&w=3840&q=90)
Socialiniai partneriai
"Socialiniai partneriai" Europoje paprastai vartojamas apibūdinti vadovybės ir darbo atstovus (darbdavių organizacijas ir profesines sąjungas), o kai kuriais atvejais ir viešąsias institucijas, kurios dalyvauja socialiniame dialoge. Terminas "Europos socialiniai partneriai" konkrečiai reiškia tas organizacijas ES lygmeniu, kurios dalyvauja Europos socialiniame dialoge, numatyta Europos Sąjungos veiklos sutarties (TFEU) 154 ir 155 straipsniuose. Socialiniai partneriai atlieka svarbų vaidmenį valdant darbo santykius ir yra pagrindiniai veikėjai pramoninių santykių sistemose. Daugumoje ES valstybių narių jie formuoja darbo sąlygas ir daro įtaką socialinei politikai, tiek per kolektyvines derybas, tiek per tripartitinį socialinį dialogą. Jie yra tarpusavyje susijusios dalys daugiapakopėje valdymo sistemoje, apimančioje Europos, nacionalinį, sektorių, regioninį (provincijos ar vietos), įmonių ir įstaigų lygius.
Naujausias turinys šia tema pateikiamas toliau.
Europos socialinių partnerių organizacijų atstovavimas: Geležinkelių sektorius
Ši studija pateikia informaciją, leidžiančią įvertinti Europos sektorinio socialinio dialogo komiteto geležinkelių sektoriuje dalyvaujančių veikėjų atstovavimą.Vieta prie stalo, bet kas sprendžia? Socialiniai partneriai viešojo užimtumo ir socialinės apsaugos institucijų valdyme
Šiame straipsnyje nagrinėjamas profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų dalyvavimas viešųjų užimtumo paslaugų ir socialinės apsaugos institucijų valdyme 27 ES valstybėse narėse ir Norvegijoje, bei pateikiama jų įtaka, jei tokia yra, šiose institucijose.Representativeness of the European social partner organisations: Commerce sector – 2026
This study provides information allowing for an assessment of the representativeness of the actors involved in the European sectoral social dialogue committee for the commerce sector.Eurofound tiria ir praneša apie socialinių partnerių pokyčius, taip pat nagrinėja, kaip jie reagavo ES valstybėse narėse ir Norvegijoje į daugybę naujų politinių, teisinių ir socialinių iššūkių, iškilusių pastaraisiais metais.
TFEU pripažįsta ir skatina socialinių partnerių vaidmenį ES lygiu ir dokumentuoja ES įsipareigojimą skatinti dialogą tarp socialinių partnerių, gerbiant jų autonomiją. Šį pripažinimą iliustruoja daugiamečių socialinių partnerių darbo programų priėmimas. Šiose programose patys socialiniai partneriai nustato savo prioritetus ir derybų darbotvarkę bei sprendžia dėl tinkamų socialinio dialogo priemonių.
Bėgant metams, Europos institucijos vis labiau pripažino ES lygmens socialinių partnerių vaidmenį. Tai atsispindi, pavyzdžiui, kasmetinio trišalio socialinio viršūnių susitikimo tarp Europos Vadovų Tarybos, Europos Komisijos ir socialinių partnerių įsteigime, kuris leidžia pastariesiems prisidėti prie įvairių ES ekonominio ir socialinio valdymo komponentų. Pagrindinės tarpsektorinės organizacijos, atstovaujančios socialiniams partneriams ES lygmeniu, yra:
Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC)
Europos verslo konfederacija (BusinessEurope)
Europos amatų ir MVĮ asociacija (SMEunited, anksčiau UEAPME)
Europos darbdavių ir įmonių centras, teikiantis viešąsias paslaugas ir bendrojo intereso paslaugas (CEEP)
Socialiniai partneriai atlieka svarbų vaidmenį formuojant ES socialinę teisėkūrą. Komisija privalo konsultuotis su socialiniais partneriais prieš pateikdama pasiūlymus socialinės politikos srityje per privalomą dviejų etapų konsultacijų procedūrą (SESV 154 straipsnis). Be to, socialiniai partneriai gali derėtis dėl susitarimų, kurie gali būti įgyvendinami autonomiškai pagal nacionalines praktikas arba jų prašymu ES lygmeniu per Tarybos sprendimą (SESV 155 straipsnis). Šiuo požiūriu socialinių partnerių susitarimai, įgyvendinti ES lygmeniu, atliko svarbų vaidmenį plėtojant ES socialinį įsigijimą.
