Profesinio gyvenimo šalies profilis Danijoje
Šis profilis apibūdina pagrindinius Danijos profesinio gyvenimo ypatumus. Jos tikslas – pateikti atitinkamą pagrindinę informaciją apie struktūras, institucijas, veikėjus ir atitinkamus teisės aktus, susijusius su profesiniu gyvenimu.
Tai apima rodiklius, duomenis ir reguliavimo sistemas, susijusias su šiais aspektais: subjektais ir institucijomis, kolektyviniais ir individualiais darbo santykiais, sveikata ir gerove, darbo užmokesčiu, darbo laiku, įgūdžiais ir mokymu, lygybe ir nediskriminavimu darbe. Profiliai sistemingai atnaujinami kas dvejus metus.
Profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir viešosios institucijos atlieka svarbų vaidmenį valdant darbo santykius, darbo sąlygas ir darbo santykių struktūras. Jos yra tarpusavyje susijusios daugiapakopės valdymo sistemos, apimančios Europos, nacionalinį, sektorių, regionų (provincijų ar vietos) ir įmonių lygmenis, dalys. Šiame skyriuje apžvelgiami pagrindiniai veikėjai ir institucijos bei jų vaidmuo Danijoje.
Danijoje vyriausybė ir jos ministerijos paprastai nedalyvauja reguliuojant darbo santykius ir darbo sąlygas. Kalbant apie sprendimų dėl profesinio gyvenimo priėmimą, vyriausybė daugiausia dalyvauja formuojant užimtumo politiką. Išimtis yra darbo aplinkos reguliavimas ir stebėsena (darbuotojų sveikata ir sauga), kuri priklauso Užimtumo ministerijai (Beskæftigelsesministeriet, BM) ir jos agentūrai Danijos darbo aplinkos tarnybai (Arbejdstilsynet). Agentūra prisideda prie saugių ir patikimų darbo sąlygų Danijos darbo vietose kūrimo, atlikdama įmonių patikrinimus, rengdama darbuotojų saugos ir sveikatos taisykles ir teikdama informaciją apie darbuotojų saugą ir sveikatą.
Pagrindines institucijas ir mechanizmus, užtikrinančius darbuotojų teisių įgyvendinimą (darbo teismus), reguliuoja socialiniai partneriai. Daugiausia dėmesio skiriama neteisminiams mechanizmams, kuriuos papildo Danijos darbo teismas (Arbejdsretten), kurį sudaro socialinių partnerių atstovai ir valstybės tarnautojai Aukščiausiojo Teismo teisėjai, ir darbo arbitražo teismai, kuriuos prižiūri socialiniai partneriai. Nutrūkus pastangoms atnaujinti galiojančią kolektyvinę sutartį, viešasis taikintojas (Forligsmanden) turi teisę įsikišti valstybės vardu.
Viešajame sektoriuje veikia trys darbdavių organizacijos, vykdančios kolektyvines derybas valstybės, vietos ir regionų valdžios lygmenimis. Viešojo administravimo modernizavimo agentūra (Moderniseringsstyrelsen), kuri Finansų ministerijos vardu vedė derybas centriniame valstybės sektoriuje, 2019 m. buvo panaikinta, nes ministerija atliko dvigubą derybininko ir teisės aktų leidėjo vaidmenį. Vietoj to atsakomybė už kolektyvines derybas valstybės, kaip darbdavio, vardu buvo perkelta Mokesčių ministerijai, o Viešojo administravimo modernizavimo agentūrą pakeitė Darbuotojų ir kompetencijų agentūra (Medarbejder- og Kompetencestyrelsen), kuri nuo 2021 m. vykdo kolektyvines derybas ministerijos vardu. Danijos vietos valdžia (Kommunernes Landsforening, KL) yra 98 savivaldybių darbdavių asociacija, o Danijos regionai (Danske Regioner) atstovauja 5 Danijos regionams kaip darbdavys.
Svarbiausia atstovavimo Danijoje koncepcija yra socialinių partnerių organizacijų tarpusavio pripažinimas. Socialinio dialogo sistema grindžiama savanoriškumu ir jai taikoma labai mažai teisės aktų. Pripažinimas iš esmės nustatomas tuo metu, kai dvi organizacijos sudaro kolektyvinę sutartį. Organizacijose lyderius renka nariai. Nėra teisės aktų, susijusių su reprezentatyvumo sąvoka.
