Veikėjai ir institucijos Suomijoje

Ekonomikos ir užimtumo ministerija (Työ- ja elinkeinoministeriö) yra atsakinga už darbo rinkos veikimo užtikrinimą sukuriant palankią aplinką pramoninei veiklai ir užimtumui. Ji rengia ir stebi darbo teisės aktus. Socialinių reikalų ir sveikatos ministerija (Sosiaali- ja terveysministeriö) yra atsakinga už teisės aktus, susijusius su darbuotojų sauga, sveikata ir lygybės klausimais. Regioninių valstybinių administracinių agentūrų (Aluehallintovirasto) darbuotojų saugos ir sveikatos padaliniai yra atsakingi už regioninę darbuotojų saugos priežiūrą.

Nacionalinė taikinimo tarnyba padeda socialiniams partneriams spręsti ginčus dėl kolektyvinių sutarčių, sudarydama palankesnes sąlygas tarpusavio susitarimams, o Darbo teismas nagrinėja darbdavių ir darbuotojų organizacijų bylas, susijusias su įtariamais kolektyvinių sutarčių pažeidimais, ir gali skirti kompensacines baudas. Su kolektyvinėmis sutartimis nesusijusias bylas, susijusias su darbo teisės aktų leidėjais, sprendžia bendrosios kompetencijos teismai. Bendradarbiavimo ombudsmenas (Yhteistoiminta-asiamies) stebi, kaip laikomasi įstatymų, susijusių su personalo atstovavimu, pavyzdžiui, Bendradarbiavimo įmonėse įstatymo.

Nėra jokių teisės aktų dėl atstovavimo, išskyrus pagrindinius kolektyvinių derybų principus Kolektyvinių sutarčių įstatyme. Akte nustatyti šie principai:

Kolektyvinė sutartis, kaip apibrėžta šiame įstatyme, yra bet koks vieno ar kelių darbdavių arba registruotų darbdavių asociacijų ir vienos ar kelių registruotų darbuotojų asociacijų sudarytas susitarimas dėl sąlygų, kurių turi būti laikomasi darbo sutartyse arba apskritai darbo sutartyse.

Šiame įstatyme "darbdavių asociacija" reiškia bet kokią asociaciją, kurios konkretus tikslas yra apsaugoti darbdavių interesus užimtumo srityje; o "darbuotojų asociacija" – tai bet kuri asociacija, kurios konkretus tikslas yra apsaugoti darbuotojų interesus užimtumo srityje.

Apie atstovavimą profesinėms sąjungoms

Pagal Darbo sutarčių įstatymą visi darbuotojai, nepriklausomai nuo to, kokiame sektoriuje jie dirba, turi teisę stoti į profesines sąjungas. Narystė profesinėse sąjungose Suomijoje yra didelė, o profesinių sąjungų tankis nuo 2011 m. išliko apie 70 proc. Profesinių sąjungų populiarumą paaiškinantys veiksniai yra profesinių sąjungų dalyvavimas pensijų ir nedarbo sistemose, dėl kurių jos užtikrina individualų saugumą, nors egzistuoja ir populiarėja kitos panašias paslaugas teikiančios institucijos. Suomijos profesinių sąjungų svarba profesiniame gyvenime ir politikoje taip pat gali būti narystės profesinėse sąjungose normalizavimo priežastis.

Narystė profesinėse sąjungose ir jų tankis 2011–2022 m.

Pastabos: * Darbuotojų, kurie yra profesinės sąjungos nariai, dalis. ** Darbuotojų narystė profesinėse sąjungose, apskaičiuota pagal bendrą profesinės sąjungos narių skaičių ir, jei reikia, pakoreguota profesinių sąjungų nariams, nepriklausantiems aktyviai, priklausomai ir dirbančiai darbo jėgai (t. y. pensininkams, savarankiškai dirbantiems asmenims, studentams ir bedarbiams).

