Kroatijos profesinio gyvenimo šalies profilis
Šiame profilyje apibūdinami pagrindiniai Kroatijos profesinio gyvenimo ypatumai. Jos tikslas – pateikti atitinkamą pagrindinę informaciją apie struktūras, institucijas, veikėjus ir atitinkamus teisės aktus, susijusius su profesiniu gyvenimu.
Tai apima rodiklius, duomenis ir reguliavimo sistemas, susijusias su šiais aspektais: subjektais ir institucijomis, kolektyviniais ir individualiais darbo santykiais, sveikata ir gerove, darbo užmokesčiu, darbo laiku, įgūdžiais ir mokymu, lygybe ir nediskriminavimu darbe. Profiliai sistemingai atnaujinami kas dvejus metus.
Individualūs darbo santykiai – atskiro darbuotojo ir darbdavio santykiai. Šiuos santykius formuoja teisinis reguliavimas ir socialinių partnerių derybų dėl sąlygų rezultatai. Šiame skirsnyje apžvelgiama darbo santykių pradžia ir nutraukimas bei teisės ir pareigos Kroatijoje.
Reikalavimai darbo sutarčiai
Pagal Darbo įstatymo 19 straipsnį draudžiama įdarbinti asmenį iki 15 metų (arba nuo 15 iki 18 metų, jei jam vis dar taikomas privalomas dieninis pradinis ugdymas). Kai teisinis atstovas leidžia sudaryti darbo sutartį nepilnamečiui (išskyrus nepilnametį, kuriam vis dar taikomas privalomas dieninis pradinis išsilavinimas), nepilnametis turi teisinę kompetenciją sudaryti ir nutraukti tokią sutartį ir imtis bet kokių teisinių veiksmų. Darbo įstatymo 19 straipsnio a punkte nustatyta speciali vaikų ir nepilnamečių apsauga. Jame nustatyta, kad vaikas, kaip tai suprantama pagal šį įstatymą, yra jaunesnis nei 15 metų asmuo, o nepilnametis yra asmuo, sulaukęs 15 metų arba vyresnis nei 15 metų ir jaunesnis nei 18 metų, o 19 straipsnio b punkte nurodytos su nepilnamečiais dirbančių asmenų sąlygos ir savybės. 19 straipsnio b punkto pakeitimu nustatomos darbdavių pareigos, susijusios su specialia vaikų ir nepilnamečių apsauga. 21 straipsnio pakeitimas numato, kad darbdavys negali įdarbinti nepilnamečio, kol iš anksto nenustatomas nepilnamečio sveikatos pajėgumas. Be to, už darbo reikalus atsakingas ministras, gavęs išankstinį už sveikatos apsaugą atsakingo ministro sutikimą, potvarkiu nustato išankstinį nepilnamečių darbingumo nustatymą.
Darbuotojams, dirbantiems iš namų (tai yra atskiroje darbo vietoje nuo darbdavio), jei darbuotojas pateikia prašymą darbdaviui pakeisti darbo sutartį, kuria reglamentuojamas darbas iš namų, darbdavys privalo atsakyti darbuotojui ir gali atmesti prašymą tik dėl pagrįstos priežasties, kuri turi būti raštu paaiškinta darbuotojui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pasiūlymo gavimo. Rašytinėje darbo sutartyje, kuria darbdavys ir darbuotojas sutinka dirbti atskirose darbo vietose, turi būti pateikta ne tik Darbo įstatymo 15 straipsnyje nurodyta informacija, bet ir papildoma informacija apie: 1) darbo organizavimą, kuris leidžia darbuotojams naudotis ir netrukdomai patekti į verslo erdvę, informacija ir profesionalus bendravimas su kitais darbuotojais ir darbdaviu, taip pat trečiosiomis šalimis verslo procese; 2) darbo valandų registravimo būdas; 3) darbo priemonės, skirtos darbui atlikti, kurias darbdavys privalo įsigyti, įrengti ir prižiūrėti; 4) išlaidų, patirtų dėl darbo atlikimo, atlyginimas, kurį darbdavys privalo sumokėti darbuotojui, jei darbas atskiroje darbovietėje sudaromas kaip nuolatinis arba kai darbo atskiroje darbo vietoje laikotarpis trunka ilgiau nei 15 darbo dienų nepertraukiamai; (5) darbuotojų mokymo ir profesinio tobulėjimo metodas; 6) naudojimosi teise į darbuotojų dalyvavimą sprendimų priėmimo procese būdas; ir (7) darbo atskiroje darbo vietoje trukmę.