Apie atstovavimą profesinėms sąjungoms
Narystės asociacijoje laisvė – tiek laisvė stoti į profesinę sąjungą, tiek laisvė į ją neįstoti – aptariama 1982 m. Įstatyme dėl asociacijų laisvės darbo rinkoje (Lov om foreningsfrihed på arbejdsmarkedet). Įstatymas buvo pakeistas 2006 m., panaikinant teisę sudaryti uždarų parduotuvių sutartis. Taigi prisijungimas prie profesinės sąjungos yra savanoriškas, ir nė vienam viešojo ar privataus sektoriaus darbuotojui nedraudžiama stoti į profesinę sąjungą. Kunigai ir aukšto rango karininkai ginkluotosiose pajėgose turi savo profsąjungas.
Profesinių sąjungų tankumas Danijoje yra palyginti didelis, palyginti su kitomis Europos šalimis. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, 2019 m. jis sudarė 67 proc. (EBPO, 2021 m.).
Tačiau profsąjungų tankis nuolat mažėja nuo 1996 m., kai jis siekė apie 75 proc. Nuosmukis daugiausia įvyko kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbininkų bei kanceliarijos ir prekybos darbuotojų profesinėse sąjungose. Tai Danijos profesinių sąjungų konfederacijos (Fagbevægelsens Hovedorganisation, FH (buvusi LO)) profesinės sąjungos.
Yra trys tendencijos, paaiškinančios FH/LO profesinių sąjungų narių mažėjimą. Pirma, nariai, įskaitant potencialius narius, "išsilavina" į profesinę sąjungą, priklausančią skirtingoms konfederacijoms, orientuotoms į aukštesnio lygio narius. Antra, visada buvo tendencija, kad jauni ir užsienio darbuotojai nesijungia į profesines sąjungas, ir šios darbuotojų kategorijos auga. Ir galiausiai, bet ne mažiau svarbu yra konkurencija su mažų mokesčių "geltonosiomis profesinėmis sąjungomis" (profesinėmis sąjungomis, kurios yra politiškai alternatyvios tradiciniam profesinių sąjungų judėjimui ir kurių nei profsąjungos, nei darbdavių organizacijos nepripažįsta kolektyvinių derybų sistemos dalimi). Jie nėra reprezentatyvūs kolektyvinių derybų srityje ir vadovaujasi modeliu, pagrįstu mažais narystės mokesčiais ir individualios teisinės pagalbos teikimu. Tačiau kai kurios alternatyvios sąjungos, pavyzdžiui, krikščioniška profesinė sąjunga "Krifa", per pastaruosius 10 metų nuolat didino savo narių skaičių.
2018 m. dvi didžiausios konfederacijos – Danijos profesinių sąjungų konfederacija (Landsorganisationen i Danmark, LO) ir Danijos profesionalų konfederacija (Funktionærernes og Tjenestemændenes Fællesråd, FTF) – balsavo už susijungimą nuo 2019 m. sausio 1 d. Naujasis subjektas vadinasi Danijos profesinių sąjungų konfederacija (Fagbevægelsens Hovedorganisation, FH). Susijungimas buvo maždaug penkerių metų abiejų konfederacijų vadovų pasirengimo rezultatas. Balsavimo rezultatai nebuvo aiškūs iš anksto. Didžiausia LO narių profesinė sąjunga – Jungtinė Danijos darbininkų federacija (Fagligt Fælles Forbund, 3F), skirta kvalifikuotiems ir nekvalifikuotiems darbininkams – susijungimą sutiko tik paskutinę akimirką.
Narystė profesinėse sąjungose ir jų tankis 2010–2019 m.
| 2010 | 2011 | 2012 | 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 | |
| Trade union density in terms of active employees (%)* | 68.1 | 68.7 | 69.0 | 68.8 | 68.5 | 68.2 | 67.4 | 66.7 | 67.5 | 67.0 |
| Trade union membership (thousands)** | 1,647 | 1,661 | 1,656 | 1,649 | 1,660 | 1,684 | 1,696 | 1,706 | 1,757 | 1,767 |
Pastabos: * Darbuotojų, kurie yra profesinės sąjungos nariai, dalis. ** Darbuotojų narystė profesinėse sąjungose, apskaičiuota pagal bendrą profesinės sąjungos narių skaičių ir prireikus pakoreguota profesinių sąjungų nariams, nepriklausantiems aktyviai, priklausomai ir dirbančiai darbo jėgai (t. y. pensininkams, savarankiškai dirbantiems asmenims, studentams, bedarbiams).
