Skaitmeninimas
Skaitmeninimas – tai nuolatinė skaitmeninių technologijų ir skaitmeninių duomenų integracija į ekonomiką ir visuomenę. Dvejopa žalioji ir skaitmeninė pertvarka paspartina pokyčius, darančius poveikį visiems mūsų gyvenimo aspektams, ir turės daug pasekmių darbo ateičiai. Inovacijos ir pažangiųjų technologijų plėtra daro didelį poveikį beveik visoms ekonomikos sritims ir visai visuomenei. Darbas, jo turinys, organizacija ir dizainas, reguliavimas ir apsauga keičiasi. Nuolatinis paslaugų automatizavimas ir skaitmeninimas bei vis didėjantis dirbtinio intelekto (DI) diegimas darbo vietoje ir toliau keičia darbo pobūdį, įgūdžių poreikius ir užduočių paskirstymo, atlikimo ir vertinimo būdus. Dėl to taip pat dažnai išnyksta ribos tarp darbo ir ne darbinės veiklos.
Naujausias turinys šia tema pateikiamas toliau.
Dėmesio centre – IT sektorius: ES skaitmeninės darbo jėgos raida
IRT sektorius skatina skaitmeninimą ir dirbtinio intelekto diegimą visoje Europoje, tačiau kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas stabdo jo augimą. Šioje ataskaitoje nagrinėjamos IRT specialistų užimtumo ir darbo sąlygos bei iššūkiai, formuojantys vieną svarbiausių ES sektorių.Dirbtinis intelektas, algoritminis valdymas ir visuomenės, darbo ir užimtumo transformacija – sąvokų tyrinėjimas
Remiantis EUROFOUND sukurta skaitmeninio amžiaus koncepcija, šiame koncepciniame dokumente nagrinėjama, kaip besivystanti dirbtinio intelekto banga pakeis ne tik darbo ir užimtumo pasaulį, bet ir platesnę visuomenės struktūrą – nuo viešųjų paslaugų teikimo ir kokybės iki informacijos gamybos, sklaidos ir valdymo. Analizė grindžiama keturiais pokyčių vektoriais – automatizavimu, papildymu, skaitmeninimu ir platformizavimu – kurie įvardijami kaip pagrindiniai šią transformaciją formuojantys veiksniai. Šiame dokumente pateiktos koncepcijos bus naudingos būsimiems EUROFOUND dirbtinio intelekto ir algoritminio valdymo tyrimams.Algoritminis valdymas Europos darbo vietose: poveikis darbo organizavimui ir darbo sąlygoms
Šiame tyrime pateikiama antrinė Eurofound septintojo Europos darbo sąlygų tyrimo (EWCS 2024) duomenų analizė, kurioje nagrinėjamas skaitmeninių technologijų paplitimas šiuolaikinėse darbo vietose ir algoritminio valdymo praktikos plitimas. Susiejant darbuotojų pranešimą apie kompiuterinių programų, kurios stebi našumą, paskirsto užduotis ir planuoja darbą, poveikį darbo kokybės rodikliams, analizė įvertina, kaip technologijos keičia darbą. Jame taip pat nustatomi skirtingi darbuotojų profiliai, pagrįsti skaitmeninių technologijų naudojimo modeliais ir su kiekvienu profiliu susijusiomis savybėmis. Išvados bus naudingos formuojant politiką, kuria siekiama skatinti aukštos kokybės darbo vietas vis labiau skaitmeninėse darbo vietose.EUROFOUND tyrime nagrinėjamas skaitmeninimo poveikis profesiniam gyvenimui, taip pat sąsajos su perėjimu prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Tai apima užimtumo lygį, darbo sąlygas, socialinę apsaugą ir darbo santykius. Restruktūrizavimo ir skaitmeninimo kontekste taip pat svarbu išanalizuoti darbo santykių ir socialinio dialogo vaidmenį įgyvendinant pokyčius, taip pat poveikį visuomenei ir piliečiams.