Pagrindinės profesinių sąjungų konfederacijos ir federacijos

Trys aukščiausio lygio profesinių sąjungų konfederacijos yra Suomijos profesinių sąjungų centrinė organizacija (SAK) (Suomen Ammattiliittojen Keskusjärjestö), Suomijos profesionalų konfederacija (STTK) ir Suomijos profesinių ir vadovaujančių darbuotojų profesinių sąjungų konfederacija (Akava). SAK daugiausia atstovauja mėlynųjų apykaklių profesijoms, o STTK atstovauja pareigūnams ir tarnautojams (daugiausia baltųjų apykaklių darbuotojams), o Akava yra profesinių sąjungų konfederacija, skirta asmenims, turintiems universitetinį, profesinį ar kitą aukšto lygio išsilavinimą.

Pagrindinės profesinių sąjungų konfederacijos ir federacijos

2014 m. dvi didžiausios aukščiausio lygio profesinės sąjungos – SAK ir STTK – pradėjo susijungimo procesą. Susijungimas buvo planuojamas 2016 m. Jos tikslas buvo padidinti darbuotojų organizacijų centralizaciją ir potencialią derybinę galią. Tačiau projektas buvo nutrauktas 2016 m. birželį, kai kelios STTK narių sąjungos ir kai kurios SAK narių sąjungos nusprendė iš jo pasitraukti.

Pastaraisiais metais STTK prarado narių profsąjungas "Akava". 2016 m. Suomijos policijos profesinė sąjunga SPJL (Suomen Poliisijärjestöjen liitto), turinti apie 11 000 narių, perėjo iš STTK į Akava, o 2017 m. tą patį padarė dar trys viešojo sektoriaus profsąjungos, kurių bendras narių skaičius siekė 5 700. 2018–2022 m. įvyko keli STTK profesinių sąjungų susijungimai; visose jose buvo viena didžiausių jos narių – "Trade Union Pro" (Ammattiliitto PRO). Profesinių sąjungų susijungimai taip pat įvyko po SAK skėčiu, pavyzdžiui, kai 2018 m. susijungė trys profesinės sąjungos ir sudarė vieną didžiausių profesinių sąjungų šalyje (RAU, 2018; ETUI, 2020; PRO, 2020; Nousu, be datos). 2022 m. kolektyvinių derybų raunde su SAK susijusios profesinės sąjungos suintensyvino bendradarbiavimą dėl įstrigusių privačiojo sektoriaus kolektyvinių derybų (Trade Union News from Finland, 2022).

Apie darbdavio atstovavimą

Visi darbdaviai turi teisę į asociacijų laisvę, o narystė darbdavių organizacijose privačiame sektoriuje yra savanoriška. Darbdavių organizacijos tankis 2010 m. buvo stabilus ir 2017 m. sudarė apie 65 proc. Pastebima ryški organizacijų susijungimo tendencija, ir tikimasi, kad tai tęsis. Santykinai didelis darbdavių organizacijų tankumas greičiausiai susijęs su darbo organizacijų galia kolektyvinėse sutartyse.

Darbdavių organizacijų narystė ir tankis 2012–2022 m.

Pastaba: * Darbuotojų, dirbančių įmonėje, kuri yra bet kurios darbdavių organizacijos, dalyvaujančios kolektyvinėse derybose, narė, procentinė dalis. N.A., nėra.

Pagrindinės darbdavių organizacijos

EK yra pirmaujanti verslo organizacija, atstovaujanti visam privačiam sektoriui ir įvairaus dydžio įmonėms. Pastaraisiais metais EK neteko dviejų svarbių organizacijų narių: Suomijos miško pramonės federacijos (Metsäteollisuus), kuri pasitraukė 2016 m., teigdama, kad jai reikia tikslingesnio interesų skatinimo, ir Kelių transporto darbdavių federacijos ALT (Autoliikenteen työnantajaliitto) pasitraukė 2017 m., nes EK nebedalyvavo kolektyvinėse derybose. ALT turi apie 660 įmonių narių, kuriose dirba 26 000 darbuotojų, o Metsäteollisuus – 62 įmones nares, kuriose dirba 42 000 darbuotojų.