Atleidimo ir nutraukimo procedūros
Darbo įstatymo 115 straipsnis leidžia darbdaviui atleisti darbuotojus dėl tam tikrų priežasčių. Tai apima specifinį darbo pobūdį organizavimo ir technologijų požiūriu; darbuotojo asmeninės savybės; Nusižengimo; ir nesugebėjimas atitikti darbo standartų bandomuoju laikotarpiu. Kai darbuotojas atleidžiamas dėl besikeičiančio darbo pobūdžio, reikia atsižvelgti į jo pareigas, amžių ir šeimos aplinkybes.
Teisės į išmokas ir pareigos
Tėvystės, motinystės ir tėvystės atostogos
Įstatymų nustatyta atostogų tvarka, 2019 m.
| Maternity leave | |
| Maximum duration | The leave is divided into two parts. The mandatory period, used by pregnant women/mothers, lasts from the 28th day before the expected delivery date (or from the 45th day, upon medical approval) to the 70th day after birth. After this compulsory maternity leave, the mother has the right to additional maternity leave for up to six months of the life of the child. If she wants, she may transfer her leave to the father of the child with his prior consent, by a written statement (paternity leave (očinski dopust)). In cases of poor health or health risks for the mother and child, the pregnant mother is entitled to sick leave before birth for the duration of the risk (which is referred to as ‘sick leave due to illness and complications related to pregnancy’). Maternity leave can last a maximum of three years all together. |
| Reimbursement | Compensation for maternity leave for the first six months after delivery is determined based on the average salary paid for the six months prior to the month in which the maternity leave began. It amounts to 100% of the average salary paid in this period (therefore, there is no amount limit). However, for a pregnant woman/mother to exercise her right to maternity leave, she must have been employed for at least nine months continuously or 12 months with interruptions in the previous two years. This, for example, means that if a person goes on maternity leave in July, then her maternity leave allowance is calculated according to the last six paid salaries, from January to June of that year. Transportation, jubilee awards, holiday pay, etc., are not included in the compensation calculation. The maternity leave allowance for an unemployed mother amounts to €305 per month. |
| Who pays? | The national social security fund, that is, the Croatian Institute for Health Insurance (Hrvatski zavod za zdravstveno osiguranje), funded from general taxation. |
| Legal basis | Act on Maternity and Parental Benefits (Zakon o rodiljnim I roditeljskim potporama; OG 85/08, 110/08, 34/11, 54/13, 152/14, 59/17 and 85/22). The new Act on Maternity and Parental Benefits (OG 152/22) has been in force since 1 January 2023. |
| Parental leave | |
| Maximum duration | An employed or self-employed parent is entitled to parental leave after the child reaches the age of six months, and they may use it until the child turns eight years of age (for their first and second child). This is a personal right of both parents and they may take it for eight months (for the first and second child) or 30 months (for twins and the third and every subsequent child). As a rule, both parents can avail of parental leave of 4 or 15 months each (depending on the number of children born), but not at the same time. However, if this right is used by only one parent, then the leave can last for 6 or 30 months. Additional maternity leave may be used from six months after the birth until the child’s eighth year and may be used by both parents for an equal duration: eight months for the first and second child. The leave may be used in one period or in more parts, twice per year at most, each time for a duration of at least 30 days. |