Be to, Europos institucinės organizacijos laiko pramonės puses pagrindinėmis Europos semestro – ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavimo ciklo ES viduje – plėtrai. Nors socialinių partnerių vaidmuo semestre nėra aiškiai apibrėžtas teisės aktų pagrinduose, jų dalyvavimas buvo pripažintas ir sustiprintas Reglamente 1175/2011 dėl biudžeto pozicijų stebėsenos bei ekonominės politikos koordinavimo ir priežiūros. Atnaujintas Europos semestras, pradėtas 2015 m., suteikia daugiau laiko dialogui ir didesnį socialinių partnerių įsitraukimą visais lygmenimis. 2025 m. kovo mėn. Komisija ir tarpsektoriniai socialiniai partneriai pasirašė bendrą paktą dėl Europos socialinio dialogo stiprinimo. Tai remiasi 2024 m. Val Duchesse socialinio partnerio deklaracija.
Europos Komisija: Komisija ir socialiniai partneriai pasirašo bendrą paktą stiprinti socialinį dialogą Europojeopens in new tab
Europos Komisija: Europos semestrasopens in new tab
Europos Komisija: Socialinių partnerių konsultacijosopens in new tab
BusinessEurope: Europos socialinis dialogas – Darbo programa 2022–2024opens in new tab
Tai – svarbiausių rezultatų šia tema atranka.
31 March 2025
National-level social governance of the European Semester and the Recovery and Resilience Facility
The Recovery and Resilience Facility (RRF) is integrated into the European Semester framework for economic and social policy coordination. It is the cornerstone of the NextGenerationEU package and provides funds to Member States for the implementation of the reforms and investments in their recovery and resilience plans until the end of 2026.
This report looks at the extent and quality of social partner involvement in the European Semester and in the RRF. It examines the question of how the social partners have been involved in the design and implementation of national recovery and resilience plans and how satisfied they have been with this involvement. It also aims to identify general trends in the implementation of the national plans, with a particular focus on measures in the social policy field. The involvement of the social partners came to the fore with the adoption of a new economic governance framework in April 2024, which introduced national medium-term fiscal-structural plans on which the social partners need to be consulted.
19 July 2023
Supporting regions in the just transition: Role of social partners
This report investigates the involvement of social partners in the just transition to a climate-neutral economy, with a particular focus on the territorial just transition plans. These plans aim to support the regions most negatively affected by the just transition by assisting workers to retrain, relocate and find other jobs, and also support industries that need to phase out fossil fuels or other greenhouse gas-intensive activities. The role and input of the social partners in these plans and their views on the just transition are explored. An analysis of social dialogue practices and examples of collective agreements shows the range of topics covered by the social partners. The report also investigates the role of the energy crisis in the just transition and how it has contributed to delays in the implementation of territorial just transition plans in certain Member States.
10 December 2021
Social partners going digital: Using digital tools and adapting social dialogue processes
Digital transformation is changing the world of work. This report looks at how social partners – the actors involved in the regulation of employment relationships – are increasingly adopting technological solutions to improve the services that they provide to their members and facilitate collective bargaining processes. Technological tools offer social partners the opportunity to enhance consultation, engage with their members through digitised processes, improve services and increase networking activities, as well as addressing the issue of membership decline. The findings of this report show that the extent to which the social partners use digital technologies varies greatly across the EU Member States, Norway and the United Kingdom. Provisions in collective agreements on several aspects of digitalisation have been identified in about half of the countries. Through these provisions, social partners encourage their members to boost training on digital skills, ensure fair and safe working conditions and take account of data protection and employee monitoring practices. The European social partners’ autonomous framework agreement on digitalisation has provided inspiration to national-level organisations, and follow-up actions in this regard have the potential to greatly benefit their members.