Vietos valdžios ir apskričių darbdaviai KT (Kuntatyönantajat) yra vietos valdžios darbdavių interesų organizacija, atstovaujanti visoms Suomijos vietos, regioninėms ir jungtinėms valdžios institucijoms. Ji derasi ir sudaro kolektyvines sutartis savivaldybėms, gerovės regionams ir savivaldybių bei gerovės regionų federacijoms, kuriose iš viso dirba apie 434 000 žmonių (2021 m.) (KT, be datos).

Vyriausybės kaip darbdavio biuras VTML (Valtion työmarkkinalaitos) derasi ir sudaro kolektyvines sutartis dėl maždaug 80 000 (2022 m.) darbuotojų, dirbančių valstybėje (Explore Administration, be datos).

Bažnyčios darbdaviai (KiT) atstovauja Suomijos evangelikų liuteronų bažnyčiai (Evankelis-luterilainen kirkko) kaip darbdaviui ir derasi dėl kolektyvinės sutarties dėl maždaug 20 000 parapijose dirbančių darbuotojų (JUKO, 2023).

Suomijos įmonių federacija SY (Suomen Yrittäjät) turi didžiausią narių skaičių iš visų su verslu susijusių federacijų Suomijoje. Jos narius sudaro daugiau nei 115 000 įvairaus dydžio įmonių (nors pusė narių yra individualūs verslininkai) iš visos šalies ir apima visą verslo spektrą. SY buvo įkurta 1996 m. Ji nėra derybų šalis kolektyvinėse derybose.

Pagrindinės darbdavių organizacijos ir konfederacijos

Pastaba: * EK pasikeitus taisyklėms, centralizuotos sutartys nebeturėtų būti sudarytos, o 2017–2018 m. centralizuota sutartis nebuvo pasirašyta. Tačiau tradiciškai centrinės organizacijos aktyviai dalyvavo kolektyvinėse derybose, o 2017–2018 m. ir 2019–2020 m. centrinės organizacijos rėmė ir koordinavo savo narių profesines sąjungas sektorių derybose.

Dėl stiprių trišalio bendradarbiavimo tradicijų Suomijoje veikia įvairios dvišalės ir ypač trišalės darbo grupės. Nors kai kurie yra nuolatinio pobūdžio, kiti yra įsteigti ad hoc, vyriausybės arba remiantis nacionalinio lygmens susitarimais, siekiant ištirti tam tikrą klausimą. Svarbiausi iš jų yra nacionalinio lygmens trišaliai organai, išvardyti lentelėje "Pagrindiniai trišaliai ir dvišaliai organai", nors yra ir mažesnių diskusijų grupių bei regioninių trišalių forumų. Nacionalinės darbo grupės yra labai įtakingos, nes jos dalyvauja formuojant politiką įvairiose srityse bendradarbiaudamos su vyriausybe ar kitais viešaisiais subjektais. Šios sritys apima klausimus, susijusius su kolektyvinėmis derybomis, pavyzdžiui, darbo užmokesčio ir sąnaudų pokyčius, kuriuose vyriausybė nori sutarčių, atitinkančių bendrą ekonomikos situaciją. Kiti svarbūs klausimai yra konkurencingumas ir užimtumas, taip pat nedarbas ir pensijų sistemos. Nuolatinėms įstaigoms dažnai taikomi fiksuoti konsultavimosi mechanizmai, o ad hoc grupių procesai skiriasi kiekvienu konkrečiu atveju.

Be politinių derybų, trišalės ir dvišalės institucijos yra diskusijų forumai, skirti Suomijos profesiniam gyvenimui plėtoti ir tarptautiniam konkurencingumui didinti.