Šaltinis: EBPO ir AIAS, 2021
Pagrindinės profesinių sąjungų konfederacijos ir federacijos
Pagrindinės profesinių sąjungų konfederacijos ir federacijos
| Name | Abbreviation | Members at 31 December 2021 | Involved in collective bargaining? |
| Danish Trade Union Confederation (Fagbevægelsens Hovedorganisation)* | FH | 1,048,623** | No |
| Danish Confederation of Professional Associations (Akademikerne) | None (formerly AC) | 302,626** | Yes |
| Organisation of Managerial and Executive Staff in Denmark (Ledernes Hovedorganisation) | LH | 112,316 | No |
| United Federation of Danish Workers (Fagligt Fælles Forbund) | 3F (member of FH) | 214,992*** | Yes |
| Union of Commercial and Clerical Employees in Denmark (Handels- og Kontorfunktionærernes Forbund) | HK Danmark (member of FH) | 170,260*** | Yes |
| Danish Trade and Labour (Forbundet af Offenligt Ansatte) | FOA (member of FH) | 148,116*** | Yes |
| Danish Nurses’ Organisation (Dansk Sygeplejeråd) | DSR (member of FH) | 69,336*** | Yes |
| Danish Union of Teachers (Danmarks Lærerforening) | DLF (member of FH) | 56,840*** | Yes |
| Danish Federation of Early Childhood Teachers and Youth Educators (Børne- og Ungdomspædagogernes Landsforbund) | BUPL (member of FH) | 55,105*** | Yes |
| Financial Services Union (Finansforbundet) | FF (member of FH) | 39,077*** | Yes |
| Danish Society of Engineers (Ingeniørforeningen i Danmark) | IDA (member of Akademikerne) | 90,920*** | Yes |
| Danish Association of Lawyers and Economists (Danmarks Jurist- og Økonomforbund) | Djøf (member of Akademikerne) | 68,916*** | Yes |
| Danish Association of Masters and PhDs (Dansk Magisterforening) | DM (member of Akademikerne) | 36,325*** | Yes |
| Danish Medical Association (Lægeforeningen) | LF (member of Akademikerne) | 22,385*** | Yes |
Pastaba: lentelėje nurodytos trys Danijos konfederacijos – FH, Akademikerne ir mažesnė LH bei didžiausios ir sparčiai besikeičiančios organizacijos FH ir Akademikerne. * LO ir FTF susijungė nuo 2019 m. sausio 1 d. ir sudarė FH.
: ** StatBank Denmark, LONMED2; *** StatBank Denmark, LONMED3: ** StatBank Denmark, LONMED2; *** StatBank Denmark, LONMED3
Apie darbdavio atstovavimą
Prisijungimas prie darbdavių asociacijos yra savanoriškas. Narystė reiškia, kad darbdavių organizacija savo narių vardu sudaro privalomas kolektyvines sutartis. Oficialių duomenų apie darbdavių organizacijų tankumą nėra, todėl remiantis turima nedidele informacija galima pateikti tik apytikslį įvertinimą. Dėl to neįmanoma tiksliai nustatyti jokių tendencijų. Tačiau tankio skaičiai rodo, kad narystės procentai labai skiriasi priklausomai nuo to, ar jie yra pagrįsti aktyviais darbuotojais, ar įstaigomis narėmis. Tik 1 proc. Danijos įmonių yra didelės; likusieji yra maži ir vidutinio dydžio. Tačiau didžiosios ir vidutinės įmonės įdarbina didžiąją dalį darbuotojų.