Tyrime pateikiami duomenys apie struktūrinius pokyčius, kuriuos daugiausia lemia šios didžiosios tendencijos, taip pat pastarojo meto krizės, kurie gali padėti užtikrinti teisingą pertvarką, skatinančią užimtumą, geras darbo sąlygas, socialinę apsaugą ir darbuotojų teises, kartu didinant darbo našumą, konkurencingumą ir gerovę.
Reaguodama į tai, kaip skaitmeninės technologijos keičia ES piliečių gyvenimą, Europos Komisijos prioritetas – sukurti skaitmeniniam amžiui pritaikytą Europą, kuri vadovautų perėjimui prie sveikos planetos ir naujo skaitmeninio pasaulio pagal Skaitmeninio dešimtmečio programą.
2020 m. gruodžio 15 d. paskelbtame Skaitmeninių paslaugų akto dokumentų rinkinyje Komisija pasiūlė dvi teisėkūros iniciatyvas, kuriomis siekiama atnaujinti skaitmenines paslaugas ES reglamentuojančias taisykles: Skaitmeninių paslaugų aktą ir Skaitmeninių rinkų aktą. Šiomis iniciatyvomis siekiama sukurti saugesnę skaitmeninę erdvę ir apsaugoti skaitmeninių paslaugų naudotojus, kartu sudarant vienodas sąlygas įmonėms inovacijoms, augimui ir konkurencingumui skatinti.
2021 m. kovo 9 d. Komisija paskelbė komunikatą, kuriame išdėstė Europos skaitmeninio dešimtmečio viziją ir nustatė aiškų kelrodį siekiant sėkmingos skaitmeninės transformacijos iki 2030 m. tokiose srityse kaip junglumas, įgūdžiai ir skaitmeninės viešosios paslaugos.
2023 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą dėl Dirbtinio intelekto akto (DI akto), kuris yra svarbus žingsnis siekiant reguliuoti dirbtinį intelektą ES. DI aktas įsigaliojo 2024 m. rugpjūčio 1 d. Tai pirmasis išsamus dirbtinio intelekto reglamentas visame pasaulyje, kurio įgyvendinimo procesas yra laipsniškas, siekiant užtikrinti sklandų perėjimą įmonėms ir institucijoms. Tarp pagal aktą nustatytų didelės rizikos DI sistemų yra tos, kurios naudojamos įdarbinant ir valdant darbą, kurios yra ypač svarbios EUROFOUND moksliniams tyrimams.
Reaguodama į sparčią darbo skaitmeninėse platformose plėtrą ES, Komisija pateikė pasiūlymą, kaip apsaugoti skaitmeninėse platformose dirbančius asmenis. 2024 m. balandžio mėn. Parlamentas priėmė Darbo skaitmeninėse platformose direktyvą, kuria siekiama pagerinti darbo sąlygas ir reglamentuoti algoritmų naudojimą skaitmeninėse darbo platformose.
2025 m. balandžio mėn. Komisija paskelbė naują dirbtinio intelekto strategiją ir dirbtinio intelekto žemyno veiksmų planą. Planu siekiama padidinti Europos, kaip dirbtinio intelekto lyderės, konkurencingumą. EUROFOUND darbui svarbūs ramsčiai, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama dirbtinio intelekto įgūdžiams ir talentams bei algoritmų naudojimui.
Europos Komisija: Skaitmeninis dešimtmetisopens in new tab
Europos Komisija: Europos įgūdžių darbotvarkėopens in new tab
Europos Komisija: Skaitmeninių paslaugų akto dokumentų rinkinysopens in new tab
Europos Komisija: DI aktasopens in new tab ir DI žemyno veiksmų planasopens in new tab
Europos Komisija: Įgūdžių sąjungaopens in new tab
Europos Parlamentas: Parlamentas priėmė Darbo skaitmeninėse platformose direktyvąopens in new tab
EUR-Lex: 2030 m. skaitmeninis kelrodis: Europos kelias į skaitmeninį dešimtmetįopens in new tab
2020 m. Europos socialiniai partneriai patvirtino savarankišką pagrindų susitarimą dėl skaitmeninimo.
