Portugalijos profesinio gyvenimo šalies profilis
Šiame profilyje apibūdinami pagrindiniai Portugalijos profesinio gyvenimo ypatumai. Jos tikslas – pateikti atitinkamą pagrindinę informaciją apie struktūras, institucijas, veikėjus ir atitinkamus teisės aktus, susijusius su profesiniu gyvenimu.
Tai apima rodiklius, duomenis ir reguliavimo sistemas, susijusias su šiais aspektais: subjektais ir institucijomis, kolektyviniais ir individualiais darbo santykiais, sveikata ir gerove, darbo užmokesčiu, darbo laiku, įgūdžiais ir mokymu, lygybe ir nediskriminavimu darbe. Profiliai sistemingai atnaujinami kas dvejus metus.
Individualūs darbo santykiai – atskiro darbuotojo ir darbdavio santykiai. Šiuos santykius formuoja teisinis reguliavimas ir socialinių partnerių derybų dėl sąlygų rezultatai. Šiame skirsnyje apžvelgiama darbo santykių pradžia ir nutraukimas bei teisės ir pareigos Portugalijoje.
Reikalavimai darbo sutarčiai
Pagal Darbo kodeksą (68 str. 2 d.) minimalus darbingas amžius yra 16 metų. Jaunesnis nei 16 metų asmuo, baigęs privalomąjį išsilavinimą, gali būti įdarbintas į "lengvuosius darbus" (darbus, kurie apima lengvas užduotis ir nereikalauja didelių fizinių ir protinių pastangų) (68 straipsnio 3 dalis), o šeimos įmonėje jaunesnis nei 16 metų asmuo gali dirbti tiesiogiai prižiūrimas suaugusio šeimos nario (68 straipsnio 4 dalis). Bet kuriuo atveju darbdavys privalo per aštuonias dienas informuoti kontrolės instituciją apie jaunesnio nei 16 metų asmens įdarbinimą (68 straipsnio 5 dalis).
Darbo kodeksas (141 straipsnis) reikalauja, kad rašytinėse darbo sutartyse būtų nurodyta ši informacija:
Darbdavio ir darbuotojo tapatybė
darbo vieta
dienos ir savaitės darbo laikas
sutarties data ir jos įsigaliojimo data
Darbuotojo atliekamos funkcijos
bazinio darbo užmokesčio ir kito atlyginimo dydis
įspėjimo laikotarpio sutarties nutraukimo atveju apibrėžimas
Apie "labai trumpalaikes sutartis", kurios nėra rašytinės, darbdavys vis tiek turi pranešti socialinės apsaugos tarnybai, t. y. naudodamas elektroninę formą, kurioje pateikiama pirmiau minėta informacija (Darbo kodekso 142 straipsnis). Apskritai sutarties pasirašymo termino nėra. Darbo kodeksas saugo darbuotojus, kurie neturi aiškių sutartinių situacijų. Darbuotojas, neturintis rašytinės ir pasirašytos sutarties, gali būti laikomas nuolatiniu darbuotoju.
Atleidimo ir nutraukimo procedūros
Pagal Darbo kodeksą (340 str.) darbo sutartis gali būti nutraukta pasibaigus terminui, atšaukimui, denonsavimui ar nutraukimui. Atleidimo sąlygos apima:
Atleidimas iš darbo dėl darbuotojo kaltės
kolektyvinis atleidimas iš darbo
Atleidimas iš darbo dėl darbo vietos išnykimo
atleidimas iš darbo dėl netinkamumo
Draudžiama atleisti darbuotoją be pateisinamos priežasties arba dėl politinių ar ideologinių priežasčių.
Darbdavys privalo informuoti darbuotoją apie įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimo terminą.
Tėvystės, motinystės ir tėvystės atostogos
Vaiko priežiūros atostogos reglamentuojamos pagal pradinių vaiko priežiūros atostogų režimą (subsidio parental inicial), kuris apima nuostatas abiem tėvams ir tik motinai ir tėvui (balandžio 9 d. Dekreto įstatymo Nr. 91/2009 11–15 straipsniai).