9 March 2021
Involvement of social partners in policymaking during the COVID-19 outbreak
Since 2016, Eurofound has closely monitored the involvement of national social partners in policymaking as part of the European Semester cycle. In 2020, the focus was on their involvement during the first months of the COVID-19 outbreak. While the pandemic has presented a huge challenge to social dialogue, the results of the analysis highlight how social dialogue can be an effective tool in shaping policy initiatives and finding solutions to emergency situations affecting businesses, workers, the economy and society. It is clear that the participation of social partners in the design and implementation of national recovery and resilience plans in 2021 will be key in the recovery process and for strengthening social dialogue going forward.
30 August 2020
Role of social partners in tackling discrimination at work
This report assesses the role of the social partners in tackling workplace discrimination. Against the background of EU and national anti-discrimination legislation, it highlights the extent to which the need to tackle discrimination on different grounds is on the radar of cross-sectoral social partners. It also provides an overview of the measures taken to deal with the persistent incidence of discrimination on the grounds of age, disability, race or ethnic origin, religion or belief, and sexual orientation or gender identity.
24 June 2020
COVID-19: Policy responses across Europe
The effect of the COVID-19 pandemic on the lives of individuals and societies, including on the economy and labour markets, is unprecedented. The impact of the global health emergency has placed a growing number of businesses under threat, putting the jobs of more and more workers at risk and impacting the livelihoods of many citizens. Policymakers moved swiftly in an effort to mitigate the social and economic effects on businesses, workers and citizens. Eurofound’s COVID-19 EU PolicyWatch database provides information on initiatives introduced to cushion these effects. Drawing on the content of this database of around 500 policy initiatives (April 2020), this report aims to present an overview of both large-scale government measures and collective agreements that impact on large groups of workers, setting this in the context of the evolving labour market situation.
Data: COVID-19 EU PolicyWatch
10 September 2020
Capacity building for effective social dialogue in the European Union
The aim of this report is to add to the discussion on how Eurofound can contribute to supporting capacity building of social partners for effective social dialogue. The report includes a review by Eurofound aimed at identifying the capacity-building needs and initiatives of social partners in relation to national frameworks for autonomous collective bargaining, involvement in European social dialogue and the European Semester, and the development of membership and services for members. It also includes the results from stakeholder consultations and two exchange seminars held in 2019, along with a set of policy pointers for further discussion.
6 December 2019
European sectoral social dialogue: Facts and figures
European sectoral social dialogue plays an important role in promoting dialogue between the social partners in industrial sectors at European level. There are currently 43 European sectoral social dialogue committees that bring together the social partners from the EU Member States – representatives of trade unions and employer organisations – to engage in dialogue on behalf of specific sectors. This research report provides facts and figures on sectoral diversity, social partner organisations, and representativeness at EU, Member State and sectoral levels.
„Eurofound“ mokslininkai teikia ekspertines įžvalgas ir su jais galima susisiekti dėl klausimų ar žiniasklaidos užklausų.
Angelina Atanasova
Research support officerAngelina Atanasova yra tyrimų paramos pareigūnė Eurofound Darbo gyvenimo skyriuje. Jos dabartinės tyrimų temos apima socialinį dialogą ir pramoninius santykius, taip pat neįgaliųjų teises ir neįgaliųjų įtraukimą į darbo rinką. Prieš prisijungdama prie Eurofound 2024 m., ji dešimtmetį dirbo politikos tyrimuose Briuselyje, buvo Europos socialinės observatorijos tyrėja, mokslinė bendradarbė KU Leuven Teisės fakultete ir politikos konsultantė lygybės ir antidiskriminacijos klausimais Atvirosios visuomenės Europos politikos institute. Ji turi daktaro laipsnį ES teisės ir sociologijos srityje iš KU Leuven ir viešosios politikos magistro laipsnį iš Centrinės Europos universiteto. Jos pagrindiniai moksliniai interesai apima neįgaliųjų teises, lygybę, socialinę įtrauktį ir socialinį dialogą.
