Bulgarijos profesinio gyvenimo šalies profilis
Šiame profilyje apibūdinami pagrindiniai Bulgarijos profesinio gyvenimo ypatumai. Jos tikslas – pateikti atitinkamą pagrindinę informaciją apie struktūras, institucijas, veikėjus ir atitinkamus teisės aktus, susijusius su profesiniu gyvenimu.
Tai apima rodiklius, duomenis ir reguliavimo sistemas, susijusias su šiais aspektais: subjektais ir institucijomis, kolektyviniais ir individualiais darbo santykiais, sveikata ir gerove, darbo užmokesčiu, darbo laiku, įgūdžiais ir mokymu, lygybe ir nediskriminavimu darbe. Profiliai sistemingai atnaujinami kas dvejus metus.
Individualūs darbo santykiai – atskiro darbuotojo ir darbdavio santykiai. Šiuos santykius formuoja teisinis reguliavimas ir socialinių partnerių derybų dėl sąlygų rezultatai. Šiame skirsnyje apžvelgiama darbo santykių pradžia ir nutraukimas bei teisės ir pareigos Bulgarijoje.
Reikalavimai darbo sutarčiai
Darbo santykių pradžia turi būti pažymėta rašytinės darbo sutarties pasirašymu (Darbo kodekso 61 str.).
Minimalus darbingas amžius yra 18 metų. 16 ar 17 metų asmenims darbo sutartį turi patvirtinti Generalinė darbo inspekcija. Dėl leidimo dirbti nepilnamečiui (iki 18 metų) reikia kreiptis į Generalinę darbo inspekciją. Formalūs reikalavimai (dokumentai ir pažymėjimai) darbo santykiams užmegzti yra išvardyti Reglamente Nr. 4 (1993 m. gegužės 25 d. SG Nr. 44, iš dalies pakeistas ir papildytas 2017 m. gruodžio 12 d. SG 99) ir yra susiję su dokumentais, reikalingais darbo sutarčiai sudaryti.
Darbo sutartis turi būti sudaryta iki darbo santykių pradžios. Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo per tris dienas nuo darbo sutarties sudarymo ar pakeitimo ir per septynias dienas nuo jos nutraukimo privalo apie tai pranešti atitinkamai VMI direkcijai. Darbdavys, sudaręs darbo sutartį, informuoja darbuotoją apie konkrečius įsipareigojimus, kylančius iš jo darbo vietos ar atliekamo darbo.
2015 m. liepos mėn. į Darbo kodeksą buvo įtrauktos trumpalaikės darbo sutartys dėl trumpalaikių sezoninių žemės ūkio darbų (114a straipsnio 1 dalis), ypač dėl sezoninio kasdienio žemės ūkio darbo, dėl kurio susitarė darbuotojas ir registruotas ūkininkas, už darbą, kuris nelaikomas darbo patirtimi.
Atleidimo ir nutraukimo procedūros
Darbo kodeksas leidžia nutraukti darbo sutartį abipusiu susitarimu be įspėjimo ir be kompensacijos (Darbo kodekso 325 straipsnio 1 dalies 1 punktas), darbuotojo inicijuotą darbo sutarties nutraukimą įspėjus (326 straipsnio 2 dalies 1 punktas), darbdavio inicijuotą darbo sutarties nutraukimą bandomuoju laikotarpiu (71 straipsnio 1 dalis), darbdavio inicijuotą darbo sutarties nutraukimą sutarta kompensacija (331 straipsnis) ir darbo vietų mažinimą. Darbo santykių nutraukimo priežastys gali būti sutarto termino pasibaigimas arba sutartyje nurodytų darbų atlikimas (Darbo kodekso 325 straipsnio 4 dalis). Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta, jei darbas turi būti perkeltas asmeniui, turinčiam teisę jį užimti, pavyzdžiui, grįžtančiam iš vaiko priežiūros atostogų, arba jei darbuotojas negali atlikti paskirto darbo dėl ligos, dėl kurios jis tampa nuolatiniu neįgalumu, arba dėl medicininių kontraindikacijų, pagrįstų medicinos ekspertų komisijos išvada. Tačiau nutraukti pagal šį paskutinį kriterijų neleidžiama, jei darbdavys turi kitą darbuotojo sveikatai tinkamą darbą ir darbuotojas nori jį imtis.