Darbdavių organizacijų narystė ir tankis 2012–2021 m. (%)
| 2012 | 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 | 2020 | 2021 | Source | |
| Employer organisation density in terms of active employees | 52.9* | n.a. | n.a. | 52.8* | n.a. | n.a. | n.a. | n.a. | n.a. | n.a. | 2012, DA; 2014, DA (2014); 2015, Navrbjerg and Ibsen (2017) |
| 70.3. | n.a. | n.a. | 69.7 | n.a. | n.a. | 68.3 | n.a. | n.a. | n.a. | OECD and AIAS (2021) | |
| Employer organisation density in terms of private sector establishments | n.a. | n.a. | n.a. | n.a. | n.a. | n.a. | 9.6** | n.a. | n.a. | n.a. | DA, (2020), FA (2018) and Statistics Denmark (2018)*** |
| n.a. | 59.0 | n.a. | n.a. | n.a. | n.a. | n.a. | 58.0 | n.a. | n.a. | ECS 2019 |
Pastabos: DA, Danijos darbdavių konfederacija (Dansk Arbejdsgiverforening); ECS, Europos įmonių tyrimas; FA, Danijos finansų sektoriaus darbdavių asociacija (Finanssektorens Arbejdsgiverforening); n.a., informacijos nėra. * Tankio duomenys apskaičiuoti pagal visos darbo dienos ekvivalento darbuotojų skaičių Danijos darbo rinkoje, padalytą iš darbdavių organizacijų (DA ir FA) darbuotojų, dirbančių visos darbo dienos ekvivalentu, skaičiaus. Duomenys prieinami tik už 2012 ir 2015 m. ** Tankio skaičius apskaičiuotas remiantis bendru įmonių, kurios 2018 m. buvo DA (25 000) ir FA (170) narės, skaičiumi, padalytu iš bendro Danijos privačiojo sektoriaus įmonių skaičiaus (262 186) 2018 m., gauta iš Danijos statistikos departamento. Atitinkama informacija buvo pateikta šių organizacijų interneto svetainėse nurodytais metais (ir vėliau būtų atnaujinta vėlesniais metais).
Pagrindinės darbdavių organizacijos ir konfederacijos
Privačiajame sektoriuje yra dvi darbdavių organizacijų konfederacijos, o viešajame sektoriuje – trys. Didžiausia darbdavių organizacija yra DI, kuri apima milijoną darbuotojų, įskaitant darbuotojus užsienyje.
Pagrindinės darbdavių organizacijos ir konfederacijos, 2022 m.
| Name | Abbreviation | Number of members | Involved in collective bargaining? |
| Confederation of Danish Employers (Dansk Arbejdsgiverforening) | DA | 11 employer organisations covering 25,000 member companies | No |
| Danish Employers’ Association for the Financial Sector (Finanssektorens Arbejdsgiverforening) | FA | 170 member companies with 62,400 employees | Yes |
| Employee and Competence Agency (Medarbejder- og Kompetencestyrelsen) under the Ministry of Taxation | None | No members; employer organisation on behalf of the state | Yes |
| Local Government Denmark (Kommunernes Landsforening) | KL | 98 municipalities | Yes |
| Danish Regions (Danske Regioner) | None | 5 regions | Yes |
| Confederation of Danish Industry (Dansk Industri) | DI (member of DA) | 19,500 member companies | Yes |
| Danish Chamber of Commerce (Dansk Erhverv) | None (member of DA) | 18,000 member companies | Yes |
| Dansk Industri Byggeri (formerly the Danish Construction Association (Dansk Byggeri); in 2020, Dansk Byggeri joined DI) | DI Byggeri (member of DA) | 6,700 member companies | Yes |
| Danish Mechanical and Electrical Contractors’ Association (Tekniq Arbejdsgiverne) | Tekniq (member of DA) | 4,100 member companies | Yes |
Danijoje trišalės konsultacijos paprastai vyksta ad hoc pagrindu. Vyriausybė kviečia pagrindines socialinių partnerių organizacijas aptarti darbo rinkos klausimus arba užimtumui įtakos turinčius klausimus, pavyzdžiui, užimtumo politiką. Socialinių partnerių dalyvavimo lygis apskritai yra didelis, nepriklausomai nuo vyriausybės pareigų.
2012 m. trišalės derybos buvo atšauktos, nes kilo didelių nesutarimų tarp naujai išrinktos Vyriausybės, vadovaujamos socialdemokratų, ir socialinių partnerių, ypač profesinių sąjungų atstovų. Politikai ir socialiniai partneriai trišales derybas jau seniai laiko praeitimi. Tačiau 2016 m. tuometinis ministras pirmininkas Larsas Løkke Rasmussenas pradėjo naujas trišales derybas su nauja strategija. Užuot pateikus visus derybų klausimus viename pakete, kaip tai padarė socialdemokratai su prastais rezultatais, derybos buvo padalintos į tris dalis. Jei viena derybų grupė nepavykdavo, dar dvi turėjo būti vykdomos atskirai. "Surinkimo linijos" strategija – derybų suskaidymas į atskirus etapus – pasirodė esanti sėkminga ir trišalės derybos buvo atgaivintos.
