Dėmesio perkėlimas nuo energijos subsidijų prie energetinės priklausomybės mažinimo
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir dėl to įvestų sankcijų energijos kainos šoktelėjo. Vyriausybės, siekiančios sušvelninti neigiamą kainų augimo poveikį namų ūkiams, įvedė energijos subsidijas ir PVM lengvatas elektrai, dujoms ir kurui. Nors tokios politikos gali prireikti siekiant apsaugoti tuos, kuriems labiausiai reikia pagalbos, energijos vartojimo subsidijavimas yra trumpalaikis sprendimas – tai laikina, dalinė kompensacija, kuri ne visada pasiekia labiausiai nukentėjusius asmenis. Be to, iškastinio kuro energijos naudojimo subsidijavimas prieštarauja ES tikslams apriboti anglies dioksido išmetimą ir išlaikyti energetinę priklausomybę nuo trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Rusijos.
Tačiau energijos neįperkamumo klausimas galėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į ES klimato politiką ir jos geopolitinius interesus, jei vyriausybės pereitų nuo energijos subsidijų prie investicijų į namų ūkių energijos poreikių mažinimą ir priklausomybę nuo energijos iš išorės šaltinių.
Namų ūkių energijos suvartojimo mažinimas
Terminas "energijos nepriteklius" dažnai minimas diskusijose apie dabartinį energijos kainų spaudimą, o tai rodo, kad pagrindinis tikslas yra prieiga prie energijos. Tačiau energijos vartojimas nėra tikslas pats savaime – tai priemonė tikslui pasiekti, skirta namams šildyti, prietaisams ir pan. Todėl turėtų būti siekiama sumažinti energijos kiekį, reikalingą tiems patiems tikslams pasiekti.
Namų ūkiams visada reikės energijos, tačiau šį poreikį galima sumažinti arba patenkinti kitais būdais, o ne padedant ją įsigyti. Tai galima pasiekti, pavyzdžiui, vyriausybėms remiant namų izoliaciją ir skatinant naudoti energiją taupančias šildymo sistemas ir prietaisus – yra keletas išmaniųjų įrenginių, leidžiančių namų ūkiams efektyviai valdyti centrinį šildymą.
Pavyzdžiui, daugiau namų gali būti įrengtos saulės baterijos, o tai galėtų sumažinti žmonių komunalinius mokesčius. Stogai vis dar yra nepakankamai naudojama erdvė saulės baterijoms, ir jų naudojimas šiam tikslui turi didesnį visuomenės pritarimą nei saulės parkai, gadinantys kraštovaizdį.
Visoje ES veikia daug energijos atnaujinimo schemų, pagal kurias namų ūkiams teikiamos dotacijos namams apšiltinti ir saulės baterijoms įrengti. Tačiau tokios sistemos dažnai nepasiekia tų, kurie gyvena prastos kokybės, energetiškai neefektyviuose būstuose, daugiausia mažas pajamas gaunančius žmones. Ši grupė gali nežinoti apie turimą paramą arba gali trūkti pinigų reikalingiems išankstiniams mokėjimams ar bendriems mokėjimams atlikti. Nuomininkai gali neatitikti reikalavimų, jei priemonės skirtos būsto savininkams. EUROFOUND tyrimas parodė, kad mažas pajamas gaunančios grupės dažnai nesinaudoja paramos priemonėmis, kurias jos gali gauti, todėl reikia imtis iniciatyvių veiksmų, kad būtų kreipiamasi į tuos, kuriems labiausiai reikia pagalbos, ir šalinamos kliūtys. 1 Šalyse, kuriose socialinio būsto teikėjai atlieka svarbų vaidmenį, per juos galima įgyvendinti priemones. Nuomojamo būsto atveju nuomotojai turėtų gauti tinkamas paskatas įrengti saulės baterijas ir aprūpinti savo nuomininkus efektyviomis šildymo sistemomis ir prietaisais.
Publikacija: Unaffordable and inadequate housing in Europe
Klimatui palankesnio transporto rėmimas
Transportas yra dar viena svarbi sritis, kurioje žmonės kenčia nuo kylančių energijos kainų. Ji taip pat yra viena iš pagrindinių klimato kaitos veiksnių, sudaranti beveik ketvirtadalį Europos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. 2
Transporto sektoriuje išmetamų teršalų kiekis nemažėjo taip laipsniškai kaip kituose sektoriuose
Šaltinis: ec.europa.eu
Siekdami išspręsti šią problemą, politikos formuotojai gali sutelkti dėmesį į du dalykus: mažinti žmonių poreikį transportui ir sumažinti transporto energijos poreikius.