Kai kurios darbuotojų kategorijos yra apsaugotos nuo atleidimo (Darbo kodekso 333 straipsnis), pavyzdžiui, vaikų iki trejų metų motinos, perkelti darbuotojai, darbuotojai, sergantys sveikatos apsaugos ministro nurodyta liga, darbuotojai, kuriems prasidėjo leistinų atostogų laikotarpis, darbuotojai, išrinkti darbuotojų atstovai, darbuotojai, išrinkti atstovauti darbuotojams darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, ir darbuotojai, kurie yra Europos darbo tarybos specialaus derybų organo arba Europos prekybos ar kooperatyvų sektoriaus atstovaujamojo organo nariai, vykdydami savo funkcijas.
Tėvystės, motinystės ir tėvystės atostogos
Motinystės atostogų kompensacijos apskaičiavimas pasikeitė 2015 m. sausio 1 d., priėmus 2015 m. valstybinio socialinio draudimo biudžeto įstatymą. Kompensacija už motinystės atostogas apskaičiuojama pagal 90 proc. vidutinių pajamų už 24 kalendorinius mėnesius iki motinystės atostogų pradžios (18 mėnesių iki 2015 m. sausio 1 d.). Žmonės, turintys teisę gauti šias įmokas, turėtų turėti 12 mėnesių bendrą šios socialinio draudimo rizikos draudimo stažą.
Nacionalinis socialinės apsaugos institutas (NSSI) skelbia ketvirčio ir metinius duomenis apie trumpalaikes pinigines išmokas, įskaitant motinystės ir tėvystės / vaiko priežiūros atostogas. Duomenys apie tėvų atostogas renkami nuo 2008 m. Įsisavinimas skelbiamas tik kaip išmokų skaičiaus (vienam asmeniui per mėnesį) vyrams ir moterims santykis. Naujausi duomenys (2019 m.) rodo, kad tėvystės išmokos sumažėjo po nedidelio padidėjimo 2015 ir 2016 m. Taip gali būti todėl, kad tiek motinystės, tiek tėvystės atostogų išmokos už vaiko auginimą yra 380 BGN per mėnesį, o vyrai vis dar gauna didesnį atlyginimą nei moterys, todėl moteriai logiškiau auginti vaiką.
Vaiko priežiūros išmokų skaičius pagal lytį 2012–2021 m.
| 2012 | 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 | 2020 | 2021 |
Number of childcare benefits* | 91,678 | 86,463 | 85,420 | 88,212 | 90,773 | 92,048 | 92,976 | 92,569 | 87,833 | 86,083 |
Women | 90,547 | 85,370 | 84,246 | 87,011 | 89,623 | 90,933 | 92,037 | 91,750 | 87,098 | 85,356 |
Men | 1,131 | 1,093 | 1,174 | 1,201 | 1,150 | 1,115 | 939 | 819 | 735 | 727 |
Women (% of total) | 98.8 | 98.6 | 98.6 | 98.6 | 98.7 | 98.8 | 99.0 | 99.1 | 99.2 | 99.2 |
Men (% of total) | 1.2 | 1.4 | 1.4 | 1.4 | 1.3 | 1.2 | 1.0 | 0.9 | 0.8 | 0.8 |
Pastaba: * Duomenys susiję su asmenų, kuriems mokamos išmokos iš Nacionalinio socialinio draudimo instituto už vaiko iki dvejų metų auginimą, skaičių.
Šaltinis: NSSI, 2021a.
Įstatymų nustatyta atostogų tvarka
Maternity leave | |
Maximum duration | 410 calendar days, of which 45 days should be taken before the child’s birth. The father, instead of the mother, could use the remainder of the 410 days parental leave with the consent of the mother after the child is over six months of age |
Reimbursement | 90% of the average gross salary or the average daily insurance contribution on which contributions are paid or payable to insurance; or, for self-employed people, fully paid insurance contributions for a period of 24 calendar months (as of 2015) |
Who pays? | Social security contributions are paid by the employer and the insured person to the General Illness and Maternity Fund (ratio of 60/40). Maternity leave compensation is paid by the fund |
Legal basis | Labour Code, Social Security Code |
Parental leave | |
Maximum duration | Leave for children up to two years old (two years and six months for every additional child). It can be transferred to the father, grandmother or grandfather |
Reimbursement | The cash benefit for raising a child up to two years is fixed annually in the state budget. For 2022, it was fixed at BGN 650 (January–March 2022; €332), then increased to BGN 710 (April–December 2022; €363) |
Who pays? | Social Security Fund |
Legal basis | Labour Code, Social Security Code |
Paternity leave | |
Maximum duration | (1) Where the mother and the father are married or living in the same household, the father of a newborn child acquires the right to use 15 calendar days of leave immediately after the birth of the baby and leaving the hospital (2) The father can use the rest of the 410 days of parental leave with the consent of the mother after the child is over six months |
Reimbursement | (1) 90% of the average gross wage or average daily contributory income for up to 15 calendar days if there are 12 months of social security contributions (2) 90% of the average gross salary |
Who pays? | Social Security Fund |
Legal basis | Labour Code, Social Security Code |
Nedarbingumo atostogos
Pagal Socialinės apsaugos kodekso 40 straipsnio 5 dalį ir 41 straipsnį bendrosios ligos ir motinystės apdraustiems asmenims taikomas bendras principas, kad dienpiniginė išmoka už laikiną nedarbingumą dėl ligos apskaičiuojama 80 % vidutinio bruto darbo užmokesčio. Laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos atveju jis apskaičiuojamas 90 proc. vidutinio bruto darbo užmokesčio arba vidutinių dienos draudimo pajamų, nuo kurių buvo sumokėtos arba turi būti mokamos socialinio draudimo įmokos.
