yra atsakinga už darbo teisę. Federalinė arbitražo taryba (Bundeseinigungsamt , BEA), jungtinė BMAW įsteigta institucija, atlieka lemiamą vaidmenį Austrijos darbo santykių sistemoje, nes ji turi teisę pripažinti savanoriškas kolektyvinių interesų organizacijas kolektyvinių derybų šalimis (arba atšaukti šį pripažinimą). Taigi ši institucija palengvina socialinį dialogą. BMSGPK yra atsakinga už bendrąją socialinę politiką ir politiką, susijusią su neįgaliaisiais, priežiūros teikimu ir socialinėmis išmokomis. AMS, kuri yra viešųjų paslaugų agentūra, turinti atskirą juridinio asmens statusą, yra atsakinga už įdarbinimą ir konsultavimo paslaugų teikimą darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams dėl pasiūlos ir paklausos darbo rinkoje. Darbo inspekcija yra BMAW dalis ir stebi darbo sąlygas, įskaitant darbuotojų saugą ir sveikatą. Už AMS, BEA ir Darbo inspekciją atsako BMAW ir jos taip pat gali būti laikomos Austrijos darbo santykių sistemai svarbiomis valdžios institucijomis. Kalbant apie individualius darbo ginčus, darbo ir socialinės apsaugos teismai (trimis instancijomis) yra kompetentingi spręsti visus ginčus, kylančius iš darbo teisės, ir visus išmokų reikalavimus, kylančius iš socialinės apsaugos teisės, o ginčai dėl socialinio draudimo perduodami administracinėms institucijoms, prižiūrimoms BMSGPK.

Austrijos darbuotojams ir įmonėms atstovaujančioms kolektyvinių interesų organizacijoms nėra aiškios atstovavimo sąvokos. Tačiau, kalbant apie savanoriškų organizacijų gebėjimą sudaryti kolektyvines sutartis, ArbVG nustato keletą bendrųjų išankstinių sąlygų, kurias turi atitikti savanoriška kolektyvinių interesų organizacija: (finansinis) nepriklausomumas (visų pirma ji turi būti nepriklausoma nuo kitos pramonės pusės); plati profesinė ir teritorinė aprėptis narystės srities požiūriu, o tai reiškia, kad ji turi veikti bent jau bendrovės lygmeniu; ir didelė ekonominė svarba, atsižvelgiant į absoliutų narių skaičių ir verslo veiklą, kad galėtų turėti veiksmingą derybinę galią. Atstovavimas yra susijęs su kolektyvinių interesų organizacijų gebėjimu sudaryti kolektyvines sutartis (teisę sudaryti kolektyvines sutartis suteikia BEA), taigi ir su jų pripažinimu atitinkamomis socialinių partnerių organizacijomis.

Apie atstovavimą profesinėms sąjungoms

Austrijos konstitucinėje teisėje saugoma teisė jungtis į organizacijas pagal bendrą asociacijų laisvę (Vereinsfreiheit), kurią visiems piliečiams garantuoja 1867 m. Pagrindinio įstatymo (Staatsgrundgesetz. Konstitucinė teisė taip pat garantuoja teisę steigti asociacijas su darbu susijusiems interesams ginti pagal Asociacijų įstatymą (Vereinsgesetz), kuriuo praktiškai įgyvendinamas asociacijų laisvės principas. Be to, teisė jungtis į organizacijas kaip savarankiška pagrindinė teisė garantuojama 1950 m. Europos žmogaus teisių konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje, kuri yra Austrijos konstitucinės teisės dalis. Todėl asmenys Austrijoje turi teisę stoti į profesines sąjungas ir užsiimti jų veikla. Ši teisė netaikoma nė vienai darbuotojų kategorijai ar sektoriams.