| Reimbursement | As of an amendment on 1 August 2020, after the child is six months old, parental leave is granted in an amount up 100% of the net salary, but up to a maximum of HRK 7,500.13 or €995.45. Before 1 August 2020, this amount was HRK 5,654.20 or €751. The compensation after the first 12 months is HRK 2,328.20 or €309. |
| Who pays? | The national social security fund, that is, the Croatian Institute for Health Insurance (Hrvatski zavod za zdravstveno osiguranje), funded from general taxation. |
| Legal basis | The Labour Act, which has been harmonised with the European law, in particular the Parental Leave Directive (Directive 2010/18/EU), and the Act on Maternity and Parental Benefits. The new Act on Maternity and Parental Benefits (OG 152/22) has been in force since 1 January 2023. |
| Paternity leave | |
| Maximum duration | The legislation introduces 10 working days of paid paternity leave per child to fathers or equivalent second parents, regardless of their marital or family status. The 10 days of leave cannot be transferred to any other parent and may be taken only within six months from the birth of the child or the placement for adoption. In addition, the leave may be taken regardless of the mother’s employment status. If the mother is employed, second parents may take their leave simultaneously with the mother’s maternity leave. |
| Reimbursement | During such leave, second parents are entitled to their full salary. |
| Who pays? | The national social security fund, that is, the Croatian Institute for Health Insurance (Hrvatski zavod za zdravstveno osiguranje), funded from general taxation. |
| Legal basis | Amendments to the Act on Maternity and Parental Benefits (OG 85/22). The new Act on Maternity and Parental Benefits (OG 152/22; Article 16) has been in force since 1 January 2023. |
| Paternity leave in case of multiple births or for different time periods of parental leave | The leave increases to 15 working days when the working parent has twins or multiples. |
Nedarbingumo atostogos
Kroatijos sveikatos draudimo instituto (Hrvatski zavod za zdravstveno osiguranjeapskaičiuojama pagal vidutinį neto darbo užmokestį per šešis mėnesius iki ligos mėnesio. Jis mokamas visiškai (100% skaičiavimo bazės), kai liga yra Tėvynės karo pasekmė, už sužalojimą, įvykusį darbo metu, už sergančio vaiko iki trejų metų slaugą, už audinių ir organų donorystę, jei reikia izoliuotis ar dėl komplikacijų nėštumo metu. Visais kitais atvejais ji sudaro 70 proc. skaičiavimo bazės. Po šešių mėnesių nepertraukiamų nedarbingumo atostogų suma padidėja iki 80%. Jį reglamentuoja Privalomojo sveikatos draudimo įstatymas (Zakon o obveznom zdravstvenom osiguranju; OG 80/13, 137/13 ir 98/19), Taisyklių dėl ilgiausios laikinojo nedarbingumo atostogų trukmės atsižvelgiant į ligos tipą (Pravilnik o rokovima najduljeg trajanja bolovanja ovisno o vrsti bolesti; OG 153/09), Darbo įstatymas ir Motinystės ir tėvystės išmokų įstatymas. Naujasis Motinystės ir tėvystės išmokų įstatymas (OG 152/22) galioja nuo 2023 m. sausio 1 d.
Pensinis amžius
Vyrų pensinis amžius yra 65 metai, o moterų pensinis amžius padidėjo iki 63 metų 2022 m. ir iki 63,25 metų 2023 m. nuo 60,5 metų 2012 m. Moterų pensinis amžius kasmet ilgėja trimis mėnesiais, o iki 2030 m. ketinama pasiekti 65 metus. Yra galimybė išeiti į ankstyvą pensiją likus ne daugiau kaip penkeriems metams iki oficialaus pensinio amžiaus, sumažinant pensijos dydį 0,2 % už kiekvieną ankstyvo išėjimo į pensiją mėnesį (Zakon o izmjenama Zakona o mirovinskom osiguranju, Pensijų draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas, OG 102/19, 4 straipsnis).
