ES turi orientuotis į visuomenės nuomonę apie Europos elektromobilių kelią į realybę
Europos Komisijos vizija dėl žemyno, varomo ekologiškomis, įperkamomis ir Europoje pagamintomis elektrinėmis transporto priemonėmis – mažų įperkamų automobilių iniciatyva – yra kilni. Tačiau perėjimas prie ekologiško judumo ateities priklauso ne tik nuo technologinių gebėjimų ir ambicingų tikslų, bet ir nuo ekonominių realijų, su kuriomis susiduria paprasti namų ūkiai. Kadangi daugelis europiečių dar nėra įtikinti pereiti prie elektromobilių, tai gali būti duobėtas kelias.
Veikia tuščia
51 proc. žmonių nurodė, kad nepirktų elektromobilio (1 pav.), rodo būsima Eurofound 2025 m. e. apklausa "Gyvenimas ir darbas ES".
Noras mokėti už elektromobilį
Gyventojų, nurodančių, kad jie yra pasirengę mokėti už elektrinę transporto priemonę (EV), palyginti su įprasta vidaus degimo variklio transporto priemone (ICEV), procentinė dalis.
Source: Living and Working in the EU e-survey, 2025 wave
Didžiausia kliūtis masiniam elektromobilių diegimui yra finansinė. Tuo metu, kai namų ūkiai kovoja su nuolatine pragyvenimo išlaidų krize, elektromobilių kaina daugeliui išlieka pernelyg didelė.
Pirmininkė U. von der Leyen pati savo kalboje apie Sąjungos padėtį(opens in new tab)This link opens in a new tab iniciatyvą, sakė: "Milijonai europiečių nori įsigyti įperkamų Europos automobilių".
Daugiau nei 60 proc. europiečių(opens in new tab)This link opens in a new tab nurodo aukštas kainas kaip pagrindinį elektromobilių trūkumą. Prie to prisideda platesnis finansinis spaudimas: beveik trečdaliui Europos namų ūkių sunku sudurti galą su galu, kaip LWE 2024.
Respondentų, turinčių pragyvenimo išlaidų sunkumų, dalis ES 2023–2025 m. (%)
Source: Living and Working in the EU e-survey, 2024
Šie sunkumai suduriant galą su galu taip pat aiškiai matyti iš žmonių, kurie tikisi, kad per ateinančius tris mėnesius susidurs su sunkumais apmokėdami automobilio eksploatavimo išlaidas: vidutiniškai 19 proc. teigia, kad taip yra, o daugiau žmonių nurodo, kad tai yra problema kaimo vietovėse (21 proc.) nei mieste (17 proc.). Kadangi elektromobilio eksploatavimo išlaidos yra potencialiai mažesnės, būtent šiems žmonėms būtų naudinga patekti į elektromobilių rinką, jei būtų sprendžiami įkrovimo infrastruktūros ir pirkimo kainos klausimai.
Vis dėlto šiek tiek daugiau nei 1 iš 10 pirktų elektromobilį, jei jis būtų tokia pati kaina arba pigesnis nei įprastas varikliu varomas automobilis. Iš tų, kurie teigia norintys mokėti daugiau, dauguma (20 proc.) nurodė, kad būtų pasirengę mokėti 20 proc. kainos priemoką už elektromobilį, palyginti su įprastu automobiliu. Tačiau kai ši įmoka pasiekia 30 proc., noras mokėti smarkiai sumažėja.
Įstrigo neutralioje padėtyje
Nepaisant šių finansinių iššūkių, visuomenės parama piniginėms paskatoms, pavyzdžiui, mokesčių kreditams ar kainų priemokoms, yra nevienoda. Nors 56 proc. europiečių pritaria, 44 proc. yra dviprasmiški arba prieš. Šis aiškaus patvirtinimo trūkumas vėlgi labiau pastebimas kaimo vietovėse (3 pav.), kurpriklausomybė nuo automobilių yra didžiausia.
Parama finansinėms paskatoms mažiau taršiems automobiliams pagal urbanizacijos laipsnį, ES-27 vidurkis
Gyventojų, teigiančių, kad jie "šiek tiek" arba "stipriai" pritaria kainos priemokai (arba mokesčių kreditui) už mažiau taršių automobilių įsigijimą, procentinė dalis.