Įstatymų nustatyta atostogų tvarka
| Regime of initial parental leave (Decree Law 91/2009) | |
Overall maximum duration | 150 days (Article 12(1)) 150 + 30 = 180 days, in the case of shared leave (Article 12(2)) 150 + 30 + 90 = 270 days, in the case of extended leave (Article 16) |
Reimbursement | From 80% to 100% of the average daily wage remuneration declared to social security in the previous six months – does not apply to extended leave To be eligible for the initial parental allowance, the mother and/or the father must have six months’ affiliation in a social security system with registered remuneration. |
Who pays? | The public social security system is responsible for the payment. |
Legal basis | Decree Law 91/2009 of 9 April, Articles 11–16 (amended by Decree Law 70/2010 of 16 June, Decree Law 133/2012 of 27 June, Law 120/2015 of 1 September, Decree Law 53/2018 of 2 July and Law 90/2019 of 4 September) |
Initial parental leave – detailed provisions | |
Maximum duration | Initial parental leave is 120 or 150 consecutive days of leave. It is obligatory for the mother to take 42 days (six weeks) following the birth; the remaining period may be shared between the father and the mother by mutual agreement. The duration of the leave is extended by 30 days in the case of shared leave; each parent takes leave of 30 consecutive days or two periods of 15 consecutive days. Mothers have the option to take up to 30 days of initial parental leave before birth. It is obligatory for the father to take 20 working days of exclusive parental leave, of which five days must be taken consecutively immediately after birth and 15 days must be taken during the subsequent 42 days (six weeks). After this period, voluntary leave of five days, consecutive or not, may be taken by the father after the period referred to and during the initial parental leave of the mother. The initial parental benefit is extended by 30 days per child in the case of multiple births, besides the first one. In the case of multiple births, an extra two days for each child (besides the first one) are added to the father’s exclusive 20 compulsory days of parental leave. Extended parental leave (Article 16) may be granted to one parent or to both parents (alternately), up to a maximum period of three months (for each parent), provided that it takes places immediately after the initial parental benefit or after the extended parental benefit of the other parent. |
| Reimbursement | The parental leave benefit varies according to the option of the parental leave.
When the level of earnings is very low, the law provides a minimum amount of €11.81 per day, equal to 80% of one-thirtieth (representing one day) of the social support index (indexante dos apoios sociais; €443.20 per month in 2022). For the extended parental leave of three months, the benefit corresponds to a daily allowance of 25% of the average daily wage. When the level of earnings is very low, the law provides a minimum amount of €5.90 per day, equal to 40% of one-thirtieth of the social support index. |
Nedarbingumo atostogos
Teisė į mokamas laikinojo nedarbingumo atostogas įstatymu (vasario 4 d. įstatyminis dekretas Nr. 28/2004 su pakeitimais, padarytais rugpjūčio 26 d. įstatyminiu dekretu Nr. 146/2005, spalio 22 d. įstatyminiu dekretu Nr. 302/2009, birželio 16 d. įstatymu Nr. 28/2011, birželio 27 d. įstatyminiu dekretu Nr. 133/2012 ir liepos 2 d. įstatyminiu dekretu Nr. 53/2018) suteikiama visiems dirbantiems asmenims (samdomiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims) ir darbuotojams, kurie laikinai nedarbingi dėl profesinės ligos arba nelaimingas atsitikimas darbe.
Kad galėtų gauti mokamas laikinojo nedarbingumo atostogas, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, turi būti mokėję įmokas į socialinio draudimo sistemą (ar kitą panašią sistemą) ne mažiau kaip šešis mėnesius (iš eilės arba ne) ir bent 12 dienų per paskutinius šešis mėnesius iki ligos. Tačiau ši sąlyga netaikoma savarankiškai dirbantiems asmenims arba jūrininkams, kuriems taikoma savanoriška socialinio draudimo sistema: šie darbuotojai turi būti sumokėję socialinio draudimo įmokas iki trečio mėnesio iki nedarbingumo pradžios pabaigos.
Išmoka mokama nuo ketvirtos nedarbingumo dienos (yra nemokamas trijų dienų laukimo laikotarpis) darbuotojams, nuo 11 nedarbingumo dienos (neapmokamas 10 dienų laukimo laikotarpis) savarankiškai dirbantiems asmenims ir nuo 31 nedarbingumo dienos asmenims, apdraustiems pagal savanorišką socialinio draudimo sistemą.