Profesinių sąjungų tankumas Austrijoje mažėja nuo 1960-ųjų. Šią tendenciją daugiausia lemia ilgalaikė struktūrinė ekonomikos ir užimtumo transformacija. Profesinių sąjungų tvirtovėse – gamybos ir viešajame sektoriuje – užimtumas sumažėjo privačiame sektoriuje, kuris paprastai fiksuoja žemą profesinių sąjungų tankumą, ypač tarp moterų, baltųjų apykaklių ir netipinių darbuotojų. 2000-aisiais ši tendencija paspartėjo, ypač po to, kai paaiškėjo, kad Austrijos profesinių sąjungų federacija (Österreichischer Gewerkschaftsbund, ÖGB) dalyvavo finansinėje nesėkmėje, susijusioje su jos buvusiu banku BAWAG PSK. Tačiau 2016–2019 m. buvo užfiksuotas narių skaičiaus padidėjimas, kurį galima sieti su palyginti dideliu narių skaičiaus padidėjimu Viešųjų paslaugų profesinėje sąjungoje (Gewerkschaft Öffentlicher Dienst, GÖD). Ši tendencija vėl pasikeitė prasidėjus COVID-19 pandemijai, o 2019–2021 m. profesinė sąjunga prarado apie 20 000 narių. Profesinių sąjungų dalyvavimas formuojant viešąją politiką Austrijoje yra labai institucionalizuotas, nes ÖGB ir septyni jos filialai dalyvauja daugelyje organų ir komitetų, nors ir neoficialiai, o ne formaliai (teisiškai). Taigi jos nevykdo suverenių užduočių, pavyzdžiui, administruoja pensijas ar nedarbo sistemas. "Geltonosios profesinės sąjungos" (vyriausybės ar darbdavio įsteigtos profesinės sąjungos, kuriose dominuoja darbdavys arba kurioms darbdavys daro didelę įtaką) Austrijoje visiškai nekelia problemų dėl griežtos procedūros, reglamentuojančios interesų organizacijų pripažinimą socialiniais partneriais, galinčiais sudaryti kolektyvines sutartis.

Narystė profesinėse sąjungose ir profesinių sąjungų tankis 2011–2019 m.

Pastabos : * Darbuotojų, kurie yra profesinės sąjungos nariai, dalis. ** Darbuotojų narystė profesinėse sąjungose, apskaičiuota pagal bendrą profesinės sąjungos narių skaičių ir prireikus pakoreguota profesinių sąjungų nariams, nepriklausantiems aktyviai, priklausomai ir dirbančiai darbo jėgai (t. y. pensininkams, savarankiškai dirbantiems asmenims, studentams, bedarbiams).

Šaltinis : Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos / Amsterdamo pažangiųjų darbo studijų instituto 2021 m. profesinių sąjungų institucinių ypatumų, darbo užmokesčio nustatymo, valstybės intervencijos ir socialinių paktų duomenų bazė (EBPO/AIAS ICTWSS duomenų bazė)

Pagrindinės profesinių sąjungų konfederacijos ir federacijos

Austrijoje yra tik viena profesinių sąjungų federacija – ÖGB.

Pagrindinė profesinių sąjungų federacija

2000-aisiais Austrijos profesinės sąjungos vis dažniau susidūrė su poreikiu susijungti dėl įvairių veiksnių, ypač dėl narių skaičiaus mažėjimo ir finansinio silpnumo, ypač po to, kai paaiškėjo, kad ÖGB dalyvavo finansinėje nesėkmėje, susijusioje su BAWAG PSK. Dėl BAWAG krizės 2006 m. ÖGB buvo priversta parduoti visas savo banko akcijas. Nuo to laiko vienintelis ÖGB ir jos narių profesinių sąjungų pajamų šaltinis buvo profesinių sąjungų narių mokami mokesčiai. Prasidėjus paskutiniams restruktūrizavimo ir susijungimo procesams, Austrijos profesinių sąjungų struktūra, vadovaujama ÖGB, buvo gerokai supaprastinta, palyginti su 1990 m. pabaiga. Per 10 metų ÖGB priklausančių profesinių sąjungų skaičius sumažėjo nuo 14 iki 7. Nuo 2009 m. reikšmingų pokyčių neįvyko.