Source: Living and Working in the EU e-survey, 2025 wave
Kaimo gyventojai linkę važiuoti ilgesnius atstumus, o tai gali padidinti nerimą, kad elektromobilio baterija išsikraus dar nepasiekus kelionės tikslo ar įkrovimo taško. Be šio susirūpinimo dėl netinkamos įkrovimo infrastruktūros už didžiųjų miestų ribų, tyrimai(opens in new tab)This link opens in a new tab rodo, kad žaliosios pertvarkos politika gali paskatinti kaimo ir miesto atotrūkį, todėl kaimo gyventojai jaučiasi palikti nuošalyje procese, kuris, kaip tikimasi, bus "teisingas".
Apsisukimai
Nors ateityje gali būti, kad ekologiška energija yra Europos ekonomikos varomoji jėga, šiandien atrodo, kad dar nėra sudarytos sąlygos žmonėms pereiti nuo ilgalaikio variklio.
Planuojamas 2035 m. naujų vidaus degimo variklių automobilių draudimas(opens in new tab)This link opens in a new tab , skirtas paspartinti žaliąją pertvarką, sulaukė didelio visuomenės pasipriešinimo. Tik vienas iš penkių europiečių palaiko siūlomą draudimą, o 42 proc. yra "griežtai prieš". Šis pasipriešinimas dar ryškesnis kaimo bendruomenėse, kur net pusė gyventojų yra prieš šią priemonę.
Prieštaravimas įstatymui, draudžiančiam parduoti naujas vidaus degimo variklius turinčias transporto priemones, ES-27 vidurkis
Gyventojų, teigiančių, kad jie griežtai prieštarauja įstatymui, draudžiančiam parduoti naujas vidaus degimo variklius (benzinines arba dyzelines) transporto priemones, procentinė dalis.
Source: Living and Working in the EU e-survey, 2025 wave
Sektoriaus sulėtėjimas
Toks požiūris pradeda rodyti realų poveikį Europos automobilių sektoriui.
Nors 2019–2024 m. visiškai elektrinių transporto priemonių skaičius išaugo dešimt kartų, Eurostato duomenimis, metinis augimo tempas sumažėjo nuo 85 proc. iki 32 proc. pernai(opens in new tab)This link opens in a new tab.
Elektrinių transporto priemonių diegimas ES: augimas tęsiasi, bet pagreitis lėtėja, 2018–2024 m.
Source: Eurostat (road_eqs_zev)
Tai atspindi pagrindinius susirūpinimą keliančius klausimus, kurie anksčiau šiais metais buvo nagrinėjami EUROFOUND informaciniame pranešime "Užimtumas ES automobilių sektoriuje", pavyzdžiui: elektromobilių pardavimo sulėtėjimas; intensyvėjanti tarptautinė konkurencija; atidėtos technologinės investicijos; ir gresiančią didelio masto darbuotojų atleidimo grėsmę.
Eurofound Europos restruktūrizavimo stebėsenos biuletenis (VKM) neseniai atskleidė, kad pirmą kartą per kelerius metus dėl didelių įmonių restruktūrizavimo, susijusių su žaliąja pertvarka, buvo prarasta grynųjų JO(6 diagrama).
Darbo vietų padidėjimas ir praradimas pranešimuose apie didelio masto restruktūrizavimą, ES 27, 2021–2024 m.
Atvejai, kai įmonės restruktūrizavimo priežastimi nurodė žaliąją pertvarką.
Source: European Restructuring Monitor
Šį nuosmukį daugiausia lėmė užimtumo sumažėjimas, susijęs su "elektrifikacija", dėl kurio vien 2024 m. buvo prarasta 21 334 lob. Didžiausia VKM užregistruotų elektrifikacijos atvejų dalis (34 proc.) buvo susijusi su elektromobiliais. Šią tendenciją dar labiau liudija naujausi tyrimai, kuriuose pažymima, kad automobilių sektoriuje dėl sulėtėjusių elektromobilių pardavimų ir padidėjusios konkurencijos sumažėjo 13 142 darbo vietos. Akivaizdu, kad reikia kažką daryti, kad šis paskelbtas "mūsų ekonomikos ramstis(opens in new tab)This link opens in a new tab" nesugriūtų.