Už pirmąsias tris laikinojo nedarbingumo dienas draudikas (darbdavys) apdraustajam moka 70 proc. vidutinio dienos bruto darbo užmokesčio už tą mėnesį, kurį įvyko laikinas nedarbingumas, bet ne mažiau kaip 70 proc. sutarto vidutinio dienos darbo užmokesčio.
Jeigu bendroji liga, profesinė liga ar nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta praėjus 30 kalendorinių dienų nuo darbo sutarties nutraukimo arba socialinio draudimo įmokų, kompensacija už laikiną nedarbingumą gali būti mokama, bet ne ilgiau kaip už 30 kalendorinių dienų (Socialinės apsaugos kodekso 42 straipsnio 3 dalis).
Pensinis amžius
Išėjimo į pensiją pagal socialinio draudimo įmokas ir amžių sąlygos reglamentuojamos Socialinės apsaugos kodekse (68 straipsnio 1 ir 2 dalys; galioja nuo 2000 m.). Pensinis amžius yra 60 metų ir 10 mėnesių moterims ir 63 metai ir 10 mėnesių vyrams, o pensinis stažas yra 35 metai ir 2 mėnesiai moterims ir 38 metai ir 2 mėnesiai vyrams.
Nuo 2016 m. gruodžio 31 d. pensinis amžius nuo kiekvienų kalendorinių metų pirmos dienos bus didinamas taip.
Iki 2029 m. gruodžio 31 d. moterų pensinis amžius kiekvienais kalendoriniais metais bus didinamas dviem mėnesiais; nuo 2030 m. sausio 1 d. ji kiekvienais kalendoriniais metais padidės trimis mėnesiais iki 65 metų amžiaus.
Iki 2017 m. gruodžio 31 d. vyrų pensinis amžius kiekvienais kalendoriniais metais bus didinamas dviem mėnesiais; nuo 2018 m. sausio 1 d. jis kiekvienais kalendoriniais metais iki 65 metų amžiaus didės vienu mėnesiu.
Nuo 2016 m. gruodžio 31 d. pensijų stažas pagal Socialinės apsaugos kodekso 68 straipsnį (nurodytas pirmiau) nuo kiekvienų kalendorinių metų pirmos dienos padidėja dviem mėnesiais, iki 37 metų moterų ir 40 metų vyrų pensijų stažo. Po 2037 m. gruodžio 31 d. pensinis amžius siejamas su vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pailgėjimu.
Asmenys, neturintys teisės į pensiją pagal pirmiau minėtas nuostatas, iki 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo teisę gauti pensiją sulaukę 65 metų ir 10 mėnesių amžiaus moterims ir vyrams, jei jie turėjo bent 15 metų faktinio pensijų stažo. Nuo 2016 m. gruodžio 31 d. amžius nuo kiekvienų kalendorinių metų pirmos dienos padidės dviem mėnesiais iki 67 metų amžiaus. 2021 m. įmokų tarnybos metų svoris pensijų formulėje padidėjo nuo 1,169 % iki 1,35 %. Nuo 2019 m. liepos 1 d. ši procentinė dalis taikoma (už kiekvienus tarnybos metus) apskaičiuojant pensijos dydį už darbo stažą ir amžių bei kitas darbo pensijas, kurios pradedamos skaičiuoti po 2018 m. gruodžio 31 d. (Socialinės apsaugos kodekso 70 straipsnis).