Laukimo laikotarpis netaikomas: 1) tuberkuliozės, 2) hospitalizacijos ar ambulatorinio chirurginio gydymo tinkamai įgaliotoje įstaigoje ir 3) ligos, prasidėjusios teisės į vaiko priežiūros išmoką laikotarpiu, ir tęsiantis ilgiau nei šis laikotarpis.
Šią išmoką valstybė skiria per socialinę apsaugą. Šios išmokos dydis apskaičiuojamas kaip darbuotojo darbo užmokesčio procentinė dalis (šis atlyginimas nustatomas atsižvelgiant į paskutinių aštuonių mėnesių iki ligos, Kalėdų ir atostogų išmokų pirmųjų šešių mėnesių vidutinį darbo užmokestį), tačiau šis procentas skiriasi priklausomai nuo atostogų trukmės ir ligos pobūdžio.
Ligos pašalpa dengiamo vidutinio dienpinigio dydis skiriasi priklausomai nuo nedarbingumo trukmės: 55 proc. iki 30 dienų, 60 proc. 31–90 dienų, 70 proc. 91–365 dienų ir 75 proc. ilgiau nei 365 dienas.
Minimalus mokėtinų išmokų dydis yra 30 proc. socialinės paramos indekso dienos dydžio (2022 m. – 443,20 euro). Kai asmens referencinės pajamos yra mažesnės už socialinės paramos indeksą, ligos išmoka bus lygi referencinėms pajamoms. Išmokos negali viršyti referencinių pajamų. Darbo santykiai gali būti nutraukti, kol darbuotojas yra nedarbingumo atostogose (Darbo kodeksas).
Pensinis amžius
Kovo 10 d. potvarkiu Nr. 53/2021 nustatyta, kad įprastas amžius, nuo kurio 2022 m. įgyjama teisė į senatvės pensiją, yra 66 metai ir 7 mėnesiai.
Ankstyvas išėjimas į pensiją gali būti taikomas, jei apdraustasis yra ne jaunesnis kaip 60 metų ir mokėjo įmokas 40 metų, netaikant tvarumo koeficiento. Už ankstyvą išėjimą į pensiją baudžiama pagal gegužės 10 d. įstatyminiame dekrete Nr. 187/2007, iš dalies pakeistame vasario 25 d. įstatyminiu dekretu Nr. 16-A/2021, nustatytą normą: 0,5 proc. per mėnesį iki pensijos amžiaus.
Asmuo negali gauti pensijos iki 60 metų amžiaus. Asmeninis amžius, nuo kurio galima gauti senatvės pensiją, sumažinamas keturiais mėnesiais už kiekvienus civilinius metus, kai asmuo sumokėjo įmokas, viršijančias 40 metų reikalavimą; Tačiau šis sumažinimas negali lemti galimybės gauti senatvės pensiją nesulaukus 60 metų. Be to, tvarumo veiksnys neįtraukiamas į senatvės pensinio amžiaus apskaičiavimą pagal lankstumo schemą. Tokiais atvejais paramos gavėjai nėra baudžiami dvigubai.
Yra specialus kelias į pensiją vyresnio amžiaus darbuotojams, turintiems ilgalaikį nedarbą. Jei nedarbas atsiranda sulaukus 57 metų, išeiti į pensiją be nuobaudų leidžiama sulaukus 62 metų. Jei nedarbas atsiranda nuo 52 iki 56 metų, išeiti į pensiją su baudomis leidžiama sulaukus 57 metų. Pastaruoju atveju kvalifikacinis laikotarpis padidinamas nuo 15 iki 22 draudimo metų.
Sunkius darbus dirbantiems žmonėms, pavyzdžiui, kalnakasiams, žuvininkystės jūrininkams, prekybos laivyno jūrininkams, pakrančių laivybos ir pakrančių žvejybos darbuotojams, skrydžių vadovams, profesionaliems klasikiniams ir šiuolaikiniams šokėjams bei siuvinėtojams iš Madeiros taikomos specialios pensijos sąlygos. Šie specialistai gali prašyti išeiti į pensiją anksčiau laiko, laikydamiesi kiekvienai veiklai nustatytų konkrečių sąlygų, susijusių su amžiumi ir įmokų skaičiais, tačiau jie visada turi atitikti 15 metų (paeiliui einančių ar ne) socialinio draudimo įmokų ir bet kurios kitos socialinės apsaugos sistemos, suteikiančios jiems teisę į senatvės pensiją, stažą.