Pavyzdžiui, tokios paslaugos kaip mokyklos, vaikų priežiūra ir sveikatos priežiūra galėtų būti labiau prieinamos žmonėms, kuriuos jos aptarnauja. Kaip matyti iš EUROFOUND tyrimo dėl galimybės naudotis priežiūros paslaugomis, užtikrinti, kad žmonės naudotųsi netoliese esančiomis paslaugomis, yra ne tik jų prieinamumo klausimas, bet ir geros kokybės bei prieinamos kitais aspektais (pvz., laukimo laiko nebuvimas), kad būtų sumažinta paskata keliauti ieškant geresnių ir prieinamesnių galimybių. 3
Technologijos gali atlikti svarbų vaidmenį: nuotolinis darbas, e. valdžia ir e. sveikatos priežiūra sumažina poreikį keliauti. Pandeminė situacija parodė didžiulį to potencialą.
Transporto poreikius galima patenkinti mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro. Geras susisiekimas viešuoju transportu yra pagrindinis tokių pastangų elementas, o viešojo transporto skatinimas labiau dera su ES energetikos politika nei privataus transporto palengvinimas. Be to, mažesnes pajamas gaunantys žmonės dažniau naudojasi viešuoju transportu ir yra jautresni sąnaudoms, todėl investicijos į kokybišką viešąjį transportą yra teisingos pertvarkos prioritetas. Būsimame darbe, susijusiame su mažas pajamas gaunančių asmenų galimybe naudotis pagrindinėmis paslaugomis, EUROFOUND nustato, kiek valstybės narės ir vietos valdžios institucijos sudaro palankesnes sąlygas naudotis viešuoju transportu, mažindamos mažas pajamas gaunančių grupių naudotojų sąnaudas.
Darbinis dokumentas " Gyvenimo kokybės aspektai vietos vietovėse: iliustruota sistema"
Miestai turi toliau skatinti važiavimą dviračiais ir pėsčiomis investuodami į gerai sujungtą, į ateitį orientuotą dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą. Tokios aktyvios transporto rūšys yra pačios švariausios, sveikiausios ir pigiausios, o kadangi didžioji dauguma europiečių gyvena miestuose, tai būtų naudinga didelei gyventojų daliai. Darbo vietos dažnai yra miestų centruose, kur nuoma ir būsto kainos daugeliui tapo neįperkamos, o tai reiškia, kad gyventi netoli darbo neįmanoma. Geresnis priemiesčių sujungimas su infrastruktūra, palengvinančia aktyvias transporto rūšis, gali būti naudingas šiems darbuotojams.
Nereikėtų pamiršti kaimo bendruomenių; jie turi būti geriau aptarnaujami. Nors trumpuoju laikotarpiu gali tekti griebtis degalų subsidijų, galima ieškoti protingesnių sprendimų. Tai galėtų būti geresnė prieiga prie plačiajuosčio ryšio, o tai galėtų sumažinti poreikį keliauti į darbą. Arba, kai švaresnės dviračių greitkelių ir viešojo transporto alternatyvos yra nerealios, būtų galima suteikti prieigą prie elektromobilių ir saulės elementais varomo įkrovimo.
Atsparumo didinimas nesaugiai ateičiai
Invazija į Ukrainą dar kartą parodė, kad ateitis yra nesaugi – konfliktas yra naujas pokyčių variklis. 4 Vienas iš rezultatų gali būti tai, kad energijos kainos išlieka aukštos arba dar labiau didėja. Priešingai nei ad hoc finansinė parama energijos vartojimui, sumažinus namų ūkių priklausomybę nuo išorės energijos šaltinių padidėtų jų atsparumas tokiam kainų augimui. Dabartinės ar būsimos vyriausybės gali mažinti energijos subsidijas ir didinti PVM. Tačiau daugumos priemonių, skirtų sumažinti priklausomybę nuo išorinės energijos, neįmanoma lengvai išardyti: įrengus saulės elementus, apšiltinus namus ir pastačius dviračių ar pėsčiųjų infrastruktūrą, žmonės žino, kad gali jomis pasikliauti ilgą laiką.