Tai – svarbiausių rezultatų šia tema atranka.
22 May 2026
ES masto skaitmenizacijos apklausa socialinei ekonomikai
21 July 2024
Human–robot interaction: What changes in the workplace?
12 September 2023
Ethical digitalisation at work: From theory to practice
Automation and digitisation technologies, including artificial intelligence, are rapidly evolving and becoming increasingly powerful and pervasive. The full range of their effects in the workplace is yet to be seen. It is, however, important not only to explore the ethical implications of digital technologies and the effects of such technologies on working conditions as they emerge, but also to anticipate any unintended effects that raise new ethical challenges. Using a variety of research methods and building on previous research on the digital workplace, this report examines the many ramifications of digital technologies in the workplace, looking at the fundamental rights and ethical principles most at stake and the areas of working conditions most likely to be affected.
8 December 2022
The rise in telework: Impact on working conditions and regulations
This report presents Eurofound’s research on telework during the COVID-19 pandemic in 2020 and 2021. It explores changes in the incidence of telework, working conditions experienced by employees working from home and changes to regulations addressing issues related to this working arrangement. The findings reveal a rapid escalation of telework triggered by the pandemic: in 2021, 2 out of 10 European employees were teleworking – a figure that most likely would not have been reached before 2027 had the pandemic not occurred. The health crisis unleashed the social and technological potential for flexibility in terms of working time and place. The impacts of telework on working conditions were initially difficult to determine because it was difficult to disentangle them from pandemic-induced factors, such as lockdowns and school closures. However, both the positive impacts, such as the contribution of telework to improving work–life balance, and the negative impacts, such as reduced social interaction and an increase in overtime worked, have become more evident. The rise in telework and an awareness of its implications for working conditions have prompted a renewed focus on regulatory frameworks, with new telework regulations passed in several EU Member States.
25 September 2022
Skaitmenizacija: mažmeninės bankininkystės restruktūrizavimo tendencijos
Mažmeninės bankininkystės sektorius yra palanki dirva skaitmeninimo poveikiui darbui ir užimtumui tirti. Finansinės paslaugos vis dažniau teikiamos internetu, netarpininkaujant su klientais susijusioms institucijoms. Daugelis šio sektoriaus bankų po pasaulinės finansų krizės buvo restruktūrizuojami, ir tai yra vienas iš nedaugelio paslaugų sektorių, kuriame užimtumas stagnuoja arba mažėja. Be technologinių paslaugų teikimo pokyčių, sektorius taip pat reaguoja į kitus iššūkius, įskaitant padidėjusią reguliavimo ir atitikties naštą, "fintech" konkurenciją, mažas palūkanų normas ir sumažėjusį pelningumą. Šioje ataskaitoje pateikiami pastarojo meto sektoriaus restruktūrizavimo pavyzdžiai, kas paskatino restruktūrizavimą, kaip jis buvo valdomas ir kaip jis paveikė užimtumą, darbo organizavimą ir kitus verslo bei darbuotojų rezultatus.
30 May 2022
Ethics in the digital workplace
Digitisation and automation technologies, including artificial intelligence (AI), can affect working conditions in a variety of ways and their use in the workplace raises a host of new ethical concerns. Recently, the policy debate surrounding these concerns has become more prominent and has increasingly focused on AI. This report maps relevant European and national policy and regulatory initiatives. It explores the positions and views of social partners in the policy debate on the implications of technological change for work and employment. It also reviews a growing body of research on the topic showing that ethical implications go well beyond legal and compliance questions, extending to issues relating to quality of work. The report aims to provide a good understanding of the ethical implications of digitisation and automation, which is grounded in evidence-based research.