2020 m. COVID-19 krizė iš esmės pakeitė Danijos darbo rinką, todėl Danijos vyriausybė ir socialiniai partneriai priėmė daugiau trišalių susitarimų, kuriais siekiama apsaugoti darbuotojus. Susitarimai apėmė laikiną darbo užmokesčio kompensavimo sistemą privačiojo sektoriaus darbuotojams ir panašią visapusišką savarankiškai dirbančių asmenų rėmimo sistemą, patobulintą darbo pasidalijimo sistemą, finansinę pagalbą stažuotojams, pameistriams ir įmonėms, laikiną sutrumpinto darbo laiko sistemą privačiajame sektoriuje ir laikiną pagalbą šeimoms su vaikais, išsiųstais namo iš mokyklos dėl COVID-19.
Toliau pateiktoje lentelėje nurodytos įstaigos yra nuolatinės trišalės arba dvišalės įstaigos, įsteigtos teisės aktais arba kolektyvinėmis sutartimis ir daugiausia susijusios su užimtumu, mokymu ir darbo aplinka.
Pagrindiniai trišaliai ir dvišaliai organai
| Name | Type | Level | Issues covered |
| National Cooperation Council (Samarbejdsnævnet) | Bipartite | National | Cooperation council administering the Cooperation Agreement (2006) between LO (now FH) and DA |
| Cooperation committees (samarbejdsudvalg) | Bipartite | Company | Cooperation in the workplace, in accordance with the Cooperation Agreement |
| National Employment Council (Beskæftigelsesrådet) | Tripartite | National | Employment creation, employment policy issues |
| National Working Environment Council (Arbejdsmiljørådet) | Tripartite | National | Work environment, occupational health and safety |
| Regional and local employment councils (regionale og lokale beskæftigelsesråd) | Tripartite | Regional and local government | Employment creation, employment policy issues |
| National Council for Adult and Further Training (Rådet for Voksen- og Efteruddannelse) | Tripartite | National | Educational issues relating to citizens who need new qualifications, skills development |
| Vocational training committees (faglige udvalg) | Tripartite | Occupational | Vocational training, further training |
| Sectoral Working Environment Committee (BrancheFællesskaberne for Arbejdsmiljø) | Bipartite | Sector/branch | Working environment, occupational health and safety at sector/branch level |
| Danish Economic Councils (De Økonomiske Råd) | Multipartite | National | Advisory body providing independent analysis and policy advice to Danish policymakers; consists of the Economic Council and the Environmental Economic Council |
Pagrindiniai darbuotojų atstovavimo darbo vietoje kanalai yra parduotuvių prižiūrėtojai ir bendradarbiavimo komitetai; pastarųjų forma, veikianti viešajame sektoriuje, vadinama bendro sprendimo komitetu (MED-udvalg). Šiuos komitetus sudaro vienodas darbuotojų ir vadovybės atstovų skaičius. Darbuotojų atstovai renkami iš profesinės sąjungos narių darbo vietoje. Darbo aplinkos komitetai ir darbuotojų valdybos nariai yra kiti svarbūs darbuotojų atstovavimo darbo vietoje kanalai.
Viešajame sektoriuje bendro sprendimo komitetai taip pat rūpinasi darbo aplinka, todėl veikia vienos pakopos sistema, o ne dviejų pakopų bendradarbiavimo komitetų ir sveikatos ir saugos komitetų sistema (nuo 2012 m. privačiajame sektoriuje vadinami darbo aplinkos komitetais). Bendros įtakos ir bendro sprendimo sistema grindžiama pagrindų susitarimu, MED (bendro sprendimo komiteto) susitarimu. Viešojo sektoriaus bendro sprendimo komiteto pirmininkas paprastai yra savivaldybės ar regiono direktorius, o pirmininko pavaduotojas paprastai yra bendras cecho prižiūrėtojas.
Atstovavimas darbo vietoje kodifikuotas kolektyvinėje sutartyje.
Įstaigų reglamentavimas, sudėtis ir kompetencija
| Body | Regulation | Composition | Competences/ involvement in company-level collective bargaining | Threshold for when the body needs to be/can be set up |
| Cooperation committees (samarbejdsudvalg) | Collective agreements | Equal representation for both sides | Cooperation in the workplace; not involved in collective bargaining in the workplace, for instance on wages | 35 employees |
| Shop steward (tillidsrepræsentant) | Collective agreements | Combined employee representative and trade union representative in the workplace | Involved in company-level collective bargaining | 5 employees |
| Co-determination committees (MED-udvalg) | Collective agreements | Combined committee of the employee and work environment representatives and the public employer | Involved in company-level collective bargaining | 25 employees |