Apie darbdavio atstovavimą

Austrijoje yra dvi pagrindinės įvairių pramonės šakų darbdavių organizacijos: Austrijos federaliniai ekonomikos rūmai (Wirtschaftskammer Österreich, WKÖ), kurių narystė yra privaloma, ir Austrijos pramonės federacija (Industriellenvereinigung, IV), kurios narystė yra savanoriška. IV organizuoja dideles įmones, daugiausia apdirbamosios pramonės įmones. Visos įmonės ir verslininkai, turintys verslo liudijimą, privalo registruotis WKÖ (ir atitinkamuose jos padaliniuose), kuris yra suskirstytas į geografinius padalinius (provincijas, vadinamas žemėmis) ir sektorinius skyrius, kurie toliau skirstomi į sektorinius padalinius. Įmonės, turinčios daugiau nei vieną verslo liudijimą, turi registruotis visose atitinkamose WKÖ sektorių grupėse. Kadangi daugelis darbdavių turi daugiau nei vieną verslo liudijimą, narių yra daugiau nei su WKÖ susijusių įmonių.

IV ir visoms kitoms (sektorinėms) darbdavių organizacijoms, kurių narystė yra savanoriška, taikomas bendrosios asociacijų laisvės principas, kaip nurodyta skirsnyje "Apie atstovavimą profesinėms sąjungoms" profesinių sąjungų kontekste.

Kadangi narystė WKÖ ir jos padaliniuose yra privaloma visoms Austrijos įmonėms (išskyrus žemės ūkio, laisvųjų profesijų ir neprekybinį viešąjį sektorių), WKÖ tankis tiek įmonių, tiek darbuotojų atžvilgiu yra 100 %. Nėra informacijos apie IV narių tankį.

Darbdavių organizacijos – narystė ir tankumas, 2012–2019 m.

Pastabos_: *__Values yra 100 %, nes visos privačiojo sektoriaus įmonės (except__in žemės ūkio ir laisvųjų profesijų) __must būti WK__Ö narėmis. **__Percentage darbuotojų, dirbančių establishment__that, yra bet kurios darbdavių organizacijos, dalyvaujančios kolektyvinėje bargaining._n.a., nariai, nėra.

Pagrindinės darbdavių organizacijos

Be WKÖ, IV yra svarbiausia darbdavių organizacija Austrijoje. Jos narystės sritis apima gamybą, gamybos pramonės vadovaujančius darbuotojus ir su gamybos pramone susijusias įmones.

Pagrindinės darbdavių organizacijos ir federacijos

Kalbant apie bendruosius ekonominius ir socialinius klausimus, nacionalinės trišalės politikos derinimas yra stipriausiai oficialiai institucionalizuotas Pariteto komisijoje (Paritätische Kommission). Iš pradžių šią komisiją sudarė aukšto lygio vyriausybės ir keturių pagrindinių socialinių partnerių organizacijų atstovai. Komisija valdė keturis pakomitečius: Ekonomikos ir socialinių reikalų patariamąją tarybą (Beirat für Wirtschafts- und Sozialfragen), Tarptautinių reikalų pakomitečio (Unterausschuss für Internationale Fragen), Darbo užmokesčio pakomitečio (Lohnunterausschuss) ir Konkurencijos ir kainų pakomitečio (Wettbewerbs- und Preisunterausschuss)). Nuo tada, kai 2006 m. socialiniai partneriai pasirašė Bad Išlio deklaraciją, Paritetinė komisija turėjo tik vieną pakomitečio dalį – Ekonomikos ir socialinių reikalų patariamąją tarybą. Pariteto komisija buvo trišalio socialinio dialogo centras, kuriame buvo aptariami ypač svarbūs klausimai, bendros strategijos ir suderinti veiksmai, kylantys konfliktai ir svarstomos patariamosios tarybos rekomendacijos. Tačiau nuo Austrijos įstojimo į Europos Sąjungą 1995 m. Komisijos vaidmuo sumažėjo, o paskutinį kartą ji susirinko 1998 m.

