Kolektyviniai veiksmai
Kolektyviniai veiksmai yra viena iš pagrindinių priemonių, kuriomis darbuotojai ir jų organizacijos gali spręsti darbo ginčus ir remti savo ekonominius ir socialinius interesus. Jis gali būti įvairių formų, pradedant visišku darbo nutraukimu neribotam laikui ir baigiant ribotesnėmis kolektyvinių veiksmų formomis, kai darbas nenutrūksta. Teisė streikuoti aiškiai pripažįstama daugelio šalių konstitucijose ir (arba) įstatymuose. ES lygmeniu teisė streikuoti įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnyje. Teisė į socialinių partnerių kolektyvinius veiksmus taip pat įtraukta į Europos socialinių teisių ramstį. Šiuo metu EUROFOUND nagrinėja galimybes sukurti kolektyvinių veiksmų stebėsenos priemonę.
Nauja ir netrukus pasirodysianti
Naujausias turinys šia tema pateikiamas toliau.
29 July 2024
3 November 2022
19 May 2022
This publication consists of individual country reports on working life during 2021 for 28 countries – the 27 EU Member States and Norway. The country reports summarise evidence on the impact of the COVID-19 pandemic on working life based on national research and survey results during 2021. They outline the policy responses of governments and social partners in their efforts to cushion the socioeconomic effects and include a focus on policy areas related to adapting to the pandemic and the return to work. This includes in particular a focus on new health and safety arrangements at work, new work arrangements, policies to address labour shortages and wages and wage setting. The reports also explore the impact of the pandemic on social dialogue, collective bargaining and industrial action.
Please note that there is no consolidated report on working life in the EU in 2021.
Svarbiausi įžvalgos Kolektyviniai veiksmai
Tai – svarbiausių rezultatų šia tema atranka.
7 February 2022
Collective labour disputes in the EU
In recent years, apart from some intermittent spikes, there has been a general decrease in industrial action across the EU Member States. During the COVID-19 pandemic, this trend has continued, with the most significant labour disputes not surprisingly occurring in the human health and social services sector, the education sector and the transport and logistics sector. This report analyses the data collected in 2018–2019 by Eurofound during the piloting of its Industrial Action Monitor (IAM) database. Using cluster analysis, the research classified industrial action in Europe into five categories: national disputes of interest and rights, sometimes involving different forms of employment; extended disputes about collective pay agreements; localised disputes about employment problems, working time and restructuring, with short work stoppages; localised disputes about workers’ rights and grievances over company policies; and disputes concerning public policies.
In terms of specific issues, problems over pay accounted for over 40% of disputes, employment problems accounted for 20%, other aspects of working conditions accounted for 16% and protests accounted for 13%. Noting the lack of complete data on industrial action in Europe, the analysis points to the need for a systematic collection of empirical evidence in the future to provide a sound basis for comparative analysis.
20 September 2023
Database of wages, working time and collective disputes
8 April 2021
Relative calm on the industrial action front in 2020
Ekspertai tema Kolektyviniai veiksmai
„Eurofound“ mokslininkai teikia ekspertines įžvalgas ir su jais galima susisiekti dėl klausimų ar žiniasklaidos užklausų.
Mária Sedláková
Research officerMária Sedláková yra EUROFOUND Profesinio gyvenimo skyriaus mokslinių tyrimų pareigūnė. Ji yra atsakinga už sektorių reprezentatyvumo tyrimų apžvalginių ataskaitų rengimą, nacionalinių ataskaitų apie darbo santykius, socialinį dialogą ir profesinį gyvenimą valdymą ir kokybės kontrolę bei kolektyvinių derybų ne tik darbo užmokesčio projekto rengimą. Prieš prisijungdama prie EUROFOUND, ji dirbo techninių tyrimų pareigūne Tarptautinės darbo organizacijos Ženevoje Valdymo ir trišališkumo departamente, rengdama 2022 m. socialinio dialogo pavyzdinę ataskaitą. Ji taip pat dirbo mokslo darbuotoja Vidurio Europos darbo studijų institute Bratislavoje (2013–2020), daugiausia dėmesio skirdama socialiniam dialogui, kolektyvinėms deryboms, darbo sąlygoms ir darbo sociologijai. Maria yra įgijusi politikos mokslų magistro laipsnį su lyginamosios Europos politikos specializacija Vidurio Europos universitete.
Christine Aumayr-Pintar
Senior research managerChristine Aumayr-Pintar yra EUROFOUND Profesinio gyvenimo skyriaus vyresnioji mokslinių tyrimų vadovė. Ji koordinuoja EUROFOUND socialinio dialogo ir darbo santykių tyrimus ir prižiūri EUROFOUND korespondentų tinklą (NEC). Jos pagrindinė mokslinių tyrimų patirtis, vertinama lyginamuoju ES mastu, yra susijusi su minimaliuoju darbo užmokesčiu, kolektyvinėmis derybomis dėl darbo užmokesčio ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skaidrumu. Prieš pradėdama dirbti EUROFOUND 2009 m., ji dirbo darbo rinkų ir regioninės ekonomikos tyrėja "Joanneum Research" Austrijoje. Ji įgijo ekonomikos magistro laipsnį ir socialinių mokslų ir ekonomikos daktaro laipsnį, studijavo ekonomiką Grace, Vienoje ir Jönköpinge.
Visas turinys šia tema Kolektyviniai veiksmai
Ši skiltis suteikia prieigą prie viso turinio, kuris buvo paskelbtas šia tema.