Victoria Cojocariu
Research officerVictoria Cojocariu yra tyrimų darbuotoja Eurofound Darbo gyvenimo skyriuje, dirbanti socialinio dialogo ir pramoninių santykių srityse. Ji aktyviai dalyvauja Eurofound atstovaujamumo tyrimuose, skirtuose remti Europos socialinį dialogą, taip pat tyrimuose, analizuojančiuose socialinių partnerių vaidmenį nacionaliniu ir Europos lygiu bei kolektyvinių derybų praktikose. Jos mokslinių tyrimų interesai apima skaitmenizaciją, darbo organizavimą ir darbo vietos praktiką. Nuo 2025 m. Victoria valdo ES PolicyWatch duomenų bazę. Prieš prisijungdama prie Eurofound 2019 m., Victoria dirbo tyrėja Bukarešto viešųjų inovacijų centre ir Rumunijos Atvirosios visuomenės fonde, prisidėdama prie nacionalinių ir tarptautinių tyrimų projektų migracijos, švietimo, trečiųjų šalių piliečių prieigos prie darbo rinkos bei žmogaus teisių srityse. Ji turi sociologijos bakalauro ir magistro laipsnius.
Mária Sedláková
Research officerMária Sedláková yra tyrimų darbuotoja Eurofound Darbo gyvenimo skyriuje, specializuojasi lyginamuosiuose pramoniniuose santykiuose, socialiniame dialoge ir kolektyvinėse derybose. Ji turi patirties kolektyvinių sutarčių turinio analizėje. Jos dabartiniai darbai nagrinėja socialinių partnerių vaidmenį valdant nacionalines viešąsias užimtumo paslaugas ir socialinės apsaugos institucijas, taip pat socialinio dialogo vaidmenį darbo migracijoje. Ji taip pat prisideda prie ES lygmens sektorinių socialinių partnerių atstovavimo vertinimo ir kas dvejus metus vykstančių trijų šalių mainų seminarų organizavimo. Prieš prisijungdama prie Eurofound, Mária atliko kolektyvinių derybų tyrimus Tarptautinės darbo organizacijos Valdymo ir tripartizmo skyriuje Ženevoje (2020–2022), po darbo Centrinės Europos darbo studijų institute Bratislavoje (2013–2020). Ji turi politikos mokslų magistro laipsnį su specializacija lyginamojoje Europos politikoje iš Centrinės Europos universiteto.
Peter Kerckhofs
Senior research managerPeter Kerckhofs yra EUROFOUND Profesinio gyvenimo skyriaus vyresnysis mokslinių tyrimų vadovas. Jo darbe daugiausia dėmesio skiriama socialinių partnerių vaidmeniui Europos semestre ir nacionalinėms ataskaitoms apie darbo santykių pokyčius. Peter turi didelę patirtį kuriant reprezentatyvumo studijų metodiką, taikant Europos ir nacionalinius reprezentatyvumo kriterijus konkrečiame skirtingų sektorių kontekste, taip pat kaupiant išsamias žinias apie darbo santykių kraštovaizdį įvairiuose sektoriuose. Peter taip pat dirbo su projektais, susijusiais su Europos darbo tarybomis ir Europos sektorių socialiniu dialogu. Prieš prisijungdamas prie Eurofound, jis dirbo ETUI ir UCL tyrėju, EMCEF politiniu sekretoriumi ir KU Leveno socialinių mokslų fakulteto doktorantūros mokyklos moksliniu koordinatoriumi. Jis yra įgijęs socialinio darbo bakalauro laipsnį ir politikos mokslų magistro laipsnį KU Leuven ir tarptautinių santykių laipsnį UCL, taip pat darbo santykių daktaro laipsnį Mančesterio universitete.
Ši skiltis suteikia prieigą prie viso turinio, kuris buvo paskelbtas šia tema.