24 October 2021
Digitisation in the workplace
Research into the transformative potential of the digital revolution tends to take a quantitative approach in an attempt to monitor changes in employment levels due to digitalisation. The fear of potential job losses and negative disruption brought about by digital technologies has permeated the policy debate on digitalisation. In contrast, this report, based on case study research, takes a more qualitative approach to exploring the impact of selected digital technologies (internet of things, 3D printing, and virtual and augmented reality) in the workplace. While digital technologies can bring many opportunities and have been shown to be beneficial for both workers and organisations, there is a need to put safeguards in place to ensure employee data protection and privacy. A well-functioning social dialogue is also key to reaping the benefits of digital technologies and preventing – or minimising – any negative outcomes.
9 September 2021
Right to disconnect: Exploring company practices
Digital technologies have made it possible for many workers to carry out their work at any time and anywhere, with consequent advantages and disadvantages. Eurofound data show that teleworkers are twice as likely to exceed the 48-hour working time limit, take insufficient rest and work in their free time, with knock-on effects on their physical and mental health. To address this issue, there have been calls for the ‘right to disconnect’. This report is based on case studies that chart the implementation and impact of the right to disconnect at workplace level. It builds on previous Eurofound research that shows an increase in collective agreements providing for a right to disconnect in countries that have enshrined this right in their legislation. With the exponential growth in teleworking brought about by the COVID-19 pandemic, the importance of striking a better balance between the opportunities and the challenges associated with teleworking and ICT-based flexible working has become more relevant than ever before.
9 December 2020
Employee monitoring and surveillance: The challenges of digitalisation
New digital technologies have expanded the possibilities of employee monitoring and surveillance, both in and outside the workplace. In the context of the increasing digitalisation of work, there are many issues related to employee monitoring that warrant the attention of policymakers. As well as the often-cited privacy and ethical concerns, there are also important implications for worker–employer relations, as digitally enabled monitoring and surveillance inevitably shift power dynamics in the workplace. Based on input from the Network of Eurofound Correspondents, this report explores the regulatory approaches to workplace monitoring in Europe, and the many challenges arising from the use of new digital technologies. Drawing from empirical and qualitative research, the report also provides some insight into the extent of employee monitoring in Europe and the implications for job quality and work organisation.
„Eurofound“ mokslininkai teikia ekspertines įžvalgas ir su jais galima susisiekti dėl klausimų ar žiniasklaidos užklausų.
Dragoș Adăscăliței
Research officerDragoș Adăscăliței yra EUROFOUND Užimtumo skyriaus mokslinių tyrimų pareigūnas. Dabartiniai jo moksliniai tyrimai sutelkiami į temas, susijusias su darbo ateitimi, įskaitant dirbtinio intelekto poveikį darbo vietoms, automatizavimo pasekmes užimtumui ir reguliavimo klausimus, susijusius su darbu platformose. Jis taip pat nuolat prisideda prie lyginamųjų projektų, stebinčių struktūrinius pokyčius Europos darbo rinkose. Prieš prisijungdamas prie Eurofound, jis dėstė darbo santykius Šefildo universiteto Vadybos mokykloje. Jis yra įgijęs politikos mokslų magistro laipsnį Vidurio Europos universitete ir sociologijos daktaro laipsnį Manheimo universitete.
Sara Riso
Senior research managerSara Riso prisijungė prie EUROFOUND 2006 m. ir šiuo metu yra vyresnioji tyrimų vadovė Darbo ir asmeninio gyvenimo skyriuje. Ji dalyvauja mokslinių tyrimų projektuose, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama skaitmenizacijai ir darbo sąlygoms. Prieš prisijungdama prie EUROFOUND, Sara vadovavo mokslinių tyrimų projektams didelėms Briuselyje įsikūrusioms Europos asociacijoms ir tinklams. Jos akademinis išsilavinimas yra psichologijos, komunikacijos ir kalbų srityse. Jos pagrindinis mokslinis interesas yra naujų stresinių veiksnių, atsirandančių dėl didėjančio darbo skaitmenizavimo, besikeičiančios organizacinės praktikos ir pokyčių valdymo strategijų, siekiant spręsti skaitmenizacijos keliamus iššūkius šiuolaikinėje darbo aplinkoje.
Ši skiltis suteikia prieigą prie viso turinio, kuris buvo paskelbtas šia tema.