Kelias į priekį
Europos Komisijos iniciatyva "Maži įperkami automobiliai" turi teikti pirmenybę įperkamumui – tai yra pavadinime. Elektromobilių vizija nukreipia Europą teisinga linkme, tačiau ji turi pripažinti pagrindinę kliūtį, kuri yra praktinis visuomenės skepticizmas dėl politikos, kuri nepašalina tikrųjų kliūčių elektromobilių diegimui – skepticizmas, kuris mažiau susijęs su priešinimusi aplinkosaugos tikslams, o labiau su dvejojimu priimti politiką, kuri paprasčiausiai neatspindi europiečių realybės.
Tai nebus lengva. Nei morkos (finansinės paskatos), nei lazda (vidaus degimo variklių draudimas) iki šiol neįgijo didelio pagrindo, o Europos automobilių pramonė ir toliau kenčia. Tai rodo, kad reikia dėti daug pastangų ir priimti naują, įtraukią politiką.
Savo kalboje apie Sąjungos padėtį Komisijos Pirmininkė U. von der Leyen kalbėjo apie iniciatyvą sukurti švarų, įperkamą europietišką elektrinį automobilį, kuris nuvestų Europą į elektrinę ateitį; Tikimės, kad jis turės diapazoną, kad mus ten pasiektų.
"Best_Seller" / "Adobe Stock" © nuotr.
Autoriai
Marianna Baggio
Research officerMarianna Baggio yra EUROFOUND Socialinės politikos skyriaus mokslinių tyrimų pareigūnė, dirbanti su Europos gyvenimo kokybės tyrimo aspektais, taip pat vyrų ir moterų darbo užmokesčio skaidrumo ir neformalios priežiūros temomis. Prieš prisijungdama prie EUROFOUND, ji dirbo politikos analitikė Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro Elgsenos įžvalgų kompetencijos centre. Ji dirbo postdoktorante Vita-Salute San Raffaele universitete (Milanas) ir Trento universitete. Ji taip pat turi didelę patirtį iš ankstesnių įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) pareigūno pareigų Pietų Afrikoje. Marianna yra įgijusi ekonomikos ir vadybos daktaro laipsnį Trento universitete, kurios specializacija yra elgsenos ekonomika.
Marie Hyland
Research officerMarie Hyland prisijungė prie EUROFOUND kaip Socialinės politikos skyriaus mokslinių tyrimų pareigūnė 2023 m. Prieš tai Marie keletą metų dirbo ekonomiste Pasaulio banke, kur dirbo įvairiais klausimais, įskaitant lytį, klimato kaitą ir privataus sektoriaus plėtrą. Marie tyrime buvo nagrinėjamas teisinės diskriminacijos poveikis moterų ekonominiam įgalinimui, nagrinėjamas įmonės dydžio ir valdymo praktikos vaidmuo produktyvumui ir ekonominei plėtrai, analizuojama klimato kaitos švelninimo politikos ekonomika. Marie yra įgijusi ekonomikos daktaro laipsnį Dublino Trejybės koledže.
Related content
27 November 2025
E-survey 2025
18 September 2025
Įmonių restruktūrizavimas ir dvejopa pertvarka: Europos restruktūrizavimo stebėsenos biuletenio duomenys
29 June 2025
Narrowing the digital divide: Economic and social convergence in Europe’s digital transformation
Digitalisation has been on the EU policy agenda since 2000. While great strides have been made in this area over the past two decades, the digital transformation is not yet complete. This report seeks to deepen our understanding of the evolution towards a digital Europe. By applying the lens of convergence, the report assesses the progress of Member States towards the EU’s policy targets, where Member States are growing together and where digital gaps are expanding. It also considers the gaps in the progress of digitalisation between socioeconomic groups and regions.
According to almost all indicators analysed, historically lower-performing Member States have been catching up with the digital leaders. However, at a more granular level, digitalisation of businesses has been uneven and significant inequalities persist between regions and socioeconomic groups. The report shines a light on the role of digitalisation in the EU’s economic convergence and considers the progress in and benefits of digitalisation for the private sector.
The findings show that access is still an issue for vulnerable groups, in particular low-income households, older individuals and those with lower levels of education. Importantly, these are the groups that are more reliant on public services, and they may struggle to access e-government. While progress is being made, some groups remain at risk of being left behind in the digital transition. Considering this, the report highlights a range of policy approaches being deployed across Europe that aim to narrow the digital divide.
27 January 2025