Socialinių partnerių konsultacijos Austrijoje grindžiamos nuolatinio, bet neformalaus bendradarbiavimo praktika, o ne teisiniu reglamentavimu. Trišalis dialogas yra platus ir jame nagrinėjami įvairūs klausimai visuose ekonomikos sektoriuose. Socialinis dialogas yra stipriai išplėtotas ir daro didelę įtaką politikos formavimui.

Be Pariteto komisijos, (regioninė) vyriausybė (-os), glaudžiai bendradarbiaudama su nacionaliniais ir regioniniais socialiniais partneriais, parengė keletą nacionalinių ir regioninių užimtumo paktų (vadinamų teritoriniais užimtumo paktais), kad nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis įgyvendintų specialiai pritaikytą užimtumo politiką. Socialinių partnerių dalyvavimas vyriausybės užimtumo politikoje labiausiai institucionalizuotas AMS (kurios stebėtojų tarybą sudaro vyriausybės ir socialinių partnerių atstovai); AMS yra pagrindinė priemonė darbo rinkos tikslams įgyvendinti nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Be to, socialiniams partneriams atstovaujama socialinio draudimo įstaigose, BEA ir daugelyje kitų įstaigų.

Kalbant apie dvišalį derinimą, yra senos savanoriško, neoficialaus socialinių partnerių bendradarbiavimo ir derybų tradicijos tiek nacionaliniu, tiek sektorių lygmenimis, o ne formalizuotos dvišalės institucijos.

Pagrindiniai trišaliai ir dvišaliai organai

Darbo tarybos (Betriebsräte) yra vienintelės privačiojo sektoriaus įstaigos, atstovaujančios darbuotojams darbo vietoje. Teisiniu požiūriu darbo taryba yra organas, kuris gali būti įsteigtas įmonėse, kuriose nuolat dirba penki ar daugiau darbuotojų. Ji naudojasi konsultavimosi ir bendro sprendimo teisėmis, kurios teisės aktais suteiktos visai darbo jėgai. Darbo tarybos gali būti steigiamos atskirai mėlynųjų apykaklių darbuotojams ir baltųjų apykaklių darbuotojams arba atstovauti abiem kategorijoms. Darbo tarybą penkerių metų kadencijai renka darbuotojai – iš esmės visi 16 metų ir vyresni įmonės darbuotojai (minimalus amžius 2021 m. sumažėjo nuo 18 iki 16 metų). Tai taikoma visoms darbo taryboms, įsteigtoms nuo 2017 m.; Ankstesnė ketverių metų kadencija taikoma iki tos dienos egzistavusioms darbo taryboms. Darbo taryba renkama proporcinio atstovavimo principu, o tarybos narių skaičius nustatomas pagal darbuotojų skaičių. Kalbant apie darbo tarybos informavimo, konsultavimosi ir bendro sprendimo teises, darbdavys privalo reguliariai diskutuoti su taryba ir nuolat ją informuoti darbuotojams aktualiais klausimais. Svarbiausia priemonė, padedanti darbo tarybai išreikšti savo bendro sprendimo teises tam tikrais socialiniais klausimais, yravadovybės ir darbo tarybos darboBetriebsvereinbarung

Viešajame sektoriuje galioja specialios taisyklės, susijusios su darbuotojų atstovavimo organais (Personalvertretung) kiekvienam iš pagrindinių darbdavių, t. y. federalinei vyriausybei, žemių vyriausybėms (Länder), vietos valdžios institucijoms ir valstybinėms įmonėms. Taisyklės nustatomos konkrečiomis teisinėmis nuostatomis. Šie organai iš esmės atitinka privačiojo sektoriaus darbo tarybas.

Atstovaujamojo organo reglamentas, sudėtis ir kompetencija