Darbo užmokestis ir pajamos
Darbo užmokestis ir pajamos yra labai svarbūs darbo santykiams ir gyvenimo kokybei. Šiam klausimui ES lygmeniu skirta dar daugiau dėmesio dėl krizės sukeltų pokyčių ekonomikoje ir visoje visuomenėje.
Naujausias turinys šia tema pateikiamas toliau.
Minimalus atlyginimas 2026 metais: metinė apžvalga
Minimalaus atlyginimo nustatymas visoje ES tapo vis dinamiškesne ir atidžiai stebima politikos sritimi, kurią formavo ES minimaliojo atlyginimo direktyvos perkėlimas ir dešimtmetį trukęs nuolatinis realaus termino įstatyminių tarifų augimas. Ši ataskaita nagrinėja atlyginimų nustatymo diskusijas, vykusias valstybėse narėse ir Norvegijoje 2025 m., daugiausia dėmesio skiriant šalims, turinčioms ir neturinčioms nacionalinio minimalaus atlyginimo, minimalaus atlyginimo ir kolektyvinių derybų sąveiką žemai apmokamuose sektoriuose bei didėjantį indikacinių atskaitos verčių vaidmenį formuojant nacionalinius sprendimus.Nacionalinis minimalus atlyginimas ES: politikos skatinamas augimas, tolesnė konvergencija ir didesnis artumas deryboms dėl atlyginimų
Per pastaruosius metus nacionalinis minimalus atlyginimas toliau žymiai didėjo visoje ES, ypač Vidurio ir Rytų Europos šalyse, toliau mažindamas regioninius skirtumus. ES minimalios algos direktyva tapo svarbiu minimalios algos didinimo varikliu daugelyje šalių, viršydama infliacijos lygį ir didindama greičiau nei kolektyviai sutartos atlyginimų ribos daugelyje mažai apmokamų sektorių.Mažai apmokami darbai: užimtumo tendencijos ir minimalaus atlyginimo politikos poveikis
Ši ataskaita nagrinėja ilgalaikio minimalaus atlyginimo politikos poveikį užimtumo struktūroms visoje ES-27 per pastaruosius du dešimtmečius. Ji sistemingai analizuoja, kaip sektorių ir profesinių užimtumo modelių pokyčiai yra susiję su šiomis politikomis.Eurofound teikia ataskaitas apie įvairius darbo užmokesčio ir pajamų aspektus, atsižvelgiant į besikeičiančias ekonomines aplinkybes visoje Europoje.
Europos socialinių teisių ramstyje nustatyti ES įsipareigojimai dėl darbo užmokesčio: darbuotojų teisė į teisingą darbo užmokestį, užtikrinantį deramą gyvenimo lygį; užtikrinti tinkamą minimalųjį darbo užmokestį; dirbančiųjų skurdo prevencijai.
2020 m. spalio mėn. Europos Parlamentas ir ES Taryba, gavę Europos Komisijos pasiūlymą, 2022 m. spalio 19 d. priėmė naują direktyvą dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio. Juo siekiama mažinti dirbančiųjų skurdą, skatinti kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio ir didinti galimybes naudotis minimaliojo darbo užmokesčio apsauga.
2023 m. sausio 30 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl pakankamų minimalių pajamų, kuriomis užtikrinama aktyvi įtrauktis.
Siekdama sustiprinti vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio už vienodos vertės darbą principą, 2023 m. balandžio 24 d. Taryba priėmė naują direktyvą dėl darbo užmokesčio skaidrumo. Direktyva siekiama kovoti su diskriminacija darbo užmokesčio srityje ir padėti panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ES.
Europos Komisija: Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planasopens in new tab
EUR-Lex: Direktyva (ES) 2022/2041 dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungojeopens in new tab
Europos Komisija: Taryba priėmė rekomendaciją dėl pakankamų minimalių pajamųopens in new tab
Europos Sąjungos Taryba: Darbo užmokesčio skaidrumas ESopens in new tab
Tai – svarbiausių rezultatų šia tema atranka.
26 June 2024
Minimum wages in 2024: Annual review
This 2024 annual review of minimum wages provides a synopsis of minimum wage setting during 2023 in the EU27 and Norway. It reports in detail on the processes and outcomes of setting the minimum wage rates for 2024 and beyond. It investigates the extent to which minimum wage earners were affected by the cost-of-living crisis and shows how minimum wage workers are distributed across households over the entire income distribution. The report also addresses the criteria that minimum wage setters considered when setting the new rates for 2024 and to what extent these criteria already include the minimum elements mentioned in Article 5 of the EU Minimum Wage Directive. It provides some initial insights into Member States’ activities around the transposition of the directive, which was a moving target at the time of drafting the report. Finally, an overview of the latest minimum wage research related to the EU27 and Norway completes this report.
5 September 2023
Tackling rising inflation in sectoral collective wage bargaining
After a long period of price stability, inflation has made a remarkable comeback in the EU. In the aftermath of the COVID-19 pandemic, the energy crisis spurred by Russia’s war of aggression against Ukraine and the disruption of the international supply chain, among other factors, have driven up the prices of commodities and goods. While nominal wages picked up in 2021 and 2022, real wage growth has remained below inflation, affecting mainly low-income groups. Even though EU institutions expect inflation to slowly decline by 2025, many collective bargaining rounds have barely been able to keep up with the rapid increase in prices in 2022. Consequently, trade unions’ demands for compensation and pay increases in collectively agreed wages put pressure on some sectors. Updating minimum wages (in line with the directive on adequate minimum wages) plays a key role in protecting the purchasing power of low wages. With wages not keeping up with inflation rates, tensions may resurface in social dialogue and collective bargaining over the coming years.
