Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės socialinis valdymas. Nacionalinių socialinių partnerių dalyvavimas

Javascript is disabled in your browser. Please, enable it for a better user experience.

Authors

Abstract

Praėjus trejiems metams nuo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) priėmimo, šioje ataskaitoje vertinamas socialinių partnerių dalyvavimas įgyvendinant pagal tą iniciatyvą finansuojamas reformas ir investicijas 2023 metais. Joje taip pat vertinamas jų dalyvavimas rengiant 2023 m. nacionalines reformų programas (NRP), kurios yra Europos semestro dalis.

EGADP reglamente numatyta, kad rengiant ir įgyvendinant EGADP reformų ir investicijų planus turi būti konsultuojamasi su socialiniais partneriais. Be to, dalyvavimą rengiant nacionalines reformų programas, kurios yra Europos semestro dalis, remia ir Europos Komisija. Šioje ataskaitoje nustatyta, kad jų dalyvavimas abiejuose procesuose įvairiose šalyse vis dar netolygus ir priklauso nuo kelių veiksnių.

Social governance of the Recovery and Resilience Facility: Involvement of the national social partners

English (2.37 MB - PDF)

Key messages

Dabartinis nacionalinių socialinių partnerių dalyvavimas nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo procese vertinamas nevienodai. Tai patvirtina ankstesnes išvadas, kad bendras jų dalyvavimo lygmuo dar nėra visiškai patenkinamas.

Nuolatinis, prasmingas ir savalaikis socialinių partnerių dalyvavimas turi tapti svarbesniu prioritetu plėtojant užimtumo ir socialinę politiką bei bet kokią kitą susijusios srities politiką antrame Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo etape. Labai svarbu, kad tęsiant veiklą būtų visapusiškai atsižvelgta į 2023 m. Tarybos rekomendaciją stiprinti socialinį dialogą ir Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą.

Tikimasi, kad vyriausybėms ir socialiniams partneriams pradedant antrąjį nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo etapą, pasimokius iš pradinių etapų patirties, socialiniai partneriai bus reguliariai ir plačiai įtraukiami į įvairaus lygmens veiklą.

Socialinių partnerių teigimu, tinkamos informacijos ir atsiliepimų iš valdžios institucijų trūkumas ir per trumpas dalijimuisi informacija skirtas laikas riboja tinkamų ir prasmingų konsultacijų galimybes. Tačiau vertinant šiuos pastebėjimus svarbu atsižvelgti ir į įvairius susijusius veiksnius, pavyzdžiui, į administracinių struktūrų sudėtingumą.

Atsižvelgiant į šiuo metu vis sudėtingėjančias ekonomines aplinkybes ir augantį neapibrėžtumą Europos Sąjungoje, būtina užtikrinti geresnį ir platesnį socialinių partnerių dalyvavimą formuojant nacionalinę ekonominę, socialinę ir tvarumo politiką. Socialinių partnerių dalyvavimas nepaprastai prisideda prie veiksmingesnių struktūrinių reformų ir investicijų ES.

Executive summary

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) yra laikina finansinė priemonė, sukurta 2021 m. vasario mėn. priimtu Reglamentu (ES) 2021/241. Iš pradžių ja siekta padėti ES valstybėms narėms atsigauti po COVID-19 pandemijos ir tuo pačiu metu stiprinti jų ekonomiką bei visuomenę, padedant pasirengti žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. EGADP, iš pradžių parengta reaguojant į pandemiją, buvo pratęsta, kad galėtų būti įgyvendinama ir vidutinės trukmės laikotarpiu (iki 2026 m.). EGADP yra plataus užmojo programos „Next Generation EU“ kertinis akmuo. Ji buvo integruota į Europos semestro ekonominės ir socialinės politikos koordinavimo sistemą; EGADP finansavimu siekiama spręsti problemas, nustatytas Europos Sąjungos Tarybos konkrečioms šalims pateiktose rekomendacijose.

Europos Komisija ragina valstybių narių vyriausybes į Europos semestro programos veiklą įtraukti socialinius partnerius, o EGADP reglamente numatyta, kad su jais būtų konsultuojamasi rengiant ir įgyvendinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Šioje ataskaitoje vertinamas socialinių partnerių dalyvavimas įgyvendinant pagal nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus vykdomas reformas ir investicijas 2023 metais. Joje taip pat vertinamas jų dalyvavimas rengiant 2023 m. nacionalines reformų programas (NRP), kurios yra Europos semestro dalis.

Politinės aplinkybės

2023 m. Europos semestro ciklas įgyvendintas sudėtingomis karo Ukrainoje sąlygomis ir esant dideliam ekonominiam neapibrėžtumui – didelei infliacijai ir tiekimo sutrikimams. Šie sunkumai turėjo įtakos valstybių narių nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimui, nors bendras EGADP vykdymas vyksta sklandžiai. Komisijos teigimu, iki 2023 m. rugsėjo 1 d. pagal EGADP gautas 31 mokėjimo prašymas iš 19 valstybių narių ir išmokėta 153,4 mlrd. EUR suma. Tačiau kai kurios valstybės narės pranešė apie tam tikras administracinių pajėgumų problemas, sunkumus laikantis terminų dėl nenumatyto darbų vėlavimo ir patirtų išlaidų, taip pat trikdžius siekiant pagrindinių tikslų.

Iš dalies pakeitus EGADP reglamentą, 23 valstybės narės savanoriškai pateikė patikslintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, į kuriuos įtrauktas naujas „REPowerEU“ skyrius. Valstybės narės į savo planus šį skyrių įtraukė reaguodamos į pasaulinės energijos rinkos sutrikimus, sukeltus Rusijos invazijos į Ukrainą. Kaip numatyta plane „REPowerEU“, EGADP bus remiamos papildomos reformos ir investicijos, kuriomis siekiama plane išdėstytų tikslų, pavyzdžiui, mažinti energijos suvartojimą, remti darbo jėgos perkvalifikavimą kuriant žaliąją ateitį, spręsti energijos nepritekliaus problemą ir iš esmės paspartinti perėjimą prie švarios energijos.

Pagrindinės išvados

Institucinės dalyvavimo formos

Kiekviena valstybė narė, remdamasi nacionaline socialinio dialogo sistema, pasirinko tinkamiausią savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo administracinę struktūrą. Todėl institucinės socialinių partnerių įtraukimo sistemos yra labai įvairios, nes kai kurios valstybės narės nustatė specialią tvarką ir procedūras, o kitos naudojasi esamais socialinio dialogo kanalais.

Daugumoje valstybių narių socialiniai partneriai nurodė dalyvaujantys įvairiomis formomis. Valstybėse narėse, kuriose socialinis dialogas vyksta taikant ne oficialias ar institucionalizuotas procedūras, pagrindinis jų dalyvavimo būdas yra ad hoc arba neoficialios dvišalės ar trišalės konsultacijos. Kitose šalyse siekiant įtraukti socialinius partnerius, buvo sukurti ad hoc konsultacijų procesai, tapę alternatyva dalyvavimui pasitelkiant nustatytas socialinio dialogo institucijas. Be to, kai kurių šalių valdžios įstaigos surengė konsultacijas, siekdamos išplėsti dalyvavimo apimtį ir įtraukti ne tik socialinius partnerius, bet ir pilietinės visuomenės organizacijas.

Esamos dvišalio ir trišalio socialinio dialogo institucijos – dažna socialinių partnerių įtraukimo forma keliose valstybėse narėse (Belgijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Kipre, Čekijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Maltoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje), nors kai kuriais atvejais toks dalyvavimas yra antraeilis arba tik papildantis kitas formas.

Keliose šalyse socialinių partnerių dalyvavimui užtikrinti buvo sukurtos naujos institucijos arba specialios darbo grupės, suburtos vykdant Europos semestro programą arba siekiant stebėti, kaip įgyvendinami nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai. Ši praktika dažnai taikoma kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos šalyse (Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje) ir Pietų Europos šalyse (Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje).

Dalyvavimo vertinimas

Kaip ir ankstesnėse išvadose dėl nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo, daugumoje valstybių narių socialiniai partneriai nurodė, kad tinkamų ir prasmingų konsultacijų galimybes riboja per trumpas konsultacijoms skirtas laikas.

Neigiamai vertinamas ir keitimasis informacija su nacionalinėmis institucijomis. Socialiniai partneriai nepatenkinti menkomis savo galimybėmis daryti įtaką nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimui. Taip yra dėl nepakankamo laiko arba dėl tinkamos informacijos ar atsiliepimų iš nacionalinių valdžios institucijų trūkumo.

Tačiau šiuos pastebėjimus reikėtų vertinti su išlygomis atsižvelgiant į platesnį kontekstą, nes įtakos gali turėti įvairūs veiksniai. Vienas iš jų – skirtingas įgyvendinimo tempas įvairiose šalyse. Kai kuriose valstybėse narėse nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų stebėsenos komitetai tik pradeda veiklą, o socialinių partnerių vertinimams įtakos gali turėti diskusijos dėl šių komitetų sudėties arba jų veiklos procedūrinių taisyklių derinimo.

Darbdavių organizacijos apskritai labiau nei profesinės sąjungos būna patenkintos savo dalyvavimu įgyvendinant reformas ir investicijas daugelyje politikos sričių. Tai galima paaiškinti nacionaliniuose planuose numatytų reformų ir investicijų pobūdžiu.

Socialinių partnerių nuomonei įtakos turi nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo administracinės struktūros sudėtingumas (įskaitant ministerijas, skirtingus administracinius ar regioninius departamentus ir t. t.). Todėl sunku tinkamai ir tiksliai įvertinti įvairių susijusių įstaigų, institucijų ir komitetų veiklą.

Socialinių partnerių teigimu, Europos Komisija aktyviai juos informuoja apie EGADP įgyvendinimo procesą ir skatina jame dalyvauti. Šis dalyvavimas vyksta įvairiais būdais – reguliariai keičiamasi informacija su Komisijos tarnautojais, atsakingais už Europos semestro reikalus, vyksta susitikimai su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo darbo grupe ir dalyvaujama tyrimų misijose. Šias galimybes pasisakyti palankiai įvertino dauguma dalyvavusių socialinių partnerių.

Politikos orientyrai

2021 m., COVID-19 krizės metu, priimta EGADP buvo keičiama reaguojant į kintančią geopolitinę aplinką ir sudėtingas ekonomines aplinkybes. Vyriausybėms ir socialiniams partneriams įgijus patirties įgyvendinant pirminius nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų etapus, antras etapas turėtų vykti stabiliau, o socialiniai partneriai turėtų būti reguliariau ir visapusiškiau įtraukiami į veiklą įvairiais lygmenimis.
Kuo sudėtingesnės ir neaiškesnės ekonominės aplinkybės, tuo geriau ir plačiau socialiniai partneriai turėtų dalyvauti formuojant ekonominę, socialinę ir tvarumo politiką. Tai padės užtikrinti nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nustatytų struktūrinių reformų ir investicijų veiksmingumą ir padidins jų pagrįstumą.
Atsižvelgiant į 2023 m. birželio 12 d. Tarybos priimtą rekomendaciją stiprinti socialinį dialogą ES ir įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį, antrajame Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo etape, kuris tęsis iki 2026 m. pabaigos, sistemingam, tikslingam ir savalaikiam socialinių partnerių dalyvavimui formuojant užimtumo, socialinę ir bet kokių kitų susijusių sričių politiką turėtų būti teikiamas didesnis prioritetas.

The report contains the following lists of tables and figures.

List of tables

Table 1: Categories of settings for involvement of social partners in RRP implementation and associated Member States
Table 2: Time allotted for institutionalised tripartite or bipartite social dialogue
Table 3: Adequacy of the form of involvement in institutionalised tripartite or bipartite social dialogue
Table 4: Meaningful exchange of views through institutionalised tripartite or bipartite social dialogue
Table 5: Time allotted in specific bodies or working groups for RRP implementation or for the European Semester
Table 6: Meaningful exchange of views in working groups for RRP implementation or the European Semester
Table 7: Involvement in formal consultations on the REPowerEU chapter
Table 8: Information provided to the social partners on the REPowerEU chapter
Table 9: Was enough time allotted?
Table 10: Degree of involvement: Was it an actual consultation process?
Table 11: Balance: Were trade unions and employer organisations consulted on an equal footing?
Table 12: Were the social partners’ views acknowledged explicitly?
Table 13: Social partners’ assessment of the influence of their views on the content of the 2023 NRPs
Table 14: Regular or irregular exchanges with the European Commission’s European Semester officers
Table 15: Participation in European Commission missions
Table 16: Participation in ad hoc meetings
Table A1: Organisations that participated in the study, by Member State
Table A2: National correspondents who contributed to the research

List of figures

Figure 1: Number of Member States that use each type of institutional setting for involving the social partners in RRP implementation
Figure 2: Main setting for involving social partners in RRP implementation, EU Member States, 2023
Figure 3: Degree of satisfaction with involvement in implementation of digital transition policies, EU Member States, 2023
Figure 4: Degree of satisfaction with involvement in implementation of policies on economic and social cohesion, productivity and competitiveness, EU Member States, 2023
Figure 5: Degree of satisfaction with involvement in implementation of policies on the green transition and environmental sustainability, EU Member States, 2023
Figure 6: Degree of satisfaction with involvement in implementation of policies on health, and economic, social and institutional resilience, EU Member States, 2023
Figure 7: Degree of satisfaction with involvement in implementation of policies for the next generation, EU Member States, 2023
Figure 8: Assessment of the potential influence of the measures and reforms included in the RRPs, EU Member States, 2023
Figure 9: Assessment of changing involvement in implementation of RRP reforms and investments since the establishment of the RRF, EU Member States, 2023

Number of pages: 64

Reference nº: EF23060

ISBN: 978-92-897-2391-6

Catalogue nº: TJ-02-24-145-EN-N

DOI: 10.2806/43618

Permalink: eurofound.link/ef23060

Cite this publication
Eurofound (2024), Social governance of the Recovery and Resilience Facility: Involvement of the national social partners, National social partners and policymaking series, Publications Office of the European Union, Luxembourg.