Kylant energijos kainoms kyla pavojus, kad bus sukurta žalioji pertvarka, kai neturtingieji susiduria su didžiausiais iššūkiais. Sumažinus jų energijos poreikį ir, jei reikia, priklausomybę nuo iškastinio kuro energijos šaltinių, būtų užtikrinta tikrai teisinga pertvarka: iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui nė vieno nepaliekant nuošalyje.
Vaizdas © Sergejus / "Adobe Stock"
1.Eurofound (2015), Access to social benefits: Reducing non-take-up
2.European Commission, Climate action, webpage.
3.Eurofound, Access to care services: Early childhood education and care, healthcare and long-term care
4.Eurofound, Recovery and resilience in the EU – Back to the future? Some reflections on Foundation Forum 2022
Autorius
Hans Dubois
Senior research managerHans Dubois yra EUROFOUND Socialinės politikos skyriaus vyresnysis tyrimų vadovas. Jo tyrimų temos apima būstą, pernelyg didelį įsiskolinimą, sveikatos priežiūrą, ilgalaikę priežiūrą, socialines išmokas, išėjimą į pensiją ir gyvenimo kokybę vietinėje vietovėje. Prieš prisijungdamas prie Eurofound, jis buvo Kozminskio universiteto (Varšuva) docentas. Jis baigė verslo administravimo ir vadybos daktaro laipsnį Bocconi universitete (Milanas), po to, kai dirbo mokslinių tyrimų pareigūnu Europos sveikatos sistemų ir politikos observatorijoje (Madridas).
Related content
30 May 2023
Unaffordable and inadequate housing in Europe
Unaffordable housing is a matter of great concern in the EU. It leads to homelessness, housing insecurity, financial strain and inadequate housing. It also prevents young people from leaving their family home. These problems affect people’s health and well-being, embody unequal living conditions and opportunities, and result in healthcare costs, reduced productivity and environmental damage. Private tenants have faced particularly large housing cost increases, and owners with mortgages are vulnerable to interest rate increases. In addition, many owners without mortgages, especially in post-communist and southern European countries, experience poverty and housing inadequacy. The cost-of-living crisis affects people in all tenancies. Social housing and rent subsidies support many, but capacity differs across and within countries, and these measures exclude certain groups in vulnerable situations and fail to reach everyone who is entitled to them. Three quarters of Member States have Housing First initiatives – providing housing for homeless people – but these mostly operate on a small scale. This report maps housing problems in the EU and the policies that address them, drawing on Eurofound’s Living, working and COVID-19 e-survey, European Union Statistics on Income and Living Conditions and input from the Network of Eurofound Correspondents.
8 October 2020
Access to care services: Early childhood education and care, healthcare and long-term care
The right of access to good-quality care services is highlighted in the European Pillar of Social Rights. This report focuses on three care services: early childhood education and care (ECEC), healthcare, and long-term care. Access to these services has been shown to contribute to reducing inequalities throughout the life cycle and achieving equality for women and persons with disabilities. Drawing on input from the Network of Eurofound Correspondents and Eurofound’s own research, the report presents an overview of the current situation in various EU Member States, Norway and the UK, outlining barriers to the take-up of care services and differences in access issues between population groups. It pays particular attention to three areas that have the potential to improve access to services: ECEC for children with disabilities and special educational needs, e-healthcare and respite care.
4 August 2016
Inadequate housing in Europe: Costs and consequences
This report aims to improve understanding of the true cost of inadequate housing to EU Member States and to suggest policy initiatives that might help address its social and financial consequences. The full impact of poor housing tends to be evident only in the longer term, and the savings to publicly funded services, the economy and society that investment in good quality accommodation can deliver are not always obvious. While housing policies are the prerogative of national governments, many Member States face similar challenges in this field. In some, projects to improve inadequate housing have already provided valuable practical experience that can usefully be shared, and this report presents eight such case studies. While improving poor living conditions would be costly, the report suggests the outlay could be recouped quite quickly from savings on healthcare and a range of publicly funded services – in the EU as a whole, for every €3 invested in improving housing conditions, €2 would come back in savings in one year.
With contributions from Robert Anderson, Pierre Faller, Jan Vandamme (Eurofound) and Madison Welsh.