18 June 2021
Gender pay transparency: Advancing the cause through a truly European proposal
7 September 2022
Access to essential services for people on low incomes: Energy, public transport and digital communications
In collecting information on essential services, the European Commission requested Eurofound to provide input on certain aspects of existing and planned measures in the Member States to improve access to essential services in reference to Principle 20 of the European Pillar of Social Rights. For this exercise, the scope was on energy services, public transport, and digital communications, and the focus on people at risk of poverty or social exclusion (in most cases in practice, people on low incomes). This paper provides an overview of the measures in the Member States based mainly on the inputs from the Network of Eurofound Correspondents, collected in February–March 2022. The paper reviews the measures across the entire EU by clustering the major types or targets of the measures to make essential services accessible, and by succinctly listing main country-level examples. It provides information for understanding the diversity and similarities of the measures applied and suggests pointers on areas where policy action could be developed.
24 January 2023
Economic and social inequalities in Europe in the aftermath of the COVID-19 pandemic
The COVID-19 pandemic had varying impacts on social groups, depending on existing disadvantages, and it was widely believed that it triggered a rise in inequalities across different areas of life. Using indicators from the EU’s Multidimensional Inequality Monitoring Framework (MIMF), this report shows how inequality in the spheres of income, health, employment and education changed between 2010 and 2020. It also examines the main drivers of this change during the pandemic and explores the relationships between government policies in several domains and inequality.
30 March 2021
Wealth distribution and social mobility
This report explores the distribution of household wealth in the EU Member States and analyses the role of wealth in social mobility. Using data from three datasets (the Household Finance and Consumption Survey, the Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe and the Luxembourg Wealth Study), it focuses on wealth per household member. Wealth composition is compared across social groups and countries, and the role of housing assets in wealth distribution and negative wealth is assessed. The findings show that parental background, including parental wealth, has an impact on educational and wealth mobility. In order to promote equality of opportunities in terms of access to education and housing, the impact of wealth inequalities, including differences in parental wealth, should be counterbalanced. The report also suggests that regularising wealth declaration in the EU could be a way of promoting social justice by minimising hidden wealth and combating tax evasion.
„Eurofound“ mokslininkai teikia ekspertines įžvalgas ir su jais galima susisiekti dėl klausimų ar žiniasklaidos užklausų.
Marianna Baggio
Research officerMarianna Baggio yra EUROFOUND Socialinės politikos skyriaus mokslinių tyrimų pareigūnė, dirbanti su Europos gyvenimo kokybės tyrimo aspektais, taip pat vyrų ir moterų darbo užmokesčio skaidrumo ir neformalios priežiūros temomis. Prieš prisijungdama prie EUROFOUND, ji dirbo politikos analitikė Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro Elgsenos įžvalgų kompetencijos centre. Ji dirbo postdoktorante Vita-Salute San Raffaele universitete (Milanas) ir Trento universitete. Ji taip pat turi didelę patirtį iš ankstesnių įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) pareigūno pareigų Pietų Afrikoje. Marianna yra įgijusi ekonomikos ir vadybos daktaro laipsnį Trento universitete, kurios specializacija yra elgsenos ekonomika.
Carlos Vacas‑Soriano
Senior research managerCarlos Vacas Soriano yra vyresnysis tyrimų vadovas Eurofound Užimtumo skyriuje. Jis dirba temomis, susijusiomis su atlyginimų ir pajamų nelygybe, minimaliais atlyginimais, žemu atlyginimu, darbo kokybe, laikinu užimtumu ir segmentacija bei darbo kokybe. Prieš prisijungdamas prie Eurofound 2010 m., jis dirbo Europos Komisijos makroekonomikos analitiku ir Europos darbo rinkų tyrėju Ispanijos centriniame banke. Jis turi Europos ekonomikos studijų magistro laipsnį Europos koledže Briugėje ir darbo ekonomikos daktaro laipsnį Salamankos universitete (Doctor Europaeus).
Christine Aumayr-Pintar
Senior research managerChristine Aumayr-Pintar yra EUROFOUND Profesinio gyvenimo skyriaus vyresnioji mokslinių tyrimų vadovė. Ji koordinuoja EUROFOUND socialinio dialogo ir darbo santykių tyrimus ir prižiūri EUROFOUND korespondentų tinklą (NEC). Jos pagrindinė mokslinių tyrimų patirtis, vertinama lyginamuoju ES mastu, yra susijusi su minimaliuoju darbo užmokesčiu, kolektyvinėmis derybomis dėl darbo užmokesčio ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skaidrumu. Prieš pradėdama dirbti EUROFOUND 2009 m., ji dirbo darbo rinkų ir regioninės ekonomikos tyrėja "Joanneum Research" Austrijoje. Ji įgijo ekonomikos magistro laipsnį ir socialinių mokslų ir ekonomikos daktaro laipsnį, studijavo ekonomiką Grace, Vienoje ir Jönköpinge.
Ši skiltis suteikia prieigą prie viso turinio, kuris buvo paskelbtas šia tema.