Pagrindiniai trišaliai ir dvišaliai organai

Suomijoje darbuotojų atstovavimas darbo vietoje yra aukštas, o darbuotojų atstovavimas apskritai siekia 56 proc. įmonių (Europos įmonių apklausa, 2019 m.). Darbuotojų atstovavimui iš esmės būdingas vieno kanalo atstovavimas parduotuvių prižiūrėtojams (luottamusmies), kurie yra išrinkti atstovai, priklausantys profesinėms sąjungoms ir kurių padėtį reglamentuoja sektoriaus kolektyvinė sutartis. Parduotuvių prižiūrėtojai paprastai yra susiję su SAK arba STTK. "Akava" dažnai turi žemesnį darbuotojų atstovavimo lygį darbovietės lygmeniu, pavyzdžiui, kontaktinius asmenis (yhdyshenkilö arba yhteyshenkilö). Parduotuvių prižiūrėtojai yra pagrindiniai informavimo ir konsultavimosi procedūrų, taip pat kolektyvinių derybų įstaigų lygmeniu partneriai. Kolektyvinėse sutartyse numatyta, kad visų ekonomikos sektorių darbo vietose turi būti parduotuvių prižiūrėtojai. Parduotuvių prižiūrėtojų rinkimus ir jų kadenciją reglamentuoja profesinių sąjungų vidaus įstatai.

Darbovietėse, kuriose nėra profesinės sąjungos parduotuvės prižiūrėtojo, arba tais atvejais, kai tam tikra personalo grupė neturi profesinės sąjungos parduotuvės prižiūrėtojo, vietoj jo gali būti renkamas parduotuvės prižiūrėtojas, nepriklausantis profesinei sąjungai (luottamusvaltuutettu). Tokių parduotuvių prižiūrėtojų pareigas reglamentuoja įstatymai, o jų užduotys panašios į su profesinėmis sąjungomis susijusių parduotuvių prižiūrėtojų.

Jei nė vienas cecho prižiūrėtojas nebuvo išrinktas, darbuotojai gali išrinkti bendradarbiavimo atstovą (yhteistoimintaedustaja), kuris atstovautų jiems derybose ir veikloje su darbdaviu dėl darbo, darbo sąlygų ir darbuotojų padėties darbo vietoje. Darbdavio ir darbuotojo bendradarbiavimo derybose ir veikloje, kurioje dalyvauja daugiau nei viena personalo grupė, darbdavys ir darbuotojai gali susitarti sudaryti darbo tarybą (yhteistoimintaneuvottelukunta) su visų šalių atstovais, kad būtų lengviau derėtis. Bendradarbiavimo atstovų ir darbo tarybų pozicijos nustatomos teisės aktuose. Įmonių bendradarbiavimo įstatyme nurodyti klausimai, apie kuriuos turi būti informuojami darbuotojų atstovai ir su jais turi būti konsultuojamasi, įskaitant tokius klausimus kaip įmonės ekonominė padėtis, gamybos ir užimtumo perspektyvos, įvairių kategorijų darbuotojų darbo užmokesčio statistika, konsultacijos dėl darbo organizavimo pokyčių ir restruktūrizavimo atvejų.

Darbuotojų saugos ir sveikatos atstovas (työsuojeluvaltuutettu) stebi darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus darbo vietose, kuriose dirba 10 ar daugiau darbuotojų. Darbo vietose, kuriose dirba 20 ar daugiau darbuotojų, taip pat turi būti įsteigtas darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas (työsuojelutoimikunta), kuriame dalyvauja darbdavių ir darbuotojų atstovai, įskaitant išrinktą darbuotojų saugos ir sveikatos atstovą.

Privačiose įmonėse, kuriose dirba 150 ar daugiau darbuotojų, darbuotojai turi teisę būti atstovaujami atitinkamuose įmonės valdymo organuose (henkilöstön edustaja).

Profesinių sąjungų delegacijos (ammattiosasto) yra SAK ir STTK priklausančių profesinių sąjungų savivaldybių arba darbovietių lygmens skyriai. Jie teikia informaciją, paramą, mokymus ir laisvalaikio veiklą savo nariams. Akava kolega profesinių sąjungų delegacijoje didelėse darbovietėse yra įmonių profesinė sąjunga (yritysyhdistys).

Atstovaujamųjų organų reglamentas, sudėtis ir kompetencija