Reikšmingas nacionalinio minimaliojo darbo užmokesčio padidėjimas 2025 m. – susijęs su ES direktyva?
Paskelbta: 27 January 2025
22 ES valstybės narės, kuriose nustatytas nacionalinis minimalusis darbo užmokestis, paskelbė apie savo sprendimus dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo 2025 m., išskyrus Ispaniją. Pokyčiai atneša gerų naujienų minimalų atlyginimą gaunantiems darbuotojams, kurių atlyginimai gerokai padidės, viršijant dabartinę infliaciją daugelyje šalių.
Daugumoje šalių po 2025 m. padidinto lygio padėties matyti, kad minimalųjį darbo užmokestį gaunančių asmenų perkamoji galia padidėjo, nors nominalioji palūkanų norma paprastai padidėjo mažiau nei 2024 m. Nustatydami mažesnius padidinimus, minimalaus darbo užmokesčio nustatytojai reagavo į mažėjančią infliaciją. Nors infliacija vaidina mažesnį vaidmenį, nustatant minimalųjį darbo užmokestį gali turėti įtakos kitas veiksnys – Minimaliojo darbo užmokesčio direktyva, kuri turėjo įtakos nacionalinio minimaliojo darbo užmokesčio didinimui keliose šalyse.
Reikšmingi minimaliojo darbo užmokesčio pokyčiai
Nacionalinis minimalusis darbo užmokestis nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 1 d. padidėjo visose šalyse, išskyrus Kiprą (Ispanija netrukus paskelbs naują tarifą).
Figure 36: Nominal changes in national minimum wages, January 2024 to January 2025, and annual inflation, December 2023 to December 2024, EU Member States (%)
In Spain, the new rate for 2025 is being currently discussed (the current rate is indicated in the label). The monthly rates are the basic rates and are not converted for those Member States where more than 12 monthly payments are made per year (Greece, Portugal, Slovenia and Spain). The measure of inflation is based on Eurostat’s Harmonised Index of Consumer Prices (HICP), which can differ from the national consumer price indices that wage setters refer to. It is expressed as annual inflation between December 2023 and December 2024.
Source: Network of Eurofound Correspondents, based on legislation or similar regulations (for minimum wage rates) and Eurostat, HICP monthly data (annual rate of change, euro area annual inflation) [PRC_HICP_MANR]
Kalbant apie nominaliųjų palūkanų normų pokyčius įvairiose šalyse, 1 diagramoje parodyta:
daugumoje Vidurio ir Rytų Europos valstybių narių padidėjo beveik 23 proc. (dėl reguliaraus atnaujinimo 2025 m. sausio mėn. ir ad hoc intervencijos 2024 m. liepos mėn.); 15 proc. Kroatijoje ir Bulgarijoje; Lietuvoje – 12 proc.; 10 proc. Čekijoje ir Lenkijoje; 9 proc. Vengrijoje ir Slovakijoje; ir 8 proc. Estijoje
reikšmingas padidėjimas virš 6 proc. Graikijoje (naujas tarifas nustatytas 2024 m. balandžio mėn. pagal įprastą praktiką), Airijoje ir Portugalijoje; ir šiek tiek mažiau nei 6 proc. Nyderlanduose (po dviejų reguliarių atnaujinimų – 2024 m. liepos mėn. ir 2025 m. sausio mėn.) ir Latvijoje
nedidelis padidėjimas šiek tiek mažesnis nei 4 proc. Maltoje, Belgijoje (+3,8 proc. padidėjimas nuo 2024 m. balandžio mėn. dėl automatinio indeksavimo), Vokietijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje (+2 proc. padidėjimas nuo 2024 m. lapkričio mėn. dėl automatinio indeksavimo) ir Slovėnijoje. Skaičiuje neparodytas sprendimas dėl Ispanijos, kur vyriausybės siūlomas 4,4 proc. padidinimas šiuo metu svarstomas su socialiniais partneriais (darbdaviai pasiūlė 3 proc. padidinimą).
Kipre nesikeičia, nes 2024 m. šalyje pirmą kartą buvo padidintas naujas minimalusis darbo užmokestis, o koregavimas numatomas tik kas dvejus metus.
Infliacijos vaidmuo didinant minimalų darbo užmokestį mažėja
Nominaliojo minimalaus darbo užmokesčio didinimas apskritai buvo mažesnis nei prieš metus: vidutinis padidėjimas nuo 2024 m. sausio iki 2025 m. sausio viršijo 7 proc., o nuo 2023 m. sausio iki 2024 m. sausio – beveik 10 proc. Vienas iš akivaizdžių veiksnių, turinčių įtakos šių metų minimaliojo darbo užmokesčio nustatymui, yra infliacijos sulėtėjimas daugelyje šalių: preliminarūs duomenys, pagrįsti kainų lygiu nuo 2023 m. gruodžio iki 2004 m. gruodžio mėn., rodo, kad vidutinis infliacijos lygis yra 3 proc., mažesnis už beveik 4 proc., užfiksuotą prieš metus (nuo 2022 m. gruodžio iki 2023 m. gruodžio mėn.). [1]
Atsižvelgiant į tai, kad dėl gerokai mažesnės infliacijos nominalusis minimalusis darbo užmokestis padidėjo šiek tiek kukliau, daugumoje šalių bendras vaizdas yra minimalųjį darbo užmokestį gaunančių asmenų perkamosios galios padidėjimas. Per pastaruosius 12 mėnesių nacionalinis minimalusis darbo užmokestis buvo padidintas virš infliacijos visose šalyse, išskyrus Kiprą ir Belgiją (kur realusis darbo užmokestis sumažėjo) ir Slovėniją (kur jis išliko daugiau ar mažiau pastovus); panašu, kad taip bus ir Ispanijoje. Realiai minimaliojo darbo užmokesčio lygis labai padidėjo daugumoje Vidurio ir Rytų Europos valstybių narių (Rumunijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Lietuvoje, Čekijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje) ir Airijoje, tarp Vakarų Europos valstybių narių.
Atrodo, kad Minimaliojo darbo užmokesčio direktyva paskatino struktūrinio pobūdžio didinimą
Mažėjant kainų didėjimo vaidmeniui nustatant minimalųjį darbo užmokestį, nuo šiol gali būti svarbūs kiti veiksniai, visų pirma naujoji Minimaliojo darbo užmokesčio direktyva. Minimaliojo darbo užmokesčio direktyvoje nustatyta, kad šalys, kuriose nustatytas minimalusis darbo užmokestis, privalo užtikrinti, kad jis būtų adekvatus. 5 straipsnyje reglamentuojama tinkamo minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo tvarka. Be daugelio kitų aspektų, įskaitant veikėjus, dažnumą, poreikį nustatyti aiškius kriterijus, kuriais vadovaujamasi procese, ir elementus, kuriuos jie turėtų apimti, 4 dalyje nustatyta, kad
Valstybės narės naudoja orientacines pamatines vertes, kuriomis vadovaujasi vertindamos teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio adekvatumą. Tuo tikslu jos gali naudoti tarptautiniu lygmeniu paprastai naudojamas orientacines pamatines vertes, pvz., 60 proc. bruto darbo užmokesčio medianos ir 50 proc. vidutinio bruto darbo užmokesčio, ir (arba) nacionaliniu lygmeniu taikomas orientacines pamatines vertes.
Kalbant apie naujus 2025 m. tarifus, galima pastebėti struktūrinius padidinimus, glaudžiai susijusius su direktyvos nuostatomis, įskaitant šiuos rodiklius.
Estijoje socialiniai partneriai su vyriausybe susitarė dėl sistemos, kuria būtų užtikrinta, kad iki 2027 m. minimalusis darbo užmokestis pasiektų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Bulgarijoje vyriausybė savo sprendimą dėl minimalaus darbo užmokesčio nuo 2025 m. sausio 1 d. grindė 2023 m. teisės aktais, kuriuose nustatytas 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydis.
Rumunijoje vyriausybė taip pat siekia 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (naujasis nominalusis tarifas 2025 m. sausio mėn. siekė 47 proc.), kaip nustatyta naujuose minimalaus darbo užmokesčio teisės aktuose, priimtuose po trišalių konsultacijų.
Čekijoje minimalųjį darbo užmokestį nustatančios šalys užsibrėžė tikslą, kad iki 2029 m. nominalioji norma pasiektų 47 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Slovakijoje jau 2019 m. minimalusis darbo užmokestis buvo susietas su 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio, tačiau 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos jis buvo sumažintas iki 57 proc. Šis žingsnis buvo atšauktas 2024 m. spalį, kai parlamentas patvirtino įstatymo projektą, kuriuo nustatomas ne mažesnis kaip 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio (praėjusių dvejų metų) minimalusis darbo užmokestis, nebent socialiniai partneriai susitartų dėl didesnio tarifo. Tačiau vyriausybės sprendimas nuo 2025 m. sausio 1 d. padidinti minimalų darbo užmokestį nuo 750 iki 816 eurų nepasiekė 60 proc. tarifo, ir tikimasi, kad kitas atnaujinimas 2026 m. pasieks šį tikslą.
Airijoje minimalus darbo užmokestis 2025 m. sausio mėn. buvo nustatytas atsižvelgiant į tikslą iki 2026 m. pasiekti 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Ispanijoje 2020 m. vyriausybė įgaliojo ad hoc patariamąją komisiją iki 2023 m. minimalaus darbo užmokesčio lygį padidinti iki 60 proc. vidutinio (neto) darbo užmokesčio, o naujausiu padidinimu 2025 m. sausio mėn. siekiama jį išlaikyti tame pačiame lygyje.
Maltoje ketverių metų nacionalinio minimalaus darbo užmokesčio didinimo planas įgyvendinamas antraisiais metais, pagrįstas 2023 m. trišaliu susitarimu ir šalies Mažo darbo užmokesčio komisijos rekomendacijomis.
Graikijoje šiuo metu svarstomas pasiūlymas nuo 2027 m. nustatyti formulėmis pagrįstą minimaliojo darbo užmokesčio koregavimo mechanizmą.
Išvada
2025 m. sausį minimalų darbo užmokestį gaunantys asmenys sulauks didesnio nei infliacija, nes per pastaruosius 12 mėnesių nominaliosios palūkanų normos beveik visose šalyse viršijo infliaciją. Kainų kilimui vėl pasiekus nuosaikesnį lygį, infliacijos vaidmuo didinant minimalųjį darbo užmokestį sumažėjo, o naujosios Minimaliojo darbo užmokesčio direktyvos vaidmuo pradėjo stiprėti. Direktyvos orientacinės pamatinės vertės, kuriomis vadovaujamasi vertinant minimaliojo darbo užmokesčio adekvatumą (50 proc. arba 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio arba vidutinio darbo užmokesčio), nors direktyvoje to neįpareigoja, tapo priemone, kurią renkasi dauguma šalių, kuriose nustatytas minimalusis darbo užmokestis, perkeldamos direktyvą į nacionalinę teisę. Vis daugiau šalių įtraukia tokias pamatines vertes į savo teisės aktus, o teisės aktais nustatytas minimalusis darbo užmokestis didinamas virš infliacijos, kad pasivytų faktinį darbo užmokestį. Pagrindinis klausimas – ar šių pamatinių verčių pakanka, kad būtų užtikrintas minimaliojo darbo užmokesčio adekvatumas visose valstybėse narėse. Eurofound 2025 m. metinėje minimaliojo darbo užmokesčio peržiūroje (kuri bus pateikta 2025 m. viduryje) bus išsamiau nagrinėjamas klausimas, kaip darbo užmokesčio nustatytojai vertina tarifų adekvatumą.
Vaizdo © Nomad_Soul / "Adobe Stock"
Išnašos
- 1) To facilitate international comparisons, this analysis uses the Harmonised Index of Consumer Prices (HICP). National consumer price indices can differ somewhat from the HICP.
„Eurofound“ siūlo šią publikaciją cituoti taip.
Eurofound (2025 m.), Reikšmingas nacionalinio minimaliojo darbo užmokesčio didinimas 2025 m. – susijęs su ES direktyva?straipsnis.